Kalbant apie patį tinkamiausią dienos metą, kai motina ir vaikelis ruošiasi susitikti, kyla aršios diskusijos. Anksčiau atlikti tyrimai nustatė, kad savaitgaliais vykstantys gimdymai yra pavojingi tiek vaikeliui, tiek mamai. Kai kurių specialistų teigimu, nakties periodas taip pat yra rizikingesnis. Teksaso universiteto mokslininkai nesnaudžia ir pristato naują teoriją. Jų manymu, kūdikio ir mamos sveikatai didelę įtaką turi akušerės/-io darbo trukmė prieš nesuplanuotą gimdymo priėmimą.

Kaip teigia mokslininkai, didesnė rizika mamai netekti kraujo, o vaikeliui patirti žemą deguonies kiekį, atsiranda tuomet, kai 12-kos valandų pamainą dirbantis gydytojas 9-ą savo darbo dienos valandą turi priimti į pasaulį besibeldžiantį naujagimį. Statistikos profesorius ir gydytojas Jamesas Scottas sakė: „Nustatant patį tinkamiausią gimdymo laiką buvo atlikti įvairūs tyrimai, tačiau kol kas niekas neatkreipė dėmesio į gydytojų nuovargį.“

Mūsų atliktų tyrimų metu paaiškėjo, jog tarp 8 ir 10 pamainos valandų tikimybė motinai netekti daugiau nei 1,5 l kraujo bei arteriniam pH, svarbaus naujagimiui, nukristi žemiau 7.1 padidėja 30 procentų, kai tuo tarpu normalus pH lygis turėtų būti tarp 7.3 ir 7.4.“ Kartu su gydytoju Jamesu Scottu dirbančių mokslininkų komanda teigė, kad dėl nuovargio akušeriai dažnai nepastebi mažų, tačiau labai pavojingų ir svarbių, apie tolimesnes nelaimes bylojančių signalų. Juos laiku pastebėti nebūtų sunku, jei gydytojai tuo metu nebūtų pavargę.

Tyrimo metu mokslininkai naudojo Jungtinėje Karalystėje nuo 2008-ųjų sausio iki 2013-ųjų spalio mėnesio priimtų 24 506 gimdymų duomenis. To paties laipsnio akušeriai dirbo 12 valandų pamainas. Rezultatai nerodė jokių didelių skirtumų tarp gimdymų dieną ir naktį. Lygiai taip pat naujagimių sveikatai įtakos neturėjo ir savaitės diena, gimdymo būdas ar akušerio amžius.

Pasak mokslininkų, 9-a darbo pamainos valanda yra pati pavojingiausia, tačiau nuostabą kelia ir tai, jog rizika sumažėja, jei gydytojai iškenčia iki pat savo darbo pabaigos. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos gimdymo eigai.

Nėštumo priežiūra ir svarbūs aspektai

Nėštumo priežiūra yra itin svarbi tiek būsimos mamos, tiek vaisiaus sveikatai. Reguliarūs vizitai leidžia gydytojui stebėti nėštumo eigą, įvertinti bendrą sveikatos būklę ir laiku nustatyti galimas nėštumo komplikacijas. Prieš eidama pas akušerį-ginekologą moteris turėtų pasiruošti ir susirašyti klausimus, kurie jai rūpi. Kiekviena būna skaičiusi apie nėštumą, girdėjusi iš draugių, juk šiais laikais dauguma nėštumų yra planuoti.

Pirmąjį nėštumo laikotarpį (iki 13 savaitės) pas pasirinktą gydytoją akušerį ginekologą reikėtų atvykti kiek galima anksčiau ir atlikti rekomenduojamus tyrimus, nustatyti gimdymo terminą, įvertinti galimą riziką ir aptarti tolimesnę sėkmingo nėštumo priežiūrą. Svarbu nepamiršti, kad pirmuoju nėštumo laikotarpiu, net ir stengiantis išvengti papildomo streso, išlieka didesnė nėštumo nutrūkimo rizika. Nėščiosios apie savo sveikatos pasikeitimus, neįprastus pojūčius turėtų kuo greičiau pranešti sveikatos priežiūros specialistui.

Antrasis nėštumo laikotarpis (13-28 savaitės) dažnai prasideda pagerėjusia sveikata, nudžiugina jau jaučiamais ir stiprėjančiais vaisiaus judesiais. Šiuo laikotarpiu pas gydytoją reikėtų apsilankyti vidutiniškai 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau), nepamiršti ir šeimos gydytojo konsultacijos, rekomenduojamas vizitas ir pas odontologą. Gydytojui akušeriui ginekologui svarbu profesionaliai atlikti ultragarsinę patikrą, kadangi dauguma vaisiaus ydų jau gali būti diagnozuotos 18-20 nėštumo savaitę. Taip pat kartu vertinamas ir vaisiaus gyvybingumas, augimas, placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis ir kiti sėkmingo nėštumo požymiai.

