Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su tarptautinio vaikų grobimo bylomis, įskaitant ką reiškia neteisėtas vaiko išvežimas, kokios yra išimtys ir kaip sprendžiami ginčai. Šiandieninėje visuomenėje, kurioje mobilumas yra didelis, klausimai, susiję su vaikų išvežimu į užsienį, tampa vis aktualesni. Ypač tai svarbu, kai tėvai yra išsiskyrę arba nesusituokę, o vienas iš tėvų nori išvykti gyventi į kitą šalį su vaiku.
Lietuvos teisės aktai ir tarptautinės konvencijos reglamentuoja vaiko išvežimą į užsienį, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti abiejų tėvų teises. Nagrinėsime, kokie teisės aktai reglamentuoja vaiko išvežimą į užsienį, kokie yra globos teisės aspektai, ir kaip šie klausimai sprendžiami Airijos kontekste.
Teisinis reglamentavimas ir būtinas sutikimas
Ruošiant vaiką kelionei į užsienį, svarbu iš anksto pasirūpinti visais reikiamais dokumentais. Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai. Būtina žinoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį. Svarbu: vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl, ruošdami vaiką kelionei, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.
Dažnai kyla klausimas, ar reikalingas tėvo sutikimas išvežant vaiką į užsienį. Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Kito tėvo sutikimo nereikia tik tada, kai vaikas išvežamas trumpam į kitą Šengeno erdvės valstybę (pvz., atostogų, aplankyti emigravusios močiutės ar gydytis). Visais kitais atvejais kito tėvo sutikimas yra reikalingas.
Vaiko išvykimas į Šengeno erdvę
Su vienu iš tėvų, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.
Vaiko išvykimas į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei
Su tėvais, globėju, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 302 redakcija) patvirtinto „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo“. Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia. Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas.
Vaiko globa (rūpyba)
Vaiko, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių) apie numatomą vaiko laikiną išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.
Išimtys
Šie reikalavimai netaikomi asmenims, iki 18 metų amžiaus sudariusiems santuoką (įgijusiems visišką civilinį veiksnumą) arba teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotiems).
Tėvų valdžios įgyvendinimas ir neteisėtas išvežimas
Tėvų valdžios teisių įgyvendinimas reiškia tėvų dalyvavimą vaiko priežiūroje, pvz., priimant sprendimus dėl vaiko kasdienio gyvenimo, vaiko išlaikymą ir t.t. Trumpalaikis išvažiavimas į užsienį su vaiku nelaikomas neteisėtu išvežimu.
Vaiko išvežimas bus laikomas neteisėtu, jei vienas iš tėvų, įgyvendinantis tėvų valdžią su kitu iš tėvų, gavo leidimą trumpai kelionei su vaiku į užsienį, tačiau negrįžta (į pirminę gyvenamąją vietą).
Ką daryti, jei vaikas išvežtas neteisėtai?
Jei vienas iš tėvų perkėlė jūsų vaiką į kitą valstybę, turite teisę prašyti, kad vaikas būtų grąžintas į ankstesnę gyvenamąją vietą (valstybę, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo). Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Del neteiseto isvezimo ir vaiko grazinimo i Lietuva, remiant hagos konvencija galima butu kreiptis i anglijos teisma.
Teismų praktika rodo, kad net ir tuo atveju, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, kito tėvo sutikimas yra svarbus. Jei tėvas nesutinka, vaikas gali būti grąžintas į Lietuvą.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo
1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms. Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra.
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje.
Sprendimas išvykti gyventi su vaiku į kitą šalį gali išprovokuoti išsiskyrusių tėvų ginčus ne tik dėl to su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą.
Pagrindinė taisyklė yra ta, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Tačiau Hagos konvencija numato kelias griežtas išimtis, nustatytas 12, 13 ir 20 straipsniuose.
Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos
Hagos konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas gali būti negrąžinamas tais atvejais, kai procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vieneriems metams, teismai nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie aplinkos.
Lietuvos teismai, vadovaudamiesi Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, vienerių metų vaiko gyvenimo Lietuvoje termino sąlygą dažnai taiko lanksčiai ir pabrėžia, kad reikšminga vertinti ne konkretų laikotarpį, kurį vaikas praleido Lietuvoje, bet individualius vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos patvirtinančius aspektus. Taigi, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad toks buvimas kitoje teritorijoje nėra laikinas ar atsitiktinis ir ten gyvendamas vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką.
Rizika vaikui
Kita išimtis yra paties vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas išklausyti vaiką yra būtina. Tačiau vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo gebėjimą pačiam priimti sprendimus, galimą tėvų įtaką vaiko nuomonei ir pan.
Trečia išimtis - yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Paprastai vaiką išsivežęs tėvas (motina) grėsmę vaikui grindžia galimu likusio tėvo (motinos) smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu, tėvystės įgūdžių nebuvimu ir pan.
Dažniausiai užduodami klausimai ir situacijos
Ar reikalingas tėvo sutikimas, jei motina nori išvežti vaiką atostogų į Airiją dviem savaitėms?
Ne, nereikalingas. Nebent yra nustatyta bendravimo tvarka tėvo su vaiku ir per tas dvi savaites jam priklauso susitikimas. Tokiu atveju informuokite tėvą SMS, el. paštu ar kitu būdu.
Ar galima išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo, jei tėvas turi priklausomybę alkoholiui?
Jei turite teismo sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis, galite išvykti. Tačiau rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku dėl konkrečios situacijos.
Kaip užtikrinti, kad vaikas nebūtų išvežtas į užsienį be mano žinios?
