Teismo medicininė tėvystės nustatymo ekspertizė yra itin svarbi sritis, sprendžiant daugybę teisinių ir socialinių klausimų. Ji leidžia nustatyti biologinę tėvystę, kas turi didelės reikšmės tiek šeimos teisės, tiek paveldėjimo klausimuose. Tačiau šios ekspertizės atlikimas ir jos rezultatų panaudojimas teisiniuose procesuose gali sukelti nemažai diskusijų, ypač kalbant apie bylinėjimosi išlaidas.
Temos aktualumas ir problematika
Tiesminis elgesys ir visuomeniniai santykiai yra nuolat tarpusavyje susiję. Skirtingi žmonių interesai ir pažiūros atsiskleidžia tenkinant savo poreikius, todėl, plėtojantis teisiniams santykiams, dažnai kyla konfrontacija, peržengiamos moralės, pagarbos, padoraus elgesio ir teisingumo ribos. Sutrinka nusistovėjusi teisių ir pareigų pusiausvyra, socialinė harmonija, taika.
Karas, kaip priešingybė taikai ginkluoto karinio konflikto prasme, yra grėsmė žmonijai, kurios istorijoje žinomos priežastys yra pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių ambicijos. Šių interesų patenkinimas, nuo kurio priklauso ir aplinkos stabilumas, yra sudėtingas sprendimas. Taika yra vienintelė, nors ir reikalaujanti nuolatinio darbo ir didelių pastangų, galimybė užtikrinti santykių darną, abipusį supratimą, kiekvienam bendrą ir visiems skirtingų poreikių patenkinimą, galų gale - ir tolesnę egzistenciją.
Teisena, teisės šalys, klausimai ir jų sprendimo tikslus pasiekti galinti priemonė, kaip taikaus susitarimo tvirtinimas, yra taikos sutartis. Išsamesnius tyrimus šioje srityje skatina ir supratimas, jog taikos sutartis yra vienas instrumentų, kuriuo pagalba gali būti mažinamas teismų darbo krūvis. Šis krūvis yra ženkliai išaugęs. Tiesioginis išlaidų ir teisinis išteklių valstybinėse institucijose optimizavimas suteikia galimybę pasiekti maksimalius tikslus minimaliomis sąnaudomis, kas leidžia vystyti bei tobulinti kitas visuomenei aktualias socialines sritis.
Šio sprendimo proceso stadijas, Lietuvos teisės doktrinoje atskleisti glaustai ir neaiškiai. Šio sprendimo tvirtinimo priemonės, aktyvus naudojimas civiliniuose teisiniuose santykiuose siekiant konsensuso yra svarbus. Taikos sutarties institutas Lietuvoje iki šiol menkai nagrinėtas. Negausiuose lietuviškos kilmės mokslinės literatūros šaltiniuose randame dr. [pavardė] ir jo straipsnį „Taikos sutartis Lietuvos privatinėje teisėje“, 2004 m. publikuotą periodiniame leidinyje „Justitia“, kuriame atskleidžiami bendri taikos sutarties bruožai. Šia tema domisi ir ją nagrinėja tokie užsienio šalių mokslininkai kaip David Spencer, Michael Brogan, Bruce L. Hay, Kathryn E. Spier ir kt.
Magistrinio darbo tyrimo objektas yra taikos sutartys Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Magistrinį darbą sudaro įvadas, du skyriai su poskyriais, išvados ir rekomendacijos. Šiame darbe naudojami tradiciniai jurisprudencijos metodai. Centrinę vietą darbe naudojamo tyrimo metodų sistemoje užima lingvistinis, teleologinis, loginės analizės, lyginamosios teisėtyros metodai.
Dėl šios priežasties darbe taikoma jurisprudencijos metodų visuma. Taip pat remiamasi lietuvių ir užsienio autorių darbais, kita literatūra, artima temai, teorinės analizės, dokumentų, tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų ir teismų praktikos analizės, sisteminės analizės, statistinių duomenų analizės ir lyginamuoju metodais.
Teisingumas yra antra didžioji teisės užduotis: pirmoji visgi yra teisinis stabilumas - taika.
Šis klausimas yra menkai nagrinėtas moksliniuose tyrimuose. Toks nelygiavertis dėmesys stebina. Tačiau, taikos sutartis kaip taikaus ginčo sprendimo galimybė, visais laikais buvo ir išlieka aktuali. Šio klausimo sprendimo bylinėjimosi keliu yra sudėtingas ir reikalauja daug pastangų.
Teismo sprendimu patvirtintas griežtas požiūris nuvilia suinteresuotus pasiekti kompromisą asmenis: sprendimu įtvirtinamas principas „viskas arba nieko“, „laimėtojui atitenka viskas“. Daugelis ginčų net nepasiekia teismo ir yra išsprendžiami diskusijų, derybų, nuolaidų ir susitarimo keliu. Civilinių teisinių santykių pobūdis lemia tai, jog dar nepatekusi į teismą „ byla“ gali būti išsprendžiama „oficialiosios teisės“ erdvėje, ir tik reta situacija persikelia į teismo posėdžių salę.
