Daugumos kūdikių ir mažų vaikučių kojytės yra šiek tiek kreivos. Dažniausiai nerimauti nereikia. Kūdikiai gimsta turėdami mažiau ar stipriau išreikštą O kojyčių formą. Lotyniškai ši būklė vadinama genu varum. Tai fiziologinė, t.y. normali, kūdikystėje pasitaikanti kojų forma. Fiziologiškai normalu, kad O formos kūdikio kojytės iki maždaug 2 metų išsitiesina, o vėliau, maždaug 2,5-3 metų vaiko kojos įgauna X formą, t.y. keliukai šiek tiek pakrypsta į vidų. Lygiai taip pat, kaip ir O kojyčių forma kūdikiui, X kojyčių forma augančiam vaikui yra fiziologinė norma. Jeigu kūdikio kojų forma yra fiziologinė norma, vaiko gydyti nereikia. Kūdikiui augant kojyčių forma kis ir galiausiai jos taps tiesios. Tokiu atveju pakanka užtikrinti normalią vaiko raidą.
Tik gimęs vaikelis atrodo panašus į varliuką - jo kojytės pritrauktos, sulenktos. Vaikelis įsčiose auga susirietęs į kamuoliuką. Jo kojos sulenktos ir per kelių, ir per klubų sąnarius. Todėl visiškai normalu, kad tik gimęs jis panašus į varliuką.
Kūdikio kojų vystymosi etapai
Fiziologinis O
Pirmasiais gyvenimo metais kūdikių blauzdos yra O formos. Ši būklė vadinama „fiziologiniu O“, kuris būtinas skeletui normaliai bręsti. Esant fiziologiniam O, atstumas tarp kelių turi būti du kartus didesnis nei atstumas tarp kulkšnelių. Tad jei tik ką išmokęs vaikščioti vaikas eina išsikėtęs, o tarp jo blauzdų galima prakišti kumštį - visai normalu. Normalu, jei kurį laiką vaikas eidamas suka blauzdas į vidų. Tuomet jo pėdos žiūri viena į kitą, o eisena panaši į meškiuko.
Antrųjų metų X
Antraisiais gyvenimo metais blauzdų ašis tiesėja ir pereina į formą X, kuri kartais išlieka net iki 6-7 metų. X formos kojytės normalios, jei vaikui suglaudus jas per kelius atstumas tarp kulkšnelių būna 6-7 cm. Tas atstumas priklauso ir nuo vaiko ūgio, kūno sudėjimo. X dažniau pastebimas liesiems vaikams, nes jų raiščių ir raumenų sistema silpnesnė.
Kada verta sunerimti?
Nerimauti reikėtų tuomet, jei pastebimos ne O arba X raidę primenančios kūdikio kojų deformacijos, labai stiprios ir/arba kūdikiui augant išliekančios ir/arba didėjančios deformacijos, didelė kojų asimetrija (t.y. kuomet pakrypusi tik viena koja), stipriai persuktos pėdos ir kt. Jeigu kūdikio kojų deformacijas lemia kitos priežasties, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris jas nustatys ir skirs atitinkamą gydymą. Pavyzdžiui, jeigu kojų deformacijas lemia rachitas, gydymui įprastai skiriami vitamino D ir kalcio papildai.
Nerimą turėtų kelti, jei nuo 3 iki 6 metų vaiko kojos vis dar yra X formos (atstumas tarp kulkšnelių suglaudus kelius - 6 cm). Gydoma mankšta, masažais. Sudėtingesniais atvejais skiriama ortopedinė avalynė su metaliniais strypeliais iš šonų (O formos atveju - strypelis iš vidaus, X formos atveju - iš išorės). Tokiems vaikams patariama važinėti dviračiu, plaukioti.
