Tėvų atsakomybė - tai ne tik teisės, bet ir pareigos, kurios gimsta gimus vaikui ir baigiasi jam sulaukus pilnametystės, nebent teismas nusprendžia kitaip. Ši atsakomybė apima pareigą užtikrinti vaiko visapusišką vystymąsi, gerovę, tinkamą auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius. Vaikai turi būti auklėjami saugiai, su meile ir supratingumu, jiems negalima taikyti fizinių bausmių ar kitaip smurtauti. Tėvai turi skatinti vaikus būti savarankiškais, atsakingais ir brandžiais.
Asmuo, turintis tėvų valdžią, turi teisę priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, gyvenamosios vietos ir kitų asmeninių reikalų. Jei vaiko tėvai yra susituokę, tėvų valdžia priklauso jiems abiem. Jei nesusituokę, tėvų valdžia priklauso motinai, nebent tėvystė patvirtinama ir tėvai susitaria kitaip. Sprendimas dėl vaiko globos gali būti perduotas vienam ar keliems asmenims, jei jie su tuo sutinka, ir tai turi būti pagrįsta vaiko interesais.
Globa ir teisės bendrauti su vaiku skiriamos atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant užtikrinti galimybę jomis naudotis ateityje. Tėvai gali sudaryti sutartis dėl tėvų valdžios, kurios turi būti raštu ir patvirtintos vietos socialinės gerovės institucijos, užtikrinant, kad jos atitiktų vaiko interesus. Jei tėvams nepavyksta susitarti, jie gali kreiptis pagalbos į vaiko gerovės pareigūną arba sutuoktinių taikintoją. Vaiko gerovės pareigūno patvirtinta sutartis prilygsta teismo sprendimui.
Teisminis procesas dėl vaiko globos
Rašytinį pareiškimą dėl vaiko globos arba teisių bendrauti su vaiku reikėtų pateikti vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškime turi būti išdėstytas reikalavimas ir jo pagrindas, pridėti visi reikalingi įrodymai. Pareiškimą gali pateikti vienas iš tėvų, abu tėvai, globėjas arba socialinės gerovės valdyba.
Globos bylose taikomas Vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatymas. Teismas privalo suteikti tėvams ir globėjui galimybę būti išklausytiems, o esant būtinybei - ir vaikui. Bylos nagrinėjimo metu teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, teisių bendrauti su vaiku ir su tuo susijusių sąlygų. Ypatingais atvejais gali būti paskirtas laikinasis globėjas. Globos bylose galima skirti teisinę pagalbą, priklausomai nuo asmens pajamų.
Apylinkės teismo sprendimą galima apskųsti apeliaciniam teismui. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo. Sprendimų dėl tėvų valdžios vykdymo tvarka nustatyta Sprendimų dėl vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatyme. Dėl sprendimo vykdymo reikia kreiptis raštu į vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Jei sprendimas priimtas mažiau nei prieš tris mėnesius, dėl vykdymo galima kreiptis į antstolį.
Teismas paprastai paveda ginčą spręsti socialinės gerovės valdybos tarpininkui, kuris aptaria iškilusį klausimą su tėvais ir, jei įmanoma, su vaiku, taip pat stengiasi surengti bendrą susitikimą su abiem tėvais. Tarpininkas praneša rezultatus teismui, o teismas priima sprendimą. Jeigu teismas nusprendžia, kad sprendimas dėl tėvų valdžios turi būti vykdomas, kita šalis privalo perduoti vaiką. Sprendimo vykdymas gali būti užtikrinamas nustačius sąlyginę baudą.
Bendradarbiavimas ir vaiko gerovė po skyrybų
Tėvai, ruošdamiesi skirtis ar gyventi atskirai, dažnai susiduria su klausimu, kuris iš jų įgis vaiko globos teisę. Vis daugiau tėvų renkasi bendrą vaiko priežiūrą, o ne kovą dėl priteistos globos. Jei globa teismo sprendimu skiriama vienam iš tėvų, jis įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę vaiko globą, dažniausiai turėdamas daugiau galimybių daryti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų.
Bendras tėvų auklėjimas reiškia, kad abu tėvai dalijasi sprendimų priėmimo atsakomybę už vaiką. Psichologai teigia, kad vaikui yra daug geriau, kai abu tėvai aktyviai dalyvauja jo auklėjime ir gyvenime. Dažniausiai, kai šeima renkasi bendro auklėjimo galimybę, tėvai su vaiku praleidžia beveik vienodai laiko ir dalinasi su vaiko išlaidomis susijusį finansinį krūvį. Bendratėvystė reiškia, kad abu tėvai sutaria išlaikyti vaiką, kol jis leidžia laiką su vienu iš tėvų, o kitas tėvas nereikalauja papildomų finansų vaiko išlaikymui.