Civilinio proceso teisės vadovėlių autoriai pateikia mintį, jog tinkamas materialiosios teisės įgyvendinimas pasiekiamas išsprendžiant tam tikrą konfliktą. Veiksmingiausias bet kurio konflikto sprendimo būdas yra jo šalių sutaikymas. Taikos sutartis kaip civilinių teisinių santykių sureguliavimo priemonė, leidžia šalims pačioms nustatyti savo teisių ir pareigų apimtį ir turinį, atitinkamai tai lemia sutarties vertingumą.
Taika apskritai yra apibūdinama kaip vertinga tylos būsena arba ramybė, kaip trikdžių ar neramumų ir, pabrėžtinai, karo padėties nebuvimas. Romėnai kaip taikos sąvoką naudojo lotynišką apibrėžimą „pax“. Buvo skiriama namų, šeimos taika, taika tarp valstybių, taip pat religinė taika su dievais. Taikos samprata istoriškai iki šių laikų vystėsi įtakota antikos laikų taikos supratimo, religijų įtakos, Naujųjų laikų istorijos taikos suvokimo ir kt. istorinių aplinkybių.
Vartojant žodį taika, šiandien turima omenyje sąvokos reikšmę, apibūdinanti būseną tarp žmonių, socialinių grupių ar valstybių, kai kylantys konfliktai išsprendžiami remiantis patvirtintomis teisės normomis be prievartos. Taikos objektas - tai karo tarp valstybių nebuvimas, neramumų ir savavaliavimo nebuvimas, valstybinės prievartos monopolio buvimas, religinė, socialinė taika ir kt. - tai visų šių neigiamybių eliminavimą apibūdinanti sąvoka.
Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normomis, yra civilinė sutartis. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Šias Lietuvos Respublikos teisės normas siekiant įgyvendinti, įstatymų leidėjas patvirtino tokią sutarties sampratą: sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.).
Taikos sutarties esmė - tarpusavio kompromisas.
Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Tokia situacija - natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrą problemos sprendimo būdą.
Šalis, sudariusi taikos sutartis, res judicata galią įgyja tik teismui ją patvirtinus (LR CK 6.985 str. 1 d.). Teismas tvirtina pateiktą taikos sutartį perkeldamas sudarytos taikos sutarties sąlygas į nutarties, kuria sutartis tvirtinama, rezoliucinę dalį tik prieš tai patikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms (LR CPK 42 str. 2 d.).
Teismo patvirtintos taikos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.
Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Įstatyme patvirtintas sutarties apibrėžimas (LR CK 6.154 str. 1 d.) lemia, kad sutarties egzistavimui pakanka šalių susitarimo. Taikos sutartis, kaip ir bet kokia kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma vykdyti. Vien faktas, kad susitarimas pasiektas, nebūtinai patvirtintas teismo, nereikškia, kad tokį susitarimą galima atsisakyti vykdyti.
Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas.
Fakultatyvus (tik įstatymais nustatytais atvejais) sutarties galią galintis lemti elementas - sutarties forma.
Visgi negalime atskirti įstatyme reglamentuojamo civilinių teisinių santykių sureguliavimo instrumento ir jo panaudojimo praktinės situacijos rėmuose galimybių. Susitarimo sąlygos nepatvirtintos rašytiniame susitarime. Ar tokią žodinę šalimi sudaryta taikos sutartimi šalys galėtų remtis reikalaudamos viena iš kitos tinkamo prievolės vykdymo? Kyla natūrali prieštara teisės aktuose patvirtintoms sandorio sudarymo formos nesilaikymo pasekmėms ir galimai sumodeliuoti praktinei situacijai.
Kasdienybėje apstu situacijų, kuomet civilinės teisės reglamentuojamas santykių sureguliavimas tarp šalių ne tik pasiekiamas, bet ir įgyvendinamas visiškai, taikos sutartimi, kurios neatspindi joks dokumentas. Tai teisiniai santykiai, kurių nagrinėjimas vyksta pagal procedūrines nuostatas, t.y. ginčai, kurių nagrinėjimo procesas patenka į civilinio proceso teisės normų reglamentavimo sritį. Šiuo atveju taikos sutarties rašytinės formos reikalavimo laikymasis įgyja svarbią rodymo reikšmę.
Vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų yra įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutartį buvimas. Tokia civilinės bylos nutraukimą reglamentuojanti įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata yra pateikiama CPK 293 str. 3 p.
Šalims, laikantis CPK nuostatų, bet kurioje proceso stadijoje yra teisė baigti bylą taikos sutartimi. Šios teisės (kylanti iš jau minėto civilinio proceso dispozityvumo principo) bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Šios teisės normos turi būti taikomos sistemiškai jas aiškinant kartu su bendromis sandorių galiojimo sąlygomis.
Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: „pagal šio kodekso VI dalyje (aut. - LR CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“) išdėstytas taisykles vykdytini: <...> 4) teismo patvirtintos taikos sutartys“ (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.).
Šalims sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinta, ir kaip priverstinai vykdytino dokumento...
Bylinėjimosi išlaidos ir jų priteisimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo esmės pabaigos.
