Taisyklinga Laikysena Vaikams: Svarba, Formavimas ir Prevencija

Vaiko ankstyvosios vaikystės laikotarpis turi labai didelę įtaką jo gyvenimui, gera savijauta ir sveikata yra viena svarbiausių normalaus vaiko vystymosi ir mokymosi sąlygų. Šio laikotarpio gyvensenos ypatybės ir požiūris į sveikatą lemia viso vėlesnio gyvenimo kokybę. Laikysena - individuali, įprastinė kūno padėtis (stovint, sėdint, einant) be didelio raumenų įsitempimo. Taisyklingos laikysenos esmė - sumažinti raumenų, laikančių žmogaus kūną, įtampą. Kalbant apie taisyklingą laikyseną, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į stuburo išsidėstymą - ar stuburas yra neutralus ir teisingai išsidėstęs. Taisyklinga kūno padėtis yra tiesiogiai susijusi su fizine žmogaus sveikata. Ji labai svarbi žmogaus išvaizdai ir gerai savijautai. Standartiniai taisyklingos laikysenos reikalavimai - tiesus kaklas, ne per daug iškelta galva, šiek tiek į priekį atstatyta krūtinė, atpalaiduoti pečiai, klubai vienodame aukštyje, tiesios kojos ir pėdos, stuburas, natūraliai sudarantis „S“ formą.

Šiuolaikiniams vaikams daug laiko praleidžiant susikūprinus prie kompiuterių ir telefonų, geros laikysenos samprata tampa labai svarbi jų sveikatai. Statistika rodo, kad netaisyklinga laikysena diagnozuojama apie 80 proc. vaikų ir paauglių. Nuolatinis kūprinimasis taip pat gali daryti spaudimą vaiko vidaus organams ir sukelti virškinimo problemų. Lėtinis kaklo ir nugaros skausmas yra gerai žinomas blogos laikysenos šalutinis poveikis. Be to, netaisyklinga laikysena gali turėti įtakos vaikų gebėjimui susikaupti, jų pusiausvyrai ir bendram pasitikėjimo lygiui. Ydinga laikysena fiziškai žaloja visą organizmą. Dėl netaisyklingos laikysenos galima kaltinti netinkamą sėdėjimą (prie televizoriaus, valgio metu, prie kompiuterio), netinkamą stovėjimą (pavyzdžiui, ant vienos kojos, pakreipus dubenį), daiktų nešiojimą viena ranka (pavyzdžiui, kurpinės vilkimas vienoje rankoje ar persimetimas per vieną petį), netinkamą gulėjimą (pavyzdžiui, įdubusioje lovoje arba netinkamoje padėtyje), judėjimo stoką.

Kas yra laikysena ir kodėl ji svarbi?

Laikysena - individuali, įprastinė kūno padėtis (stovint, sėdint, einant) be didelio raumenų įsitempimo. Taisyklingos laikysenos esmė - sumažinti raumenų, laikančių žmogaus kūną, įtampą. Sėdint ant kėdės, vaiko pėdos turi siekti grindis arba kėdutė turi turėti patogią skersinę atramą, kad vaiko kojos galėtų pailsėti.

Taisyklinga vaiko laikysena stovint užtikrina tolygų svorio pasiskirstymą ant abiejų kojų. Stovint per daug tiesiai, išlenkus nugarą, įtempus kaklą ir pečius bei atitraukus galvą patiriamas toks pat neigiamas poveikis, kaip ir kūprinantis. Stuburas turi būti neutralus ir atsipalaidavęs, su natūraliu išlinkimu.

Esant taisyklingai laikysenai vidaus organai yra taisyklingos padėties: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis ir žarnynas veikia normaliai. Taisyklinga laikysena padeda išvengti nugaros, kaklo ir sąnarių problemų bei įvairių kitų sveikatos sutrikimų, gerina kasdienį gyvenimą, fizinę ir emocinę būklę.

Svarbiausi laikysenos formavimosi etapai ir rizikos veiksniai

Žmogaus laikysena pradeda formuotis dar kūdikystėje, o susiformuoja kai baigiasi augimo procesas, nors laikysena turi polinkį kisti visą gyvenimą. Todėl labai svarbu yra atkreipti dėmesį į laikysenos pokyčius visais gyvenimo tarpsniais. Iki 12 - 14 mėnesių vaiko stuburas įgauna tipinį anatominį stuburo vaizdą, t.y. išryškėja visi stuburo linkiai, todėl reikia užtikrinti kūdikio judesių vystymąsi pagal raidos seką. Tačiau iki šio amžiaus laikotarpio vaiko laikysena dar nėra pilnai susiformavusi. Vertinant vaiko laikyseną, labai svarbu yra žinoti laikysenos formavimosi ypatumus tam tikrais amžiaus tarpsniais. Suaugusiam žmogui tam tikri laikysenos nukrypimai gali rodyti laikysenos sutrikimus, o vaikui tai gali būti norma iki tam tikro amžiaus.