Klubo sąnario displazija
Mamos sutrinka, kai gydytojas pasako - vaikeliui neišsivystęs klubo sąnarys. Yra dvi viena su kita susijusios patologijos - neišsivystęs klubo sąnarys (kitaip - displazija) ir įgimtas klubo sąnario išnirimas. Klubo sąnario displazija dažniausiai yra įgimta problema. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių procesų kai kuriems vaikučiams iki galo neišsivysto klubo sąnariai. Kai klubo sąnarys išsivystęs, jo gūžduobė yra gili, joje gerai laikosi šlaunikaulio galvutė, kojai judant ji neišslysta iš gūžduobės.
Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Skirtingo ilgio kojos
- Ribotas klubo sąnario judėjimas
- Asimetriškos raukšlės ant šlaunų
Jei pastebėjote bent vieną šių simptomų, apie tai pasakykite pediatrui. Šie požymiai būna, kai išniręs ar neišsivystęs klubo sąnarys. Norint įsitikinti, ar nėra patologijos, reikia atlikti specialius tyrimus: klubo sąnario tyrimą ultragarsu arba rentgenologinį tyrimą. Gydytojams daug pasako ir paprastas klubų „atvedimas“ (iki 2 mėn.).
Vaikščiojimas pirštais
Vaikščiojimas pirštais reiškia kūdikių vaikščiojimo nenormalumą, kuriam būdingas pėdų kamuoliukų naudojimas vietoj kulnų eisenos ciklo metu (pasikartojantys vaikščiojimo atvejai). Daugeliu atvejų vaikų vaikščiojimas kojų pirštais nesukelia rūpesčių ir yra laikomas normalia jų vystymosi ir mokymosi ankstyvosiose vaikščiojimo stadijose dalimi. Dauguma vaikų paprastai pradeda normaliai vaikščioti patys be įsikišimo. Idiopatinis vaikščiojimas kojų pirštais reiškia sveikų vaikų vaikščiojimą kojų pirštais dėl nežinomų priežasčių. Tai gali būti vyresni vaikai, kurie ir toliau vaikšto kojų pirštais dėl įpročio, elgesio priežasčių arba įtempti sausgyslių raumenys dėl ilgo vaikščiojimo kojų pirštais. Daugeliui vaikų dėl nežinomų priežasčių išsivysto įprotis vaikščioti kojų pirštais.
Dažniausias pastebimas vaikščiojimo kojų pirštais simptomas yra nesugebėjimas vaikščioti padėjus kojas ant žemės. Nukentėjusiam vaikui gali būti sunku avėti batus, dalyvauti sportinėje veikloje ir stabilizuoti kūną vaikščiojant. Laimei, vaikščiojimas kojų pirštais nesukelia jokios gyvybei pavojingos ligos. Tai laikoma įprastu kūdikių ankstyvo vaikščiojimo mokymosi etapu.
Kada kreiptis į specialistą?
Vis dėlto labai svarbu, kad kūdikis keistai judėtų ne ilgiau nei dvi savaites ar mėnesį, o vėliau jau pradėtų ropoti arba eiti visiems mums įprastu būdu. Jeigu to nepadaro ir per ilgai, pavyzdžiui, šokinėja ant užpakaliuko, tai gali rodyti sutrikusią raidą. Vaikai negimsta su naudojimo instrukcijomis, bet palieka ženklų, iš kurių galime spręsti apie jų sveikatą.
Gydymo metodai
Jeigu kūdikio kojų deformacijas lemia kitos priežasties, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris jas nustatys ir skirs atitinkamą gydymą. Pavyzdžiui, jeigu kojų deformacijas lemia rachitas, gydymui įprastai skiriami vitamino D ir kalcio papildai.
Klubo sąnario neišsivystymui gydyti naudojamos ortopedinės Freiko pagalvėlės, dirželiai ar kiti ortopediniai įtvarai, kurie palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir teisingai pakreiptą koją, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Gali būti taikomas sėdmenų ir šlaunų masažas, skiriami kalcio ir fosforo preparatai. Išnirusį klubo sąnarį svarbu laiku pradėti gydyti.
