Nors daugelis mamų teikia pirmenybę naminiam maistui, kartais savo pieno tiesiog nebeužtenka, ir vienintelė išeitis - įvairūs kūdikiams skirti maisto gaminiai, tokie kaip pieno mišiniai ar tyrelės. Seniau nuo pieno mišinių augdavo svoris - į juos buvo dedama daugiau angliavandenių, baltymų, cukraus, tačiau dabar sudėtis ištobulinta, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina specialistai. Tam pritaria ir dauguma mamų, tačiau kartais kitos išeities nėra.
Akušerė, laktacijos konsultantė Ieva Girdvainienė ramina, jog pieno mišiniuose nėra augimą skatinančių hormonų, nors tai, kad kūdikiai, maitinami pieno mišinukais, dažnai turi viršsvorio, įrodyta moksliškai. Kūdikių maisto produktų įmonės atstovė L. Prieš kelerius metus Lietuvoje nuskambėjo atvejis, kai kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė 11 tonų pieno mišinių kūdikiams, kurie, kaip įtarta, buvo suklastoti ir pavojingi sveikatai.
VMVT vyr. maisto produktų inspektorės Giedrės Lukoševičienės teigimu, gamintojas, prieš tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai kūdikių mišinius, turi apie juos notifikuoti VMVT. Tačiau neretai tėvai perka pieno mišinius iš ne visada patikimai atrodančių platinimo vietų. „Perka iš kaimyninių valstybių, interneto. Tai nepatikrinti VMVT produktai“, - aiškina I. Pasak G. Lukoševičienės, kūdikiams skirti maisto gaminiai tikrinami ir dėl teršalų, pesticidų, o patikrų rezultatai - geri: atvejų, kai viršijamos leistinos normos, pasitaiko retai.
Paūgėjusiems vaikams mamos ima duoti trintą maistą arba nuo parduotuvių lentynų šluoja visai nekaltai atrodančias daržovių, vaisių ir net mėsos tyreles. Vaikų alergologės Kristinos Vaitkūnienės teigimu, šis klausimas yra suformavęs dvi stovyklas, iš kurių viena griežtai pasisako tik už naminį maistą, o kita yra įsitikinusi, jog tyrelių sudėtis sukurta dietologų.
„Jeigu ruduo, kai yra labai daug šviežių daržovių ir vaisių, mamytė turi laiko ir noro pagaminti pati, tai aš visada būčiau už tai, kad ji pati pagamintų vaikui tyrelę. Vaikiškų tyrelių gamybos procesas panašus į daržovių konservavimą, tačiau gaminant tyreles kūdikiams konservuojančios medžiagos nenaudojamos, taip sako kūdikių maisto produktų įmonės atstovė L. „Vaisiai ir daržovės paveikiamos karščiu, tuomet supilstomos į indelius, uždaromos hermetiškais dangteliais ir kaitinamos labai aukštoje temperatūroje tam, kad maksimaliai būtų apsaugotos, bet ir išlaikytume maistingąsias savybes. Sudarytas vakuumas nebeleidžia patekti bakterijoms iš išorės. Dažnai matome ant tyrelių užrašą, kad atidarant turėtų pasigirsti spragtelėjimas.“
Nors dažnai ant tyrelių pakuočių būna nurodyta, jog produktą gali valgyti vaikas nuo pusės metų, tai netiesa - tyrelės iš daugelio komponentų tikrai netinka vos pusmečio sulaukusiems vaikams. Anot I. O alergologės K. Vaitkūnienės teigimu, dabar 4-6 mėn. vaikams rekomenduojama šalia mamos pieno ar mišinuko pamažu pasiūlyti ir kitokio maisto. Padaugėjus alerginių susirgimų atlikti tyrimai parodė, jog tai galėjo lemti būtent tai, kad vaikai su kitokiu maistu susipažįsta per vėlai.
Komunikacijos specialistė, dviejų vaikų mama Julija Žižė tyreles kritiškai vertina ir dėl to, jog jos laikomas plastikinėse pakuotėse. Saldžios tyrelės įtarimų kelia ir dėl pridėtinio cukraus, tačiau G. Alergologė K. Vaitkūnienė ragina atsikratyti perdėtų baimių, antraip ir pačių valgomus produktus turėtume vertinti įtariai - juk negalime žinoti, kaip, pavyzdžiui, ūkininkai augino daržoves, vaisius. Tačiau viena aišku - kūdikiai gerokai jautresni nei suaugę žmonės, todėl ir maistą mažyliams ruošti būtina taip, kaip rekomenduoja gamintojai ar mitybos žinovai.
