Regina Biržinytė - talentinga poetė, neeilinė bibliotekininkė ir mokytoja, kurios gyvenimas ir kūryba neatsiejamai susiję su Kelmės kraštu. Ji gimė 1949 m. sausio 1 d. Anykščiuose. Vos trejų metukų kartu su tėvais ir broliu atsikėlė į Kelmę, čia baigė vidurinę mokyklą. Mokytojavo Pavėžupyje, Kupriškiuose, Lyduvėnuose, neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą, o dvidešimt paskutinių gyvenimo metų išdirbo Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje.
Jau mokyklos suole pradėjo reikštis kaip kūrėja, o 1966 metais mūsų laikraštis išspausdino pirmąjį jos eilėraštį. Vėliau R. Biržinytės kūrybą skelbė respublikinė spauda. 1978 m., išvertusi į lietuvių kalbą poeto K. Balmonto eilėraštį „Miškų karalaitei Lietuvai“, kelmiškė tapo savaitraščio „Literatūra ir menas“ vieno eilėraščio vertimo konkurso nugalėtoja.
Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-ųjų pabaigoje iš Kelmės rajono kilusio rašytojo Juozo Marcinkaus leidykla „Eldija“ išleido pirmąjį R. Biržinytės eilėraščių rinkinį „Takas į vienkiemį“. 1993 m. pasirodė jos poezijos knyga „Tenai, už Kražantės“, 1996 m. - „Sutemų slėniai“.
Regina Biržinytė (gimė 1949 m. sausio 1 d. Kelmėje - mirė 1996 m. lapkričio 3 d. Kelmėje) - poetė, bibliotekininkė, mokytoja. Tėvai Jonas Valdemaras Biržinis (1910-1985) - buhalteris ir Aleksandra Makelytė-Biržinienė (1914-1985) - vaistininkė. Tėvams persikėlus, 1950-1952 m. augo Šiauliuose, o nuo 1952 m. - Kelmėje. 1967 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą. 1968-1974 m. R. Biržinytė dirbo Kelmės rajono Šilo, Pavėžupio, vėliau - Gailių mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1976-1996 m., iki gyvenimo pabaigos, ji dirbo Kelmės rajono centrinėje bibliotekoje (dabar - Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka) bibliotekininke, buvo Kelmės literatų veiklos globėja.
Nuo vidurinės mokyklos R. Biržinytė rašė eilėraščius, nuo 1970 m. juos spausdino rajono ir šalies periodikoje. Jos eilėraščių paskelbta kultūros darbuotojų kūrybos knygoje "Lenkiuosi žemės balsui" (1990 m.), Šiaulių krašto poezijos almanache "Kas esi" (1992 m.) ir kituose rinkiniuose. R. Biržinytė parengė ir išleido savo eilėraščių rinkinius "Takas į vienkiemį" (1990 m.) ir "Tenai, už Kražantės" (1993 m.), poezijos ir publicistikos rinkinį "Sutemų slėniai" (1996 m.).
R. Biržinytės eilėraščiai atspindi tylų, vienatvės ir ilgesio kupiną gyvenimą, suaugusį su atokia žemaitiškąja Kelme, prisiglaudusį prie pirmapradės gamtos, ir kartu išreiškia veržimąsi į tolimus kraštus, į dvasios tėvynę; juose skamba žmogaus buvimo prasmės, dvasingumo ieškojimai, meilė gyvenimui. R. Biržinytė taip pat išvertė į lietuvių kalbą rusų autorių poezijos. 1978 m. ji laimėjo "Literatūros ir meno" savaitraščio konkursą tiksliausiai išversti į lietuvių kalbą Konstantino Balmonto eilėraštį "Miškų karalaitei - Lietuvai".
Regina pradėjo rengti rajone poezijos pavasarėlius, kvietė į juos kaimynus, o ir pati savo posmus garsino Šiauliuose, Gargžduose, Suvalkijoje.