Tai privesdavo prie absurdiškų situacijų, jog pasibaigus bylinėjimosi procesui, klientas privalėdavo atstovui bet kuriuo atveju padengti skolos likutį, tačiau vėliau negalėdavo šių piniginių lėšų išsiieškoti iš pralaimėjusios šalies.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Ši nuostata, akivaizdu, galioja nepriklausomai nuo asmens finansinės padėties.
Remiantis šia įstatymo nuostata, 2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas performavo iki tol galiojusią teismų praktiką ir, iš esmės, nustatė, jog nepriklausomai nuo to, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti realios (turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora), teismai turi teisę priteisti ir dar nepatirtas, tačiau būtinai ateityje patirsiančias bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog LR CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą.
Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos.
Taigi, kasacinis teismas, iš esmės, išaiškino, jog jeigu tarp advokato (advokato padėjėjo) ir kliento yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, kuriame nurodoma, kokiais terminais yra išdėstomas nepamokėto honoraro dydis, atitinkamai, jeigu teismui yra pateikiama ir detalizuota suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, teismai turėtų priteisti visas, t. y. ir dar nepatirtas, tačiau tikrai patirsimas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies.
Nurodytina, jog ir advokatės Dianos Višinskienės kontora, esant sudėtingai kliento finansinei situacijai, sėkmingai remiasi aukščiau nurodyta naujausia teismų praktika.
Fiodorovas: Kapčiamiesčio poligono klausimas Seime išsispręstų ir be „Nemuno aušros“ balsų
Teismo medicininė tėvystės nustatymo ekspertizė
Teismo medicininė tėvystės nustatymo ekspertizė yra mokslinis tyrimas, kurio metu atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar konkretus vyras yra vaiko biologinis tėvas. Tai atliekama lyginant vaiko, jo motinos ir tariamo tėvo DNR pavyzdžius. Šie tyrimai yra itin tikslūs ir leidžia su dideliu pasitikėjimu patvirtinti arba paneigti tėvystę.
Taikos sutarties institutas, nors ir nėra tiesiogiai susijęs su teismo medicinine tėvystės nustatymo ekspertize, gali turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų klausimui. Jeigu šalys ginčo dėl tėvystės metu sugeba susitarti ir sudaryti taikos sutartį, tai gali padėti išvengti ilgų ir brangių teismo procesų, taip pat sumažinti bendras bylinėjimosi išlaidas.
Advokatė Diana Višinskienė sėkmingai sprendžia bylas, susijusias su šeimos teisės klausimais, įskaitant tėvystės nustatymą ir su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Jos praktikoje yra daug atvejų, kai taikos sutartys padeda šalims greičiau ir efektyviau išspręsti ginčus, taip taupant laiką ir pinigus.
Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo sprendžiamas gyvenamųjų patalpų nuomos klausimas. Šioje byloje advokatė Diana Višinskienė atstovavo ieškovę, kuriai pavyko įrodyti savo teisę tęsti nuomos sutartį po pagrindinės nuomininkės mirties. Nors tai nėra tiesiogiai susiję su tėvystės nustatymu, tai iliustruoja advokatės gebėjimą spręsti sudėtingas teisinius ginčus.
Kitas pavyzdys iš advokatės Dianos Višinskienės praktikos - 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas dėl darbo santykių. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbo vietą. Advokatei pavyko įrodyti, kad darbdavys turėjo teisę pakeisti darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietą, remdamasis darbo sutarties sąlygomis.
Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuri leidžia teismams priteisti ir dar nepatirtas, tačiau neišvengiamai ateityje patirsiančias išlaidas. Tai svarbu siekiant užtikrinti teisingumą ir nesudaryti papildomų finansinių kliūčių šalims, siekiančioms apginti savo teises.
Advokatė Diana Višinskienė primena, kad tarptautiniai teismai, nagrinėdami bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais ir teise maksimaliai bendrauti su abejais tėvais, jau keletą metų formuoja praktiką dėl abiejų tėvų teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku vienodą laiko tarpą, t. y. nustatant bendravimo tvarką kas antrą savaitę. Tokia praktika yra sveikintina ir palaipsniui įgyvendinama Lietuvos teismuose.
Vis dėlto, advokatė Diana Višinskienė nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu yra galimybė reikalauti nustatyti tokią bendravimo tvarką - viena jų - yra svarbi paties nepilnamečio vaiko nuomonė.
Akcentuotina, kad jau ginčui pasiekus apeliacinę instanciją, kitoje civilinėje byloje 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naujausią praktiką tokio pobūdžio ginčuose, nurodydamas, kad darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos - vietovės - pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis).
Advokatės Dianos Višinskienės pergalė Europos Žmogaus Teismo byloje dėl Kauno policininkų smurto, kurioje Lietuvai buvo priteista 15 tūkst. eurų, rodo jos gebėjimą ginti klientų interesus net tarptautiniu mastu.
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis.
Fiodorovas: Kapčiamiesčio poligono klausimas Seime išsispręstų ir be „Nemuno aušros“ balsų
tags: #teismo #medicinine #tevystes #nustatymo #ekspertize #kaip