Netaisyklinga laikysena gali būti įgimta arba įgyta. Ikimokyklinis amžius - pakitęs gyvenimo būdas, t.y. neužtikrintas aktyvus vaiko judėjimas. Mokyklinis amžius - vaikai jau negali laisvai ir intensyviai judėti, nes yra priversti ilgą laiką sėdėti ir dažniausiai netaisyklingoje padėtyje dėl netinkamai pritaikytos aplinkos. Taip pat, labai svarbu atkreipti dėmesį į mokyklinukų kuprines, kurios sveria pakankamai daug ir įsigyjamos yra dažniausiai atsižvelgiant į „grožį“, o ne į ergonomiją bei patogumą. Šio amžiaus vaikai laisvalaikiu daug laiko praleidžia prie televizorių ekranų, žaidžia kompiuterinius žaidimus, pasyviai ilsisi, užuot žaidę judrius žaidimus lauke.

13 - 14 metų vaikų ir paauglių - intensyvus apatinių galūnių ir viso kūno augimas įtakoja krūtinės ląstos kifozės padidėjimą, dėl to sutrinka taisyklinga kūno padėtis. Greitai augant kūnui, raumeninis sluoksnis nesugeba deramai atlikti savo funkcijos, raumenys yra per silpni išlaikyti greitai augančių kaulų. Tik vėlyvos paauglystės periodu raumenys tampa pakankamai stiprūs išlaikyti stuburą natūralioje padėtyje.

Skoliozė: kas tai ir kaip atpažinti?

Terminas „Skoliozė“ žinomas nuo senų laikų. Jau Hipokratas buvo kalbėjęs apie stuburo iškrypimą (lot. „spina luxate“), o Galenas pirmą kartą apibrėžė skoliozę kaip nenormalų šoninį stuburo išlinkimą. Skoliozė - tai stuburo iškrypimas į šoną, dažniausiai krūtininėje ir/ar juosmeninėje stuburo dalyje, su stuburo slankstelių rotacija aplink savo ašį.

Idiopatinės skoliozės terminas, pritaikytas Kleinbergo, taikomas visiems pacientams, kuriems neįmanoma nustatyti konkrečios deformaciją sukeliančios ligos. Dažnai tai pasireiškia iš pažiūros sveikiems vaikams ir gali progresuoti dėl daugelio veiksnių. Idiopatinė skoliozė gali išsivystyti bet kuriuo vaikystės ir paauglystės metu. Dažniausiai pasireiškia greito augimo laikotarpiais: pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, paprastai nuo 6 iki 24 mėnesių, nuo 5 iki 8 metų amžiaus, kai yra didžiausias augimo šuolis į ūgį, 11-14 metų, kai yra spartus augimo šuolis.

Laikysenos sutrikimus gali diagnozuoti patys tėvai ir pedagogai, atidžiai apžiūrėję vaiką nuogą. Pastatykite vaiką priešais save ir pirmiausia įvertinkite galvos padėtį. Jei laikysena netaisyklinga, galva bus kiek palenkta į šoną nuo vidurinės kūno linijos. Pečiai ir mentys bus ne viename lygyje. Skoliozei būdingas ryškesnis talijos trikampis stuburo įlinkimo pusėje. Jį sudaro juosmens šoninis paviršius, klubakaulis ir vidinis laisvai nuleistos rankos paviršius. Krūtinės ląsta deformuota, speneliai - ne viename lygyje. Svarbu atkreipti dėmesį į raukšles po sėdmenimis. Sveiko vaiko jos turi būti vienodo gylio ir simetriškos.

W.W.K. Hoeger laikysenos testas:

Į specialistą verta kreiptis, pastebėjus skoliozės simptomų. Specialistas, apžiūrėjęs vaiko nugarą ir įtaręs skoliozę, nukreips Jus pas gydytoją, padėsiantį nustatyti diagnozę. Apžiūros metu taip pat bus atlikta nugaros rentgeno nuotrauka, siekiant patikrinti, ar stuburas kreivas ir koks linkis yra stipriausias.

Kaip taisyklingai formuoti ir palaikyti vaikų laikyseną?

Taisyklingos laikysenos formavimas ypač svarbus 5-6 metų amžiaus vaikams, taip pat - mokyklinukams, kurie ypač daug laiko praleidžia sėdėdami, nešioja kuprines, tamsiuoju metų laiku tampa mažiau aktyvūs, lyginant su vasaros atostogų metu. Tėvai, norėdami, kad jų atžalos augtų sveikos, turėtų pasirūpinti ankstyva griaučių-raumenų sistemos prevencija, kuri, pasitelkus tinkamas ortopedines priemones, padės formuoti taisyklingą laikyseną ir saugos mažųjų sveikatą.

