Menu Close

Naujienos

Vaikų lopšeliai-darželiai: istorija, raida ir šiuolaikinės tendencijos

Vaikų lopšeliai-darželiai, dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip, yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros poreikius.

Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Jie skirstomi į grupes pagal amžių.

Istoriškai, dar 20 amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 metais vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune.

20 amžiaus 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija. 1939 metais jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą. Taip pat aktyvi buvo Šv. Vincento Pauliečio draugija, kuriai 1937 metais priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą.

Istorinės vaikų darželio nuotraukos

Siekiant užtikrinti kvalifikuotus specialistus, buvo organizuojami įvairūs kursai. 1921 metais Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 metais Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus. 1936 ir 1939 metais Šv. Vincento Pauliečio draugija rengė dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, o 1936, 1937 ir 1938 metais Lietuvos vaiko draugija - mokamus 8 mėnesių kursus vaikų lopšelių-darželių vedėjams. Šių kursų tris laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Taip pat veikė ir privačių kursų, pavyzdžiui, R. Rozentalienės (pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema) ir M. Varnienės (pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).

SSRS okupavus Lietuvą, vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 metų pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai, kuriuose ugdoma 12 500 vaikų. Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 metais vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, o vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokyklinių įstaigų forma.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metais pradėti steigti vaikų darželiai-mokyklos. 1998 metais priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) metų, o į vienerių metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) metų amžiaus.

Statistika apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99). Dar 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų buvo įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Iš viso buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.

Šiuolaikiniai darželiai daug dėmesio skiria įvairiapusiam vaikų ugdymui. Pavyzdžiui, Lijana Neverauskienė, meninio ugdymo vyr. mokytoja, kartu su vaikais sukūrė 4 animacinius filmus, skirtus Šv. Kalėdoms. Tai rodo kūrybiškumą ir meninių gebėjimų ugdymą nuo mažens.

Gediminas Mažeika, meninio ugdymo mokytojas (per judesį), (Kauno lopšelis-darželis „Vaivorykštė“) yra vertinamas visos vaikų, tėvų, darbuotojų bendruomenės už kūrybingas, šiuolaikiškas, įtraukiančias veiklas. Veiklos orientuotos į judesio korekciją ir sportinius žaidimus. Tai aukštos kompetencijos ir kultūros specialistas, turintis puikius komunikacinius, bendravimo, bendradarbiavimo, įstaigos tradicijų puoselėjimo gebėjimus. Bendradarbiaujant su mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais pasiekiamas aukštas, demokratiškų santykių kūrimas, orientuotas į vaikų gerovę, jų fizinius bei sveikatos rodiklius.

Pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir naujausių ugdymo metodų sklaida yra svarbi ikimokyklinio ugdymo dalis. 2017 metais Klaipėdos lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Antanina Šereivienė pristatė pranešimą „Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ypatumai“. KVK lektorė doc. dr. Giedrė Slušnienė dalinosi mokslinėmis įžvalgomis tema „Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymo galimybės“. Ta pačia tema praktine - pedagogine patirtimi dalinosi Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ pedagogė Inga Linkuvienė.

Darželiuose dirbančios pedagogės dalijasi kūrybinės veiklos idėjomis. Pavyzdžiui, Klaipėdos lopšelio-darželio „Du gaideliai“ auklėtoja Irena Ruškienė supažindino su autorine ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema. IPUP klubo nariai aktyviai dalyvavo Klaipėdos lopšelio-darželio „Žiogelis“ respublikinėje praktinėje konferencijoje „Kokybiškos edukacinės paslaugos - tai sėkmės garantas mūsų vaikų gerovei“. Klubas taip pat organizavo susitikimus, kuriuose buvo pristatoma vaikų motyvavimo sistema ir dalinamasi patirtimi kuriant metodines priemones.

KVK Socialinių mokslų fakultete Administravimo ir edukologijos katedros iniciatyva įkurtas IPUP klubas organizavo 10 susitikimų, kuriuose dalyvavo 40 klubo narių, jiems buvo įteikti pedagogų kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Baigiamajame 2017 metų posėdyje buvo aptartas 2018 m. veiklos planas.

Šiandienos vaikų lopšeliai-darželiai siekia ne tik suteikti vaikams būtinąsias žinias, bet ir ugdyti jų kūrybiškumą, socialinius įgūdžius, emocinį intelektą ir fizinę sveikatą.

tags: #terapine #pedagogika #darzelis