Tyrelių sudėties ir kokybės patikrinimai
Nustatyta, kad ne visos bananų tyrelės atitiko norminius reikalavimus. Suomijos įmonėje pagaminta tyrelė pasižymėjo esmingai didžiausiu vitamino C, tirpių sausųjų medžiagų, nitratų, baltymų, žaliosios ląstelienos kiekiais, tačiau viršijo leistinus vitamino C ir nitratų kiekius. Vengrijos įmonėje pagamintoje bananų tyrelėje nepastebėta norminių reikalavimų neatitikimų, šioje tyrelėje nustatyta esmingai didžiausi kiekiai: kalio, sausų medžiagų. Didžiosios Britanijos įmonėje pagaminta tyrelė pasižymėjo esmingai didžiausiu riebalų kiekiu, kuris viršijo norminiuose dokumentuose reglamentuotas normas.
Bananų tyrelių pakuotės, jų ženklinimas atitiko reikalavimus, tačiau Suomijos įmonės gamintoje bananų tyrelėje nėra nurodyta apie alergiją ar netoleravimą sukeliančių medžiagas, tuo tarpu Vengrijos įmonės pagamintoje tyrelėje nebuvo nurodyta, kad produkte nėra glitimo ir alergiją ar netoleravimą sukeliančių medžiagų.
Patikrinimų metu buvo atrinkti įvairių šalių - Vokietijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Olandijos, Slovėnijos, Vengrijos, Čekijos, Austrijos, Šveicarijos - gamintojų į Lietuvos rinką teikiamų įvairių produktų mėginiai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje mėginiai tirti siekiant nustatyti nitratų kiekius vaisių ir daržovių tyrelėse, pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanas grūdiniuose kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose, bei genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).
Visuose tirtuose kūdikių ir mažų vaikų maisto produktų mėginiuose nitratų likučių koncentracija vidutiniškai sudarė 45,09 mg/kg, tai yra keturis kartus mažesnė nei teisės aktuose nustatyta didžiausia leistina koncentracija - 200 mg/kg. Iš 11 tirtų mėginių, didžiausias nitratų kiekis - 147 mg/kg, buvo nustatytas iš Vengrijos importuojamoje „Daržovių tyrėje“ (indeliuose po 163 g, gamintojas „Univer Product ZRT“), tačiau net ir šis kiekis neviršijo didžiausios kūdikių ir mažų vaikų maiste leistinos koncentracijos. Mažiausia nitratų koncentracija - 17 mg/kg nustatyta to paties gamintojo „Univer Product ZRT“ (Vengrija) „Obuolių ir persikų tyrėje“ ( indeliuose po 163 g), ji buvo apie 10 kartų mažesnė už didžiausią leistiną nitratų koncentraciją.
Siekiant nustatyti, ar kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose yra GMO, buvo tiriami mišinių su soja mėginiai. Nežymūs GMO pėdsakai (0,18 proc.) aptikti „Aptamil Soya“ sojos baltymų mišinyje po 400 g, skirtame kūdikių maitinimui nuo gimimo.
Skandalas kilo po to, kai dienraštis „Gazeta Wyborcza” atskleidė, kad į „Nestle” priklausančios Lenkijos bendrovės „Gerber” gaminamas vištienos ir kalakutienos tyreles dedama sumaltų odelių, sausgyslių, atliekų nuo kaulų ir sparnų. „Gerber” tyrelės su užrašu „Vištiena” ir „Kalakutiena” skirtos kūdikiams nuo 6 mėnesių. Tokia mėsa iš antrinių produktų dažniausiai dedama į paukštienos paštetus, pieniškas dešreles, žemesnės rūšies dešras. „Nestle” vadovai prisipažino, kad į Vakarų šalyse gaminamas paukštienos tyreles kūdikiams jos nededama. Šios firmos darbuotoja internete parašė, kad tokios suktybės Lenkijoje buvo imtasi siekiant geresnių finansinių koncerno padalinio rezultatų. Vištienos arba kalakutienos „Gerber” produktai mūsų rinkoje - naujiena. Anot „Nestle Baltics” reglamentacinių ir korporacinių reikalų specialistės Margaritos Čėglytės, jais pradėta prekiauti tik pernai.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialisto Almanto Kranausko, ES teisės aktai nedraudžia naudoti mechaniškai atskirtos mėsos netgi tuomet, kai gaminiai skirti vaikams. Tačiau jų maistinė vertė yra itin menka.
Ar tyrelės pasotina vaiką?
Kilus klausimui, ar tyrelės pasotina vaiką ir ar vaikas auga tik nuo košės, specialistai atsako, kad produktus įvesti reikia po vieną ir žiūrėti, ar vaikas juos toleruoja. Pavyzdžiui, vaikas 5 mėn. galėjo valgyti vieną vaisių ir vieną daržovių tyrę, ir dar daug mišinuko. Vaikas tikrai pasisotina nuo tyrelių.
