Toksoplazmozė - tai infekcinis susirgimas, kurį sukelia intraląstelinis pirmuonis Toxoplasma gondii, parazituojantis šiltakraujuose gyvūnuose ir žmogaus organizme. Kačių šeimos atstovai yra vieninteliai pagrindiniai šio parazito šeimininkai ir infekcijos rezervuaras. Toksoplazmozė - parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis dauginasi kačių, galvijų, kiaulių, graužikų žarnyne. Žmonės juo dažniausiai užsikrečia per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgydami blogai termiškai paruoštą maistą. Šį parazitą užsikrėtusi nėščia moteris gali perduoti vaisiui (jei užsikrėtimas įvyksta nėštumo metu).

Toksoplazmozė - tai parazitinė žmonių ir gyvūnų liga. Jos sukėlėjas - pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Po kontakto su kačių išmatomis, kuriose yra pirmuonių. Parazitai į žmogaus virškinimo traktą patenka per nešvarias rankas. Dažniausiai užsikrečiama išvalius kačių kraiko dėžę, po darbų sode ir pan. Valgant netinkamai apdorotą bei toksoplazmomis užterštą mėsą. Didžiausia rizika kyla valgant mėsą - kiaulieną, ėrieną bei elnieną; jūros gėrybes - austres, moliuskus, midijas ir kt. Per užterštus virtuvės reikmenis ir įrankius, pavyzdžiui, peilius, pjaustymo lenteles ir kt. Vartojant neplautus vaisius ir daržoves. Po kraujo perpylimo arba organo transplantacijos.

Žmogus toksoplazmomis užsikrečia suvalgęs nepakankamai termiškai apdorotą, cistomis infekuotą mėsą, kačių išmatomis užkrėstas daržoves, per nešvarias rankas (pvz., valant kačių smėlio dėžes). Tokia toksoplazmozė yra įgyta, kuri dažniausiai pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Atskirais atvejais gali padidėti limfmazgiai kaklinėje srityje ir/arba gali būti simptomai, būdingi kvėpavimo takų virusinei infekcijai.

Didžiausią pavojų toksoplazmozė kelia nėštumo metu, nes gali būti perduota vaisiui ir sukelti įgimtą toksoplazmozę. Didžiausia rizika vaisiaus pažeidimui yra, kai moteris užsikrečia ūmine toksoplazmoze per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius arba likus iki 3 mėnesių iki pastojimo. Didžiausia infekcijos perdavimo rizika kyla toksoplazmoze užsikrėtus trečiąjį nėštumo trimestrą, o mažiausia - pirmąjį. Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad kuo mažesnis vaisius (mažesnis gestacinis amžius), tuo didesnės komplikacijos vėliau, jau po gimimo gali kilti. Sunkia ligos forma dažniausiai serga kūdikiai, kurių motinos užsikrėtė nėštumo metu arba 3 mėn. iki pastojimo.

Pavojinga yra įgimta toksoplazmozė, kai ūmia ligos forma serganti motina parazitą perduoda per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Ūmia toksoplazmozės forma motina gali susirgti tik vieną kartą, todėl ir kūdikį su įgimta toksoplazmoze ji gali pagimdyti tik vieną kartą. Kitų nėštumų metu perduota infekcija kūdikiui bus nepavojinga dėl susidariusio imuniteto. Taigi, pavojingiausia, kai motina nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą, prieš tai neturėjusi kontakto su T.gondii pirmuonimi. Parazitas gali pažeisti normalų vaisiaus vystymąsi ir būti vaisiaus apsigimimų priežastimi. Vaisiaus pažeidimo laipsnis priklauso kokiame nėštumo laikotarpyje įvyko užsikrėtimas. Lengvesniais pažeidimo atvejais vaikas gali gimti sveikas, tačiau augant gali pasireikšti vystymosi sulėtėjimas, psichikos problemos. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, negyvagimis, gimusiam kūdikiui smegenų vandenė, aklumas, kurtumas.

