Kūdikio gimimas - tai įsimintiniausias, jaudinantis ir gyvenimą keičiantis įvykis kiekvienai moteriai. Tačiau net ir sklandus gimdymas gali sukelti pokyčių moters organizme. Natūraliu būdu gimdančioms moterims gali susilpnėti tarpvietės audiniai, išplatėti makštis ir atsirasti jos sienelių pokyčių. Daugiau nemalonių pojūčių patiria moterys, kurioms gimdant įvyko tarpvietės plyšimas arba buvo atlikta epiziotomija - tarpvietės kirpimas. Daugiau kaip pusė pirmą kartą gimdančių moterų susiduria su šia procedūra.
Anksčiau epiziotomija buvo įprasta gimdymo dalis, tačiau dabar ji rekomenduojama tik tam tikrais atvejais. Anksčiau medikai manė, kad epiziotomija padeda išvengti didesnių makšties plyšimų ir kad gijimas po jos yra greitesnis nei po natūralių įplyšimų. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad epiziotomija gali padidinti makšties plyšimų tikimybę, nes vaisiaus galvutė, slenkanti pro įkirptą vietą, gali pagilinti žaizdą. Viena iš priežasčių, kodėl kai kurios šalys atsisakė nuolatinio kirpimo, yra tai, kad plyšimai dažniau gyja lengviau nei kirpimai. Tarpvietės audinys yra taip sukurtas, kad plyšęs lengvai sugyja, o kirpimas dažnai būna gilesnis, tiesus ir neseka natūralia linija.
Epiziotomijos tipai ir pasekmės
Yra du pagrindiniai epiziotomijos tipai:
- Medialinė epiziotomija: Kerpama nuo makšties įeigos žemyn išilgai vidurio linijos. Pjūvio dydis - apie 2,5 cm. Po šios procedūros gali grėsti IV laipsnio makšties plyšimas, kuris tęsiasi per išangės sfinkterį ir į tiesiąją žarną dengiančią gleivinę.
- Mediolateralinė epiziotomija: Dažniausiai atliekamas įkirpimas, kerpant 45-60 laipsnių kampu nuo makšties vidurinės linijos į kairę arba dešinę tarpvietės pusę.
Nors pati procedūra gali būti atlikta taikant bendrinę arba vietinę nejautrą, pooperacinis laikotarpis gali būti nemalonus. Gimdyves labiausiai vargina laikotarpis po epiziotomijos. Kiekviena moteris, sugijus randui ir nebejaučianti tiesioginio skausmo ar judesių ribojimo, džiaugiasi naujuoju šeimos nariu ir dažnai pamiršta buvusį diskomfortą. Tačiau kartais, praėjus keliems mėnesiams ar net metams, gali pasireikšti neaiškūs skausmai, įtampos ar diskomfortai. Dažniausiai ima mausti apatines galūnes, atsiranda kojų skausmas, čiurnos maudimas, pėdos veržimas, juntamas rytinis sunkumas kojose. Šie pojūčiai dažniausiai jaučiami vienoje pusėje - toje, kurioje buvo atliktas kirpimas. Taip pat gali atsirasti pilvo preso atonija (išsipūtęs pilvas), nugaros skausmai, įtampa tarp menčių ar kakle, kryžkaulio, uodegikaulio skausmas. Tai dažnai yra kūno kompensacinės reakcijos į randą ir dėl jo normaliai nebegalinčius funkcionuoti pažeistus raumenis ar fasciją.