Bendra globa reiškia, kad teismo sprendimu globa paskirta abiems tėvams po lygiai. Tai gali būti sudėtinga derinant laiką ir gyvenimo logistiką, todėl dažnai kyla nesutarimų dėl vaikų sąskaitos. Bendro auklėjimo principas nereikalauja laiko dalybų po lygiai (50/50) ir yra laikomas naudingiausiu vaikui. Teismas gali priteisti ir bendrą globą, jei tėvai gražiai sutaria dėl sprendimų vaiko atžvilgiu, dažnai teisminės mediacijos pagalba.
Kad bendras auklėjimas veiktų, būtinas abiejų tėvų tarpusavio bendravimas ir gebėjimas spręsti ginčus. Vaiko poreikiai turėtų būti pagrindinis bendro auklėjimo akcentas. Dėl šių priežasčių daugelis tėvų šiandien renkasi bendrai suderintą auklėjimo planą, kuris atitiktų vaiko vystymąsi, skiriant vis daugiau laiko su kiekvienu iš tėvų. Bendras vaiko auklėjimas gali būti efektyvus būdas, leidžiantis abiem tėvams įsitraukti į vaiko gyvenimą.
Bendratėvystės procesas prasideda, kai tėvai nori, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais ir pasirinkti sprendimą, atitinkantį jų ir vaiko interesus. Tokie sprendimai dažnai priimami mediacijos metu. Dalis tėvų kreipiasi į mediatorių dar prieš prasidedant skyrybų procesui arba jam tebevykstant, norėdami sukurti bendratėvystės planą, o ne formalią matymosi su vaiku tvarką. Bendratėvystės planas padeda užtikrinti stabilumą, saugumą vaiko gyvenime ir išlaikyti artimą ryšį su abiem tėvais.
Teismai, nors ir siekia priimti sprendimą, labiausiai atitinkantį vaiko interesus, neturi laiko įsigilinti į visų pusių poreikius. Bendradarbiavimas įmanomas net kai tėvai gyvena skirtinguose miestuose ar šalyse, pavyzdžiui, tėvas gali pasiimti vaiką savaitgaliui arba bendrauti su juo vaizdo skambučiais. Šiuolaikiniai tėčiai vis labiau nori aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Nors mažam vaikui gali būti sunku taikyti 50/50 modelį, palaipsniui prie jo galima pereiti vyresniame amžiuje. Daugybė užsienio tyrimų rodo pozityvius bendratėvystės rezultatus, net jei vaiko priežiūra dalijamasi 30/70.
Kartais vaikas atsisako bendrauti su vienu iš tėvų dėl įtampos tėvų konfliktų lauke, ypač jei vienas iš tėvų neigiamai reaguoja į norą bendrauti su kitu tėvu. Tai gali būti labai žalinga vaikui. Būna atvejų, kai vaikui kai kurios temos būna per sudėtingos arba tėvai taiko psichologinį spaudimą. Svarbu atidžiai žiūrėti, kodėl vaikas atsisako bendrauti. Tėvai neturėtų perkelti savo neįvykusių emocinių skyrybų į tėvo ir vaiko santykį.
Net konfliktiškose situacijose įmanoma rasti bendrus sprendimus. Dažnai tėvai, kreipdamiesi į mediatorių, iš pradžių nenori įsitraukti, tačiau po atskirų pokalbių pamato, kad bendrauti įmanoma. Mediatoriai padeda šalims atrasti priimtinas komunikacijos kanalus, kad jos galėtų savarankiškai taikyti bendratėvystės modelį.
Civiliniame kodekse daromas skirtumas tarp vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų, pakaitinės globos ar bendros globos arba vaiko perdavimo globoti kitam asmeniui nei jo tėvai. Spręsdamas vaiko perdavimo globoti klausimą, teismas priima vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Bendros globos atveju vieno iš tėvų globa gali užtikrinti vaiko ugdymo poreikius, o kito - sporto poreikius ar užklasinę veiklą. Abu tėvai bendrai rūpinasi vaiko sveikata ir materialiniais poreikiais.
Pakaitinė globa reiškia, kad vaiką aiškiai nustatytą laikotarpį globoja vienas iš tėvų. Teismas taip pat gali nustatyti, kad vaiką globos kitas asmuo, o ne jo tėvai, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas atsižvelgia į vaiko asmenybę, gabumus, tėvų gyvenimo būdą, vaiko emocinę brandą, kilmę, gebėjimą ugdyti vaiką, auklėjimo aplinkos stabilumą, vaiko emocinius ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis.
Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes. Teismas taip pat daug dėmesio skiria vaiko teisei į tai, kad jį globotų ir su juo reguliariai asmeniškai bendrautų abu tėvai.
Jeigu visiško veiksnumo neturinčio nepilnamečio tėvai gyvena atskirai ir negali susitarti dėl vaiko globos tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva. Vaiką globojantis vienas iš tėvų kartu su kitu iš tėvų sprendžia, kaip vienas iš tėvų, kuris negloboja vaiko, bendraus su vaiku. Jeigu tėvai negali susitarti arba to reikia atsižvelgiant į vaiko auklėjimo interesus ir šeimos ryšius, teismas nustato tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo tvarką.
tags: #teismo #nuosprendziai #del #vaiko #globos