Trečiuoju nėštumo laikotarpiu pakartotinai atliekami rekomenduojami tyrimai, vertinama savijauta bei laukiama galimų artėjančio gimdymo požymių. Nėštumo pabaigoje reikia įsitikinti, ar vaisius jau yra galvinėje pirmeigoje. Apie 36 nėštumo savaitę vertinama vaisiaus padėtis atliekant išorinę apžiūrą ir ultragarsinį tyrimą. Jeigu nustatoma sėdmenų pirmeiga, reikėtų aptarti išorinio vaisiaus apgręžimo galimybę (IVA). Svarbu, kad nėščiąsias prižiūrintys specialistai informuotų jas ir artimuosius apie išorinio vaisiaus apgręžimo galimybę. Tai saugus ir dažnai sėkmingas metodas, kuris sumažina cezario pjūvio operacijų skaičių. Jeigu 37 nėštumo savaitę ir vėliau išlieka vaisiaus sėdmenų pirmeiga ir nėra kontraindikacijų, turėtų būti siūloma IVA galimybė: pirmą kartą gimdančioms − 36 savaitę, kartotinai gimdančioms − 37 savaitę. Tokia procedūra padidina galimybę sėkmingai pagimdyti natūraliai.

Pavojingos nėštumo būklės ir požymiai

Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, o tai reiškia, kad moteris yra sveika ir iki nėštumo nesirgo jokia liga, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6-7 kartus per visą nėštumą. Tokie terminai numatyti antenatalinės priežiūros protokole, priimtame SAM. 85 proc. visų nėščiųjų, pagal statistiką, yra sveikos. Tik likę 15 proc.

Pirmasis nėštumo laikotarpis: ko negalima pamiršti? Pirmuoju nėštumo laikotarpiu (iki 13 savaitės) pas pasirinktą gydytoją akušerį ginekologą reikėtų atvykti kiek galima anksčiau ir atlikti rekomenduojamus tyrimus, nustatyti gimdymo terminą, įvertinti galimą riziką ir aptarti tolimesnę sėkmingo nėštumo priežiūrą. Svarbu nepamiršti, kad pirmuoju nėštumo laikotarpiu, net ir stengiantis išvengti papildomo streso, išlieka didesnė nėštumo nutrūkimo rizika. Nėščiosios apie savo sveikatos pasikeitimus, neįprastus pojūčius turėtų kuo greičiau pranešti sveikatos priežiūros specialistui.

Kraujavimas nėštumo pradžioje. Normalu, jei pirmais mėnesiais moteriai kiek maudžia pilvo apačią, pykina, ji vemia, padidėja jautrumas, sumažėja kraujospūdis, kuris sukelia bendrą silpnumą ir energijos trūkumą. Jei nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės) atsiranda kraujingų išskyrų, nelaukiant skirto vizito laiko reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar nėštumas vystosi normaliai. Jei kraujavimas nėra gausus, ne gaubesnis nei per mėnesines, jei išskyros rudos ir tepančios, neverta išsigąsti, galima laukti kitos dienos ir nueiti pas savo ginekologą. Moteriai tuomet rekomenduojama daugiau poilsio, nėštumą palaikantis režimas.

Kraujavimas nuo antro trimestro. Bet kokios kraujingos išskyros antrą-trečią nėštumo trimestrą (nuo 14 savaičių) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą nelaukiant ryto ar kitos dienos. Moteris turi žinoti, kad nėštumo metu jai gali pradėti kilti kraujospūdis. Į tai būtina atkreipti dėmesį. Kaip suprasti, kad jis kyla? Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Taigi, jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Jei nėščioji neturi namie kraujospūdžio aparato, tokie stacionarūs aparatai yra kai kuriose vaistinėse.

Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai, vadinamosios edemos. Dažnai nėščiai moteriai paskutiniais nėštumo mėnesiais pabrinksta kojos, tačiau paprastai vakarais jos būna sunkesnės, o ryte tinimai nuslūgsta. Jei kraujospūdis normalus, šlapime nėra baltymo, tinimai nelaikomi pavojinga būkle, jie pasitaiko net 70 proc. nėščiųjų. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas - galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tuomet moteris pas ginekologą turėtų ateiti anksčiau, nelaukdama jai skirto laiko.

Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas. Anksčiau preeklampsija buvo vadinama vėlyvąja toksikoze ar nėščiųjų gestoze. Trečiąjį trimestrą ginekologas turi labai aiškiai moteriai nusakyti, ir ne vieną kartą, šiuos preeklampsijos požymius. Ypač reikia stebėti ir informuoti moteris, kurioms kraujospūdis per nėštumą po truputį kyla.

Daug neaiškumų moterims kelia gimdos susitraukimai. Jos jaučia, kad gimda sukietėja tarsi akmenukas, pradeda mausti pilvo apačią, strėnas. Jei taip nutinka po sunkesnio fizinio krūvio, įtemptos darbo dienos, o grįžus namo ir ramiai pagulėjus praeina, tai normalu, tokia būklė nepavojinga. Gimda yra raumuo, o raumuo turi savybę susitraukinėti. Aišku, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui planinio vizito metu - gydytojas ultragarsu patikrins gimdos kaklelio ilgį ir vidinių žiomenų būklę. Jei kaklelis yra pakankamo ilgio, būklė nepavojinga, tai reikia vertinti kaip normalią nėštumo eigą.

Moterims rekomenduojame skaičiuoti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34-36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos - vakare pagalvoti, kaip vaikutis judėjo, ar judesius jaučiau? To užtenka. Jei nėštumo eiga normali, tikrai nereikia įsibaiminus 3 kartus per dieną po valandą laiko skirti judesiams skaičiuoti ir judinti vaikelį. Juk vaisius turi miego ir ramybės periodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad ir tų moterų, kurios skaičiavo vaisiaus judesius, ir tų, kurios neskaičiavo, gimdymo ir naujagimių sveikatos rezultatai nesiskyrė.

Apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui, tada šis atliks vaisiaus kardiotokogramą. Jei per 30 min. Esant normaliam nėštumui, daug tyrimų ultragarsu neatliekama, pagal SAM protokolą, pakanka dviejų, todėl kiekvienai nėščiajai šie aukščiau išvardinti tyrimai neatliekami vien smalsumui patenkinti. Ar reikia juos atlikti, padiktuoja daugybė kitų dalykų - bendri kraujo ir šlapimo tyrimai, kraujospūdis, moteris savijauta, o svarbiausia - gimdos dugno augimas.

Trečiąjį nėštumo trimestrą moteriai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo hemoglobino kiekį. Jei jis per žemas, gydytojas skirs pakartotinį kraujo tyrimą, atkreips dėmesį į tas nėščiasias, kurioms ir nėštumo pradžioje hemoglobino kiekis buvo žemesnis (vadinasi, ji linkusi į mažakraujystę). Požymis, į kurį moterys turi atkreipti dėmesį - dažnas širdies plakimas, tai vienas iš pagrindinių simptomų, kai organizmui trūksta kalio ar geležies. Tuomet įsijungia kompensaciniai organizmo mechanizmai, ir padažnėja širdies susitraukimai, pulsas. Apie tai reikia pasakyti gydytojui, jis skirs hemoglobino ar feritino kiekio (geležies atsargų) kraujo tyrimą.

Kartais visiškai sveikai, iki tol neturėjusiai jokių inkstų ligų moteriai gali prasidėti inkstų uždegimas, nes augant gimdai pablogėja šlapimo nutekėjimas iš inkstų, ir susidaro sąlygos atsirasti uždegiminėms komplikacijoms. Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus.

Atsiradęs niežulys rankų, pilvo, padų srityje moterims asocijuojasi su alergija, nėštumo dermatoze (žinoma, tokių dalykų irgi pasitaiko), bet negalima užmiršti ir labai rimtos būklės - nėščiųjų cholestazės, kai sutrinka tulžies nutekėjimas, pažeidžiama kepenų funkcija, didėja kepenų fermentų kiekis kraujyje. Požymis - jau minėtas niežulys. Naktį vykti į ligoninę nebūtina, bet skubos tvarka kreiptis į savo ginekologą reikia.

„Nėštumas - ypatinga dovana kiekvienai moteriai. Šiuo gyvenimo laikotarpiu užplūsta tiek naujų pojūčių, įvairiausių emocijų, džiuginančių, o kartais net gąsdinančių komentarų. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu turėti tiek profesionaliai, tiek žmogiškai patikimą specialistą, kuris būtų jų sėkmingo nėštumo garantas“, - pranešime žiniasklaidai sako Laura Malakauskienė, klinikos „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė ginekologė.