Gijimo procesas ir priežiūra
Gijimo procesas po epiziotomijos yra labai individualus. Kai kurioms moterims randas sugyja greitai, kitoms prireikia daugiau laiko. Svarbu laikytis operaciją atlikusio gydytojo nurodymų, palaikyti švarą ir, jei reikia, naudoti specialius tepalus ar purškalus. Kai kurios moterys naudoja medikamentus, skatinančius gijimą, tokius kaip Baneocinas ar Octenisept. Pastarasis purškalas daugelio moterų atsiliepimuose minimas kaip labai efektyvus. Taip pat svarbu laikytis higienos - praustis po kiekvieno šlapinimosi ar tuštinimosi, vengti ilgai sėdėti. Kai kurioms moterims padeda kalio permanganato tirpalas ar Betadine.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir po randų susigijimo, kūnas gali saugoti pažeistą vietą, vengdamas atlikti tam tikras funkcijas. Jei liečiant randas yra jautrus, skausmingas ar paslankus, būtina kreiptis į specialistą, kuris įvertins, ar randas neturi įtakos jūsų kūnui ir biomechanikai. Tai atliekama atliekant individualų būklės vertinimą, raumenų testavimą ir kitus ortopedinius, neurologinius bei kineziologinius testus.
Dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros po gimdymo makštyje gali sumažėti gleivių išsiskyrimas, sukeldamas sausumą, kuris trukdo mylėtis ir gyventi įprastai. Sausa gleivinė taip pat labiau linkusi į grybelį, infekcijas ir žaizdelių atsiradimą, kurios sukelia skausmą šlapinantis. Pogimdyminiai tarpvietės defektai gali būti šalinami chirurginiu būdu.
Statistiniai duomenys ir regioniniai skirtumai
Pagal Higienos instituto oficialius statistinius duomenis, 2019 m. Lietuvoje tarpvietės plyšimai buvo siuvami 36% natūraliais takais gimdžiusių moterų, o epiziotomija - 32% moterų Vilniaus perinatologiniame centre ir 17% moterų Kauno perinatologiniame centre. Nors plyšimų skaičius išlieka panašus abiejuose regionuose (37% Kauno ir 36% Vilniaus regione), toks didelis skirtumas tarp epiziotomijos atlikimo dažnumo rodo skirtingas ligoninių praktikas. Neaišku, kodėl vienoje Lietuvos dalyje moterys šią intervenciją patiria kone dvigubai dažniau nei kitoje, ypač kai plyšimų skaičius lieka panašus.
Apklausos duomenimis, 22% moterų, kurioms buvo siuvama tarpvietė, negavo efektyvaus nuskausminimo, o 12% moterų jautė skausmą epiziotomijos metu. Be to, 40% moterų, kurioms buvo kerpama tarpvietė, nebuvo paaiškinta intervencijos esmė arba jos nedavė sutikimo. Tai gali turėti didelės įtakos moterų subjektyviai gimdymo patirčiai.
Reabilitacijos pratimai po menisko prisiuvimo operacijos
Kirpimas ar plyšimas: ką rinktis?
Nors nuolat vyksta diskusijos tarp kineziterapeutų ir ginekologų, specialistai dažnai rekomenduoja rinktis natūralų plyšimą. Kirpimo metu taip pat išlieka tikimybė plyšti, nes tarpvietės audinys yra visiškai ištemptas. Geriau leisti organizmui veikti natūraliai, nes yra tikimybė, kad plyšimo visai nebus. Žinoma, tai negalioja atvejams, kai gydytojo sprendimu epiziotomija yra būtina gyvybės gelbėjimui.
Įdomu tai, kad Afrikos žemyne, kur moterys dažniau tuštinasi, šlapinasi, meldžiasi ir gimdo tupėdamos ar klūpodamos, dubens dugno disfunkcija ir patologijų po gimdymo yra žymiai mažiau nei Europoje. Tai rodo, kad tam tikros kūno pozos ir judesiai gali padėti išvengti traumų ir palengvinti gimdymo procesą.
Norint palengvinti gimdymą ir sumažinti traumas, svarbu atlikti dubens dugno pratimus ir įtraukti korekcines treniruotes į savo kasdienybę, nes mūsų kasdienybė dažnai nėra draugiška natūraliam gimdymui.
tags: #tarpvietes #kirpimas #gimdymo #metu