Jos poezija, sužėrėdavusi originaliom metaforom, teigė meilę Tėvynei Lietuvai, jos grožiui, pulsavo kelionėm kad ir „ant aukštutinio gulto dvyliktajame vagone“. Ją traukė laukinė gamta, todėl dedikavo eilėraščius ir dilgėlei, ir spanguolei, ir ievai ar eglei, o kartais nusileisdavo iki labai konkrečių adresų - sudegusio Šilo Pavėžupio dvaro, naktinių Tytuvėnų, dviejų Kelmės bažnyčių ar į Kelmę iš tolimojo Afganistano cinkuotuose karstuose parvežtų sovietinių kareivėlių ir prie jų raudančių motinų…
Ji norėjo būti laisva „aisčių ainė“ laisvame gintaro krašte.
Kelmiškė mokytoja E. Tutinienė, sudariusi jau pomirtinį R. Biržinytės eilėraščių rinkinį, papasakojo, kad jam buvo pasirinktas 1994 metais parašyto eilėraščio „Taip lengva“ pavadinimas, nors autorė jame prisipažįsta jau žaidžianti su mirtimi. „Štai koks stiprus žmogus buvo Regina!“,- sakė mokytoja. Ji paryškino literatūrologės profesorės Viktorijos Daujotytės mintį, kad tik eilėraštis gali pasakoti gyvenimą ir būtent poezijos posmuose geriausiai atsispindi R. Biržinytės gyvenimas. Be kita ko E. Tutinienė pranešė, kad buvusioje darbovietėje atsirado dar 17 R. Biržinytės eilėraščių bloknotų, kuriuose iškyla visai kitokia autorė, be kalbėjimosi su mirtimi.
Pritardamas E. Tutinienės minčiai, rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius pastebėjo, kad, siekdamas išsaugoti atmintį apie šią talentingą poetę, neeilinę bibliotekininkę, 1996 metų lapkritį - tą patį mėnesį, kai R. Biržinytė išėjo Amžinybėn, Kultūros skyrius savo lėšomis įsteigė ir spėjo įteikti pirmąją literatūrinę jos vardo premiją, kuri gražiai skatina visus rajono kūrėjus.
Talentinga poetė. Mažo miestelio didelė siela. Stiprios, gilios sielos asmenybė.
Kelmiškė literatė Amelija Miltenienė, beje, paskaičiusi ištrauką iš savo apybraižos apie poetę, prisiminė: „Išbraidėme mudvi Kražantės pakrantes, tik nesuspėjome iki Dubysos nukakti. Regina vesdavo mane per kuo baisesnius akivarus, spiginant saulei ar pliaupiant lietui, o kartą nusivedė į pačios įsivaizduotą sodybvietę, kurioje stūksojo tik keli akmenys ir augo sena kriaušė. O kai kartą, suokiant lakštingaloms, bridome pakražančiais ieškoti vytelių žirniams paremti, Regina vaizdingai pratarė: „Prisipjausim vytelių su lakštingalom“.
Pasak buvusios Žemaitės viešosios bibliotekos direktorės Monikos Myniotienės, R. Biržinytė buvo.
Kelmės senjorų bendruomenės „Artimi“ pirmininkas Jonas Stabingis prisiminė, kaip 1970 metais R. Biržinytė, kartu su kelmiškių ekskursija pabuvojusi prie Juodosios jūros, Kryme, 1971-aisiais ankštu autobusu „Paz“ vėl patraukė į kelionę, tik šįkart į Šiaurę, į Kareliją, kaip, nebodama vėsaus oro ir šalto vandens, maudėsi Baltojoje jūroje.
Įvairiais aspektais, nenutylint nė paskutinių gyvenimo akimirkų, mintimis apie R. Biržinytę pasidalino poezijos kūrėjai Viktoras Gulbinas iš Kelmės, Teresė Rimulaitytė iš Tytuvėnų, taip pat kelmiškis Juozas Klimašauskas.