Moterų patirtys ir lūkesčiai

Kai kurios moterys dalinasi savo patirtimi, teigdamos, kad pirmasis gimdymas truko 8 valandas, antrasis - 3,5 valandas, ir abu vyko be skausmų. Tačiau jos nerimauja, kad su trečiuoju gali nespėti laiku nuvažiuoti į ligoninę, nes dar reikia pasirūpinti vyresniais vaikais. Kitos pasakoja, kad pirmasis gimdymas truko 12 valandų nuo sąrėmių pradžios, antrasis - 6 valandas, o trečiasis buvo sudėtingesnis, nes aiškios pradžios nebuvo, pasireiškė tik „šalutiniai“ požymiai, nuojauta paskatino kreiptis į gydytojus, kurie nustatė 5 cm atsidarymą ir pasišalinantį gleivių kamštį bei vaisiaus vandenis.

Viena moteris pasakoja, kad pirmąjį gimdė 3 valandas, antrąjį - 1,5 valandos, o su trečiuoju juokauja, kad vyras sakė pati išsitrauksi. Kitos patirtys taip pat skiriasi: pirmasis - 4 valandas nuo pirmųjų skausmingų sąrėmių, antrasis - 2 valandas 10 minučių, trečiasis - 4 valandas 15 minučių nuo vandenų nuleidimo, o ketvirtasis - apie 6 valandas nuo intensyvesnių sąrėmių pradžios. Moterys dalinasi, kad laukiasi trečio vaikelio ir labai nerimauja, nes pirmas gimdymas buvo pakankamai lengvas, nors teko panaudoti vakuumą, antrasis - labai skausmingas, nes vaiko petys užstrigo.

Tačiau pasitaiko ir priešingų patirčių: „Mano trečiasis pats geriausias, pats lengviausias gimdymas.“ Kai kurios moterys baiminasi, kad gali nespėti į ligoninę su trečiu gimdymu, nes su antru atvyko jau turėdamos 7 cm atsidarymą. Viena moteris pasakoja, kad labai pergyveno, jog nespės iki gimdyklos, todėl po poros valandų nereguliarių sąrėmių nuvažiavo pasitikrinti. Kadangi pirmo ir antro gimdymai buvo greiti, gydytojai leido jai pasilikti nakčiai stebėjimui. Naktį kamavo sąrėmiai, o kitą dieną gimdymas prasidėjo.

Viena moteris dalinasi, kad jos trečiasis gimdymas buvo kitoks. Visą nėštumą bijojo nespėti į ligoninę ir galiausiai pagimdė kieme, ant greitosios neštuvų. Ji pabrėžia, kad kartais per didelis atsargumas gali skaudžiai kainuoti.

COVID-19 pandemijos metu pastebėta, kad moterys, sergančios šia liga, dažniau gimdo prieš laiką, dažniau patiria cezario pjūvius, o jų naujagimiai patenka į intensyvios terapijos skyrių. Tačiau paties viruso perdavimo naujagimiui rizika nėra didelė - tik apie vienas procentas.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadovė, gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. teigia, kad koronavirusas nėščiajai šiek tiek pavojingesnis nei tokio pat amžiaus moteriai, o pavojingiausias yra toms, kurios turi gretutinių ligų, yra nutukusios, serga bronchų astma, hipertenzija, diabetu. Rizika vaisiui priklauso nuo to, kokio sunkumo liga serga moteris, amžiaus, gretutinių ligų. Kuo ji sunkesnė, tuo rizika vaisiui yra didesnė. Net ir lengvų COVID-19 infekcijų atvejais stebimi kraujo pokyčiai, krešumo sutrikimai, kurie irgi gali pabloginti vaisiaus būklę.

Tačiau, svarbu paminėti, kad dalis COVID-19 infekuotų ir neinfekuotų nėščiųjų vengia vizitų pas gydytojus, neapsilanko laiku ir kartais tai baigiasi liūdnai. Pasitaiko atvejų, kai moteris, susirgusi nesikreipia pas gydytojus, manydama, kad negaus pagalbos. Į ligoninę patenka jau sirgdama COVID-19 liga, deja, gimdymas būna pavėluotas, vaisius jau būna žuvęs.

tags: #trecias #gimdymas #pavojingiausias

• Veikla Kalvarijos socialinės globos namuose
• Veikla Kalvarijos socialinės globos namuose
• Jolanta Vygėlienė: Gimimo data
• Vadovas tėvams apie vaiko priežiūros išmokas
• Kūdikio priežiūra ir mamos sveikimas