Tačiau verta paklausti savęs, ar jūs norėtumėte valgyti vien konservuotą maistą? Pirkdavo tik vaisines tyreles ir tai tik kartais ar kur nors vykstant. Šiaip vaikas pratinasi prie skonio ir ne viskas patinka. Be to, pradėjus primaitinti nuo vaisių tyrelių, dažniausiai nenorima daržovių, nes vaisinės saldžios. Reikia ieškoti, kokias daržoves galima maišyti, kokius receptus vaikai valgo. Pavyzdžiui, bulvės nevalgomos be moliūgo ar cukinijos, visada, jei yra bulvė, tai ir viena iš jų turėjo būti. Galima jų užsipirkti, bet gali ne visas vaikas valgyti, pavyzdžiui, nuo 8 mėnesių būna su makaronais, tai vaikas niekad nemėgo tokių.
Ne visi vaikai iš karto valgo gamintas tyreles. Gal per anksti davėte? Gal reik padaryti pertrauką ir bandyt? Mano vaikas nevalgė brokolio, bet maišė su kitomis daržovėmis ir priprato. Juk viskas negimsta su žodžiais "aš nemėgstu". Visus receptorius reikia lavinti. Ir jei vaikas pirmiau gauna kažko saldaus, gal tada ir nevalgo, bet tai nereiškia, kad taip bus visą gyvenimą. Bandėte savo gamintas tyreles gardinti su šiek tiek vaikisko aliejaus? Dėl pirktinių - jos ne visas valgo. Bandau, nes planuojame vykti į kelionę ir noriu išbandyti, kas tinka ir patinka. Dėl naudos, žinoma, geriau nei nieko, bet tai yra konservuotas maistas, kuris negenda labai ilgai. 100g tikrai jau yra vienas pakeistas maitinimas. O kaip su grūdais?
Auginant vaikus dažnai susiduriama su įvairiomis aplinkinių nuomonėmis ir vertinimais, kartais, atrodo, atsakingai renkiesi, viską išsiaiškini, naudoji vaikui bei sau palankiausius ir kokybiškiausius produktus, tačiau aplinkiniai vis tiek vertina neigiamai, taip nutinka dėl išankstinių nusistatymų. Pamenu, pradėjus vis dažniau pirkti tyreles sulaukdavau net vyro priekaištų - „ką tu čia perki, ar negali normalaus maisto duoti?“. Jis galvojo, kad tai „chemija“, bet klydo. Augindama pirmąjį sūnelį tyrelių nepirkau, visad išsivirdavau iš vaisių bei uogų namuose ir įsimesdavau, jei kur išvydavome. Turėjau net specialius maišelius, kuriuose naminė tyrelė tapdavo patogiai vartojama it išspaudžiama naminė. Aha, jaučiausi šaunuolė, bet ne viskas taip gerai, kaip gali atrodyti. Juokaudavau, kad esu puodų ir puodukų karalienė, nes gaminau visus valgius ir užkandžius (5-6) kartus vaikui kiekvieną dieną vis naujai, žinoma, papildomai gamindavau sau ir vyrui standartinį maistą. Be to gamintos tyrelės turi minusų - greitai sugenda, ir jei nesuvartoji tą pačia dieną, tenka išmesti, o mano sūnui dažnai būdavo, kad kartais jis net nenorėdavo ragauti, nors kitą dieną tą patį mielai sušveisdavo ir vėl prašydavo, niekada gamindama nežinodavau valgys šiandien ar ne. Norint, kad tyrelės būtų įvairios, reikia turėti nemažą asortimentą vaisių ir uogų. Kartais vyrukui tiesiog nepatikdavo spalva ir jis atsisakydavo valgyti (kai tyrelė uždarame maišelyje, atkrinta šis vertinimo kriterijus, pasikliaujama tik skoniu). Gimus broliui vaikų užkandžiai tapo skirtingi, o man laisvo laiko beveik nebeliko, todėl pastebėjau, kad vis dažniau pradėjau rinktis pirktines tyreles būnant mieste ar kelionėse.
Rinkoje yra skirtingos sudėties tyrelių, tačiau paskaitę etiketes galite įsitikinti, kuris variantas jums tinka. Visada renkuosi tyreles, kurių sudėtyje yra 100% vaisiai bei uogos. Tokios yra ir mūsų išbandytos bei pamėgtos „Põnn“. Estiško vaikų maisto linijos „Põnn“ produktai gaminami atsižvelgiant į vaikų poreikius ir mėgstamą skonį. Visi receptai parengti bendradarbiaujant su Estijoje gerai žinoma vaikų gydytoja Reet Raukas. Mūsų vyrukams labai patiko, rekomenduojam išbandyti ir jums.
