Fizinis aktyvumas vaikystėje turi labai svarbią sveikatai suaugus. Tai yra pagrindinis principas, kuriuo turėtų vadovautis kiekvienas tėvas, rūpindamasis savo vaiko gerove. Ikimokyklinio amžiaus vaikai savaime yra judrūs, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas, ypač padidėjęs laikas prie ekranų, gali lemti nepakankamą fizinį aktyvumą. Tėvai neriboja laiko prie elektroninių medijų, todėl vaikai tampa pasyvūs ir nebejudrūs. Ši tendencija kelia susirūpinimą, nes ikimokyklinio amžiaus vaikai nesugeba įvertinti judėjimo naudos.
Fizinis aktyvumas turi būti skatinamas šeimoje. Tai reiškia, kad tėvai turėtų aktyviai dalyvauti vaiko fizinėje veikloje ir sudaryti sąlygas judėti. Yra keletas būdų, kaip tai galima padaryti:
- Perkame kamuolius, aktyvaus laisvalaikio priemones.
- Kartu einame ir leidžiame laiką žaidimų aikštelėse, kieme.
- Skatiname prisidėti prie namų ruošos darbų (susitvarkyti žaislus, atnešti savo indus ir pan.).
- Ribojame laiką prie ekranų.
- Pagiriame už atliktus fizinius pratimus.
- Vykstame kartu stebėti sporto rungtynių.
Tačiau, skatinant fizinį aktyvumą, svarbu suprasti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai dar nemoka sąmoningai sportuoti ir atlikti sudėtingesnių fizinių pratimų. Todėl svarbiausia yra sudaryti sąlygas judėti, žaisti ir tyrinėti aplinką. Fizinis aktyvumas vaikystėje turi labai svarbią sveikatai suaugus.
Veiksniai, turintys įtakos fiziniam aktyvumui
Nors tėvai supranta fizinio aktyvumo svarbą, egzistuoja keletas veiksnių, galinčių trukdyti vaikų judėjimui:
- Nepakankamas darželio ir neformalaus ugdymo būrelių pedagogų dėmesys.
- Šeimoje neribojamas laikas prie ekranų.
- Draudimai ir apribojimai vaikui lakstyti, bėgioti, lipti.
- Fizinio aktyvumo įpročių šeimoje nebuvimas.
- Nepakankama infrastruktūra gyvenamojoje aplinkoje (žaidimų aikštelės ir kt.).
- Žodinio skatinimo aktyviai leisti laiką trūkumas šeimoje.
Šie veiksniai gali lemti, kad vaikas yra nepakankamai fiziškai aktyvus arba net nėra fiziškai aktyvus. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus ir ieškoti sprendimų, kaip juos įveikti.
Amžiaus ir lyties įtaka fiziniam aktyvumui
Apklausos duomenys rodo, kad tėvų amžius ir vaiko lytis gali turėti įtakos požiūriui į fizinį aktyvumą ir jo skatinimui. Jaunesni tėvai (18-25 m. ir 26-35 m.) gali būti aktyvesni skatinant vaikų fizinį aktyvumą, tuo tarpu vyresnių amžiaus grupių tėvai (36-45 m. ir 46 m. ir daugiau) gali turėti kitokius prioritetus. Taip pat pastebima, kad moterys dažniau nei vyrai skatina vaikų fizinį aktyvumą.
Kalbant apie išsilavinimą, tėvai su aukštuoju išsilavinimu gali labiau suvokti fizinio aktyvumo naudą vaikui ir aktyviau jį skatinti. Vidurinis/profesinis ir aukštesnysis išsilavinimas taip pat rodo susidomėjimą, tačiau gali skirtis aktyvumo lygis.
Tėvų požiūris į fizinį aktyvumą
Dauguma tėvų sutinka, kad fizinis aktyvumas yra svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau dalis tėvų gali manyti, kad fizinis aktyvumas nėra toks svarbus arba kad vaikai savaime yra pakankamai judrūs. Toks požiūris gali lemti mažesnį tėvų įsitraukimą į vaiko fizinę veiklą.
Tėvų nuomonės gali skirtis ir dėl to, ar vaikas yra pakankamai fiziškai aktyvus. Kai kurie tėvai gali vertinti savo vaiką kaip labai fiziškai aktyvų, kiti - kaip pakankamai aktyvų, o dalis gali pripažinti, kad vaikas yra nepakankamai fiziškai aktyvus.
Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas
Išvados ir rekomendacijos
Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir sveikatai. Nors dauguma tėvų supranta jo svarbą, egzistuoja daugybė veiksnių, galinčių trukdyti vaikų judėjimui. Svarbu, kad šeimos aktyviai skatintų vaikų fizinę veiklą, ribotų laiką prie ekranų ir sudarytų palankias sąlygas judėti bei žaisti. Taip pat svarbu, kad ugdymo įstaigos ir visuomenė prisidėtų prie fizinio aktyvumo skatinimo per tinkamą infrastruktūrą ir pedagogų veiklą.