Jeigu nuo 3 iki 6 metų vaiko kojos vis dar yra X formos (atstumas tarp kulkšnelių suglaudus kelius - 6 cm). Gydoma mankšta, masažais. Sudėtingesniais atvejais skiriama ortopedinė avalynė su metaliniais strypeliais iš šonų (O formos atveju - strypelis iš vidaus, X formos atveju - iš išorės). Tokiems vaikams patariama važinėti dviračiu, plaukioti.
Vaikščiojimo kojų pirštais gydymas labai priklauso nuo pėdos būklės ir nukentėjusio asmens amžiaus. Lengvais ir vidutinio sunkumo atvejais taikomas nechirurginis gydymas.
- Kojų petnešos-čiurnos-pėdos ortozė: Čiurnos ir pėdos ortozė yra specialios rūšies petnešos, skirtos palaikyti čiurną tinkamoje padėtyje. Šios petnešos sumažina spaudimą kojų pirštų raumenims, atsirandantį dėl ilgo vaikščiojimo kojų pirštais.
- Vaistai - onabotulino toksinas A: Onabotulino toksinas A yra injekcijos vietoje (veikia tik injekcijos vietoje). Jie plačiai naudojami vaikų raumenų hipertrofijai (raumenų praradimui ir silpnumui) gydyti.
Chirurginis vaikščiojimo kojų pirštais gydymas laikomas galutiniu pasirinkimu, jei kiti konservatyvūs gydymo būdai yra neveiksmingi. Chirurginis vaikščiojimo kojų pirštais apima chirurginį pėdos raumens Achilo sausgyslės pailginimą.
Kūdikiui suėjo 3-4 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Asta Brazauskienė ir Vytenė Menkevičienė
Tėvų klaidos ir paveldėjimas
Paveldėta būna pati kaulų ir raumenų sistema. Kai kurie vaikai ateina lankstūs, plastiški, kaip sakoma, „be kaulo”. Išsikalbam, pasirodo, ir mama tokia buvo vaikystėje. Kas turi daugiau „iksiukų” ir O formos kojyčių - mergaitės ar berniukai, gydytoja pasakyti negali. Tai nėra tik berniukų ar mergaičių bėda. Daug svarbiau svoris. Permaitinti, didelio svorio vaikai turi silpnesnius raumenis, jų kojytės rizikuoja labiau iškrypti. Kitas dalykas - kai tėvai persistengia per anksti statydami kūdikį ar jį vedžiodami. Gydytoja siūlo vaikui palikti veikimo laisvę - kai norės, jis atsistos pats. Panašiai ir dėl pirmųjų žingsnelių - pats eidamas vaikas pargriūva, pasėdi, jei pavargsta, ropoja keturiomis. Jei nepasiruošusį tam kūdikį vedžiosite už rankučių nuo ryto iki vakaro, galite labiau pakenkti, nei padėti.
Tinkama avalynė ir fiziniai pratimai yra svarbūs:
- Avalynė: Geri batukai, kuriuose tvirtai fiksuojamas vaiko užkulnis, yra labai svarbūs, ypač vaikams su plokščiapėdyste. Namie taip pat patariama nevaikščioti basomis.
- Mankštos: Naudinga su vaiku pavaikščioti ant galų pirštukų, ant kulniukų. Labai gerai, jei vaikas bėgios basas ant šiukštaus paviršiaus. Galima pažaisti taip: pamokykite vaiką pėdute ridenti kamuolį ar kočėlą. Arba paprašykite vaiko pėdutėmis paimti nuo žemės nedidelius daiktus. Labai gerai minti dviratuką. Dar geriau jį minti basomis. Nebloga mankšta kojytėms vaikui yra lipti laiptais.
Masažas yra gera pagalbinė priemonė, jis pagerina kraujotaką, tačiau svarbiau yra mankšta. Pats vaikas turi mankštinti, treniruoti raumenis, sausgysles, kad pėdutė būtų gražesnė.
Tiesios kaip pieštukai kojų neturi nė vienas naujagimis. Ir jeigu jūsų metinukė vienturtė vaikšto išsiskėtusi kaip žąselė, tai dar nereiškia, kad ji užaugus negalės dalyvauti ,,Mis rinkimuose”.