Dauguma kūdikių, kurie užsikrėtė dar būdami įsčiose, gimę neturi ligos simptomų, tačiau jie gali atsirasti vėliau. Taigi, daugelis naujagimių neturi ligos simptomų: jie dažniausiai pasirodo tik po kurio laiko. Kai kuriems žmonėms toksoplazmozė gali sukelti į gripą panašius simptomus ir požymius, tačiau daugumai sergančiųjų jie nepasireiškia. Ši liga itin pavojinga moterims nėštumo metu. Jei užsikrečia nėščioji, sukėlėjas per placentą gali būti perduotas vaisiui, sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti negyvas. Dauguma sveikų žmonių, užsikrėtusių T. gondii, nejaučia jokių simptomų. Kai kurie gali jaustis taip, lyg sirgtų gripu. Tokia būklė labiau tikėtina asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl ŽIV / AIDS, chemoterapijos arba neseniai persodinto organo.

Užsikrėtus T. gondii, žmogaus imuninė sistema kovoja su infekcija ir pradeda gaminti M ir G klasių antikūnus (specifinius baltymus, vadinamus imunoglobulinais) - IgM ir IgG. Po 1-2 sav. nuo užsikrėtimo pasigamina IgM, pirminės infekcijos (ūmios toksoplazmozės) rodiklis. IgM kiekis maksimumą pasiekia po 1-2 mėn., po to jų koncentracija mažėja ir maždaug per metus jie suyra. Todėl teigiamas IgM rezultatas reiškia, kad užsikrėtimas įvyko neseniai. Šie antikūnai nepraeina per placentos barjerą ir neapsaugo vaisiaus nuo iš motinos patenkančio parazito. IgG prieš T. gondii atsiranda šiek tiek vėliau po užsikrėtimo, jų kiekis kurį laiką didėja, po to stabilizuojasi ir išlieka visą likusį gyvenimą. IgG radimas reiškia, kad kažkuriuo gyvenimo momentu buvo užsikrėtimas pirmuonimi. IgG praeina placentos barjerą ir tokiu būdu motinos imunitetas perduodamas vaisiui. Turėdamas imunitetą vaisius sugeba apsiginti nuo žalingo parazito poveikio.

Siekiant diagnozuoti toksoplazmozę, atliekamas antikūnų kraujo serume nustatymas. Plataus spektro infekciniai tyrimai atliekami ir klinikoje „Antėja“. Toksoplazma gondii antikūnai - tai laboratorinis tyrimas, skirtas nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs Toxoplasma gondii - parazitu, kuris gali sukelti toksoplazmozę. Infekcija plinta per burną, dažniausiai vartojant termiškai neapdorotą mėsą, užterštą vandenį, vaisius, daržoves ar kontaktuojant su užkrėstu dirvožemiu. Toxoplasma gondii gali parazituoti beveik visų žinduolių ir paukščių organizmuose. Žmonės dažniausiai užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, avieną ar galvijų mėsą, vartodami nešvarų vandenį, ar per kontaktą su aplinkos objektais, užterštais parazito formomis.

Nėščiosioms, neturėjusioms kontakto su T. gondii, antikūnų tyrimą rekomenduojama atlikti tris kartus per visą nėštumą. Jei planuojate pastoti, reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti, ar jūs kada nors buvote užsikrėtusi toksoplazmomis. Jei jau esate nėščia, taip pat rekomenduojame atlikti tyrimą. Jei tyrimas teigiamas, gali būti atliekami detalesni tyrimai, norint išsiaiškinti, kada jūs galėjote užsikrėsti toksoplazmoze. Įvertinus gautus duomenis, gydytojas gali skirti vaistus, kurie apsaugos vaisių nuo užsikrėtimo toksoplazmoze.

Kaip seniai įvyko užsikrėtimas toksoplazmoze galima pasakyti atlikus IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas T. gondii, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas.