Bibliotekos skaitykloje įrengtame ekrane vis mainosi įvairius R. Biržinytės gyvenimo epizodus užfiksavusių nuotraukų skaidrės, o „Intrigos“ ansamblis, akomponuojant muzikantams, liūliuoja vėl graudų S. Nėries žodžiais „Vai, kas kartos tau mano vardą…“
Popietėje, kurią graudžia daina S. Nėries žodžiais „Vai, kas kartos tau mano vardą…“ pradėjo Kelmės kultūros centro muzikavimo grupė „Intriga“, o ją vedė kelmiškė mokytoja Dalia Griškevičienė ir tytuvėniškis verslininkas, literatas, rajono tarybos narys Vytautas Šimkūnas, skambėjo R. Biržinytės eilės, gyvi prisiminimai apie ją kaip kūrėją ir kaip žmogų, buvo prisiminta jos biografija.
Nuo 1997 m. kasmet (nuo 2019 m. - kas antrus metus) pavasarį Poezijos pavasarėlio šventės metu teikia Reginos Biržinytės literatūros premiją (buvo 1 tūkst.). Kelmės rajono savivaldybė įsteigė Reginos Biržinytės literatūros premiją.
Teresė Rimulaitytė - literatė, Reginos Biržinytės literatūrinės premijos laureatė, gimė 1929 m. sausio 6 d. Gudelių kaime, Kelmės rajone. 1952 m. baigė Tytuvėnų vidurinę mokyklą. Mokėsi katechetų neakivaizdiniuose kursuose prie Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos Teologijos fakulteto, kuriuos baigus 1993 metais buvo suteikta ikimokyklinio amžiaus įstaigų ir pradinių klasių tikybos mokytojo kvalifikacija. 1962-1992 m. dirbo Tytuvėnų kultūros namuose ir Kelmės rajono kino direkcijos filiale. 1990-2002 m. - Tytuvėnų vidurinės mokyklos tikybos mokytoja. Mirė 2023 m. lapkričio 29 d. Palaidota Tytuvėnuose.
Visuomeninė, kūrybinė veikla: Dirbdama mokytoja, subūrė moksleivių giesmių ir liaudies dainų būrelį „Puriena“ bei vyresnių klasių mokinių ateitininkų kuopelę „Viltis“. 2009 m. subūrė mokytojų dainų klubą „Raskila“. Visą gyvenimą rašo eilėraščius. Nuo 1976 m. jie spausdinami rajoniniame laikraštyje. Kūryba spausdinta almanachuose: „Lenkiuosi žemės balsui“ (1990), „Žiburys sielų belangėj“ (1998), „Jungtys“ (2003), eilėraščių knygose: „Gyvenimas kaip vėjo gūsis“ (1991), „Tytuvos kraitelė“ (1996). Išleido eilėraščių knygas: „Pajauskim stebuklą“ (1999), „Trokštu tylos“ (2002), „Sielos fleita“ (2004), „Peržengti save“ (2008), „Kalbėjimas į tylą“ (2011). Priklauso Kelmės rajono literatų klubui „Vieversys“, Tytuvėnų literatų ir tautodailininkų klubui „Austėja“, buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Kelmės rajono skyriaus pirmininke.
Įvertinimas: 2003 m. - Reginos Biržinytės literatūrinės premijos laureatė (už knygą „Trokštu tylos“). 2008 m. - Abraomo Kulviečio literatūrinės premijos laureatė.
| Metai | Laureatas | Už Kūrinį |
|---|---|---|
| 2014 m. | Ieva Švarcaitė | Žodynas „Mano gimtoji kalba. |
| 2017 m. | Gediminas Griškevičius | Eilėraščių knyga „Maišto jūra. |
| 2023 m. | Viktoras Jasaitis | Debiutinė knyga „Priklausomas. |
tags: #terese #rimulaityte #gime