Šiuo atveju, jei vaikas vyksta į užsienį, reikia tik vieno iš tėvų sutikimo. Jei bijote, kad vaikas bus išvežtas be jūsų žinios, kreipkitės į teismą dėl vaiko išvykimo į užsienį tvarkos nustatymo.
Situacija Airijoje
Gyvenote Airijoje, daug metų. Nesenai grįžome į Lietuvą, bet vaikas paauglys 13m neadaptavosi Lietuvoje, beje vaiką nuo mažumės augina mano antras vyras, jis jį vadina tėčiu. Dabar nusprendėme grįžti į Airiją, nes vaikas nepritapo Lietuvoje. Jokio leidimo, žinoma, neturiu ir biologinis tėvas jau 12 metų yra man nematytas, nes skyrybas kėliau, jo nesurado… Kur jį ieškoti, net nežinau. Klausimas toks, ar galiu vėl išvažiuoti? Teismo sprendimą turiu, kad vaikas gyvena su manimi.
Taigi Jūs turit įsiteisėjusį teismo sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis. Jei turite teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su jumis, tai palengvina situaciją, tačiau biologinio tėvo sutikimas vis tiek gali būti reikalingas, ypač jei ketinate išvykti nuolat gyventi į Airiją. Net ir turint teismo sprendimą, rekomenduojama susisiekti su teisininku, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų teisinių reikalavimų.
Ginčų sprendimas ir teismų praktika
Jei tėvas (motina) nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę, šį ginčą turi spręsti teismas. Tokio ginčo sprendimas gali trukti pakankamai ilgai, todėl šiuos klausimus reikėtų planuoti iš anksto.
Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui: ar vaiko perkėlimas yra būtinas; ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina); ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški (tokiu atveju, vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus į užsienio valstybę, tai galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui); kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Peržvelgus teismų praktiką sunku būtų įvertinti aiškias tendencijas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas. Žinoma, dažniausiai vaiką išvežęs tėvas (motina) klausia, o kur vaikas bus grąžintas, jei aš neketinu grįžti. Tai, matyt, yra sunkiausia šių bylų dalis.
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiamai - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai).
Rekomendacijos ir prevencija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pasiūlyta parengti aiškias rekomendacijas ir kontaktus piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir svarstantiems vaiko išvežimo klausimą.
Pirmiausia turite gerai įvertinti šeimos situaciją. Tais atvejais, kai kyla grėsmė jums ar vaikui, turite kreiptis į atitinkamas vaiko gyvenamosios vietos valstybės įstaigas, kad surinktumėte įrodymus apie netinkamą tėvo (motinos) elgesį ir galimą grėsmę vaikui.
Tiek dėl nežinojimo, tiek ir spontaniškai („ai, išvažiuosim ir nieko man nepadarys“) pasielgti yra visiškai neprasminga, nes yra gana aiški situacija, koks būtų teismo sprendimas, jeigu paliktas tėvas imtųsi teisinių veiksmų. Paliktas Lietuvoje tėvas pagal ES reglamentą ir Hagos konvenciją turi teisę taikyti specialią procedūrą ir reikalauti grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką į Lietuvą.
Svarbūs aspektai: Tėvams gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis (ypač ketinantiems išvykti su vaiku). Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).
Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenant užsienio valstybėje. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Svarbu prisiminti, kad vaikas turi teisę dalyvauti priimant sprendimą ne tik išvykti atostogų, bet ir iš jų negrįžti, todėl tiek vaiko tėvai, tiek su tokiomis bylomis dirbantys specialistai turi nepamiršti laiku išklausyti vaiką.
Taigi šylant orams neabejotinai visi planuojame vasaros atostogas. Planuoti reikia ir tada, kai neketinate iš jų sugrįžti. Hagos konvencija siekiama sukurti atmosferą, kurioje vaiko tėvai, planuojantys persikelti į kitą šalį su vaiku, ir jų advokatai žinotų ir patartų tėvams, kad vaiko grobimas nėra tikslingas. Pagrobtas vaikas bus grąžintas ir globos byla bus sprendžiama vaiko kilmės valstybėje.
Taigi Hagos konvencija siekiama atgrasyti nuo vaikų grobimo, užtikrinant, kad pagrobęs tėvas ar motina negalėtų įteisinti tokio vaiko išvežimo šalyje, į kurią vaikas pagrobiamas. Vis dėlto, tai nereiškia, kad jūs negalite persikelti į kitą šalį ar grįžti į gimtinę. Tačiau vaikas nėra vienas iš jūsų lagaminų, todėl ketindami persikelti su vaiku arba gaukite kito tėvo/motinos sutikimą, arba kreipkitės pagalbos į konsulines įstaigas, teisininkus šalyje, kurioje gyvenate, kad padėtų jums pradėti procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kito tėčio/mamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo. Arba rinkite medžiagą apie tai, kad vaiko tėtis/mama šeimoje elgiasi netinkamai, dėl ko vaikui kyla grėsmė toje aplinkoje, kad jūs ieškojote pagalbos, bet ji nebuvo tinkama, todėl negrįžus iš atostogų vaiką būtų nesaugu grąžinti į jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę.
Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl neteisėtai išvežtų ar negrąžintų vaikų skaičius turi potencialą augti. Daugėja atvejų, kai anksčiau iš Lietuvos emigravę ir užsienyje vaikus auginantys tėvai susiduria su teisinėmis problemomis.
tags: #teismas #neteisetas #isvezimas #globos #teise #airija