Diagnozuojant toksoplazmozę, svarbu atlikti specifinius tyrimus:

• Toxoplasma gondii antikūnai IgA - parodo įgimtą ar ūmią toksoplazmozę.
• Toxoplasma gondii antikūnai IgM - rodo neseną ar ūmią infekciją.
• Toxoplasma gondii antikūnai IgG - rodo buvusią infekciją ar imunitetą.

Jei gavote neigiamą serologinio tyrimo atsakymą, reiškia, kraujyje nėra antikūnų ir nėščia moteris gali užsikrėsti toksoplazmės sukėlėjais. Jei IgG yra teigiamas, tai rodo, kad kažkuriuo gyvenimo momentu buvo užsikrėtimas pirmuonimi ir susidaręs imunitetas. Jei teigiamas IgM, tai negerai, nes rodo aktyvų, naują susirgimą.

Didžioji dalis (78,9 proc.) nėščiųjų konsultuotos pirmąjį nėštumo trimestrą ir net 96,3 proc. tiriamųjų serologiniai tyrimai atlikti profilaktiškai. Ūminė toksoplazmozė klinikiniais simptomais nepasireiškė. Nustatyta, kad gyvenimas kaime nėra ūminės toksoplazmozės rizikos veiksnys nėštumo laikotarpiu. Ūminė toksoplazmozė nustatyta 0,8 proc. (17) nėščiųjų (n=2200), visoms taikyta monoterapija spiramicinu arba kompleksinis toksoplazmozės gydymas. Nė vienam gimusiam kūdikiui toksoplazmozė nediagnozuota.

Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės?

• Maisto higiena. Valgyti tik gerai išvirtą ar iškeptą mėsą. Negalima ragauti žalios ar dar nevisai išvirusios mėsos. Palaikius mėsą keletą dienų minusinėje temperatūroje, po to mėsą išvirus, galima žymiai sumažinti galimybę užsikrėsti. Kruopščiai nuplauti virtuvės reikmenis, kurie buvo naudojami ruošiant žalią mėsą. Nuplauti visus vaisius ir daržoves.
• Higiena. Jeigu įmanoma, venkite pats keisti kačių kraiką. Kol esate nėščia, negalima įsigyti naujos katės, bendrauti su svetimomis katėmis, ypač benamėmis, ir mažais kačiukais. Kasdien stenkitės dezinfekuoti ir kačių kraiko dėžutę. Nelieskite, neglostykite svetimų kačių ir mažų kačiukų. Po kontakto su kačių išmatomis, kuriose yra pirmuonių, būtina kruopščiai plauti rankas.

Jei įtariate, kad galėjote užsikrėsti toksoplazmoze, prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs reikiamus tyrimus, kad išsiaiškintų, dėl galimos ūmios toksoplazmozės. Sprendimą dėl toksoplazmozės gydymo turi priimti gydytojas specialistas. Dažniausiai, jeigu toksoplazmozė pasireiškia pirmą kartą sveikam asmeniui, ji sunkių simptomų nesukelia ir specifinis gydymas nereikalingas. Esant poreikiui (pvz., imunosupresijai), infektologas gali skirti specifinį gydymą vaistais ir sudaryti ligonio stebėjimo planą. Įprastai gydant toksoplazmozę skiriama antibiotikų ir antiparazitinių vaistų: azitromicino, klaritromicino, klindamicino, pirimetamino, spiramicino, sulfadiazino.

Registracija ir tyrimų atlikimas:

• Mokamų paslaugų 112 kabinete (Loretos Asanavičiūtės g. 27A).
• Kabinetas dirba pirmadieniais - penktadieniais nuo 07.00 iki 19.30 val.
• Interneto svetainėje arba telefonu.

Laboratorinių toksoplazmozės tyrimų kaina:

Internetinių užsakymų galiojimo laikas: 3 mėn.

tags: #toksoplazmozes #tyrimas #nestumo #metu #butinas

• Organizavimas ir formos
• Kaip valyti kūdikio akis
• Sveikos mitybos principai su Meda Kavaliauskaite
• Apie Saulių Pilinkų
• Vaikų literatūra: Michaelis Morpurgo kūriniai