Kontroliuokite savo laikyseną. Reguliariai stebėkite savo laikyseną: sėdėdami, stovėdami, atlikdami fizinius darbus, gulėdami. Reguliariai keiskite padėtį. Jei tenka ilgiau būti vienoje padėtyje, pavyzdžiui, pamokų metu sėdėti mokykiniame suole arba ruošiant pamokas prie rašomojo stalo, pasistenkite daryti pertraukas arba keisti kūno padėtį: kas 15 minučių pakeiskite nugaros ar kojų padėtį, pasirąžykite ar padarykite mankštą suole.

Mankštinkitės, būkite fiziškai aktyvūs. Ilgai sėdint ir nekeičiant padėties nugaros raumenys įsitempia, todėl itin svarbu jiems padėti - daryti nugaros raumenis stiprinančią mankštą, kurią galima atlikti net ir sėdint. Pakankamas fizinis aktyvumas - laikysena dažniausiai sutrinka nejudrų gyvenimo būdą mėgstantiems vaikams, nes jų raumenys yra silpni. Tik stiprūs ir išlavinti raumenys gali išlaikyti taisyklingą kūno padėtį, todėl rekomenduojama fiziškai aktyvi vaiko veikla. Be to, turėtų būti normuojamas statinis krūvis, fizinio ir statinio krūvio kaita bei optimalus judėjimo režimas.

Tinkami baldai ir aplinka. Vaiko lova neturi būti per trumpa, kad vaikas nesiektų kojomis ir galva jos galų. Taip pat ji turėtų būti pakankamai kieta, be įdubimų. Vaiko kėdė ir stalas turi atitikti vaiko ūgį, o pėdos turi remtis į grindis arba pėdos turi turėti atramą. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį. Atstumai tarp stalų turi būti tokie, kad mokiniai galėtų laisvai ir saugiai judėti tarp jų. Sėdint ant kėdės mokinio kojos per klubo ir kelio sąnarius turi būti sulenktos 90 kampu. Visa pėda turi remtis į grindis. Mokinys turėtų giliai sėdėti ant sėdimosios kėdės dalies, juosmens ir kryžkaulio sritimi remdamasis į atkaltę, tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Po stalu turėtų būti pakankamai vietos kojoms. Tarp liemens ir stalo krašto turėtų likti 3-4 cm tarpas. Kėdės atlošas turi būti pakankamai aukštas, kad teiktų atramą nugarai.

Tinkama kuprinė - svarbus laikysenos formavimo įrankis. Pradinių klasių moksleivių stuburas dar nebūna visiškai sukaulėjęs, todėl reikšmingu laikysenos formavimo įrankiu tampa mokyklinė kuprinė. Specialistai teigia, kad, perkant kuprinę, ypač didelį dėmesį derėtų atkreipti į jos svorį. Higienos norma rekomenduoja vaikams nešti ne sunkesnę kaip 10-12 procentų savo svorio kuprinę, taip pat ši turėtų būti su dviem standžios medžiagos diržais, taisyklingai užsidėti ant pečių. Sveikos laikrosenos normas atitinka ortopedinė kuprinė, išformuota taip, kad tolygiai paskirstytų krūvį į tam tikrus atraminius taškus, tokiu būdu „nukraunamas“ stuburfas, išlaikoma taisyklinga laikysena. Šiuo metu ypač populiarios ergonomiškos ortopedinės kuprinės, turinčios minkštas, orui pralaidžias pagalvėles ant kuprinės nugarėlės, kurios neleidžia nugarai prakaituoti bei sumažina kuprinės spaudimą nugarai. Kasdien nešiojama kuprinė stipriai įtakoja vaikų ir paauglių laikyseną.

Kaip tinkamai nešioti kuprinę:

• Vaikas neturi nešti sunkesnės nei 15-20 proc. savo kūno svorio kuprinės: nedėkite nereikalingų daiktų, o jei kuprinė vis tiek sunki, tuomet sunkiausias knygas įduokite vaikui neštis rankose.
• Visada naudokite abu pečių dirželius.
• Suveržkite dirželius, kad kuprinės svoris būtų arčiau nugaros.
• Sunkius daiktus dėkite į kuprinės vidų ir labiau į centrą.
• Kuprinė nešama ant abiejų pečių. Diržai turi būti nei per daug suveržti, nei per daug laisvi.
• Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno svorio. Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc.
• Mokyklinės kuprinės turi formą išlaikančią nugarėlę ir pakietintą korpusą.
• Kuprinė turi turėti reguliuojamo ilgio diržus (ne trumpesnius kaip 70 cm).
• Renkiantis kuprinę būtina ją pasimatuoti. Užsidėjus kuprinę, jos apačia neturėtų būti žemiau juosmens.

Venkite žalingų įpročių. Nesnūduriuokite prieš televizorių, kompiuterį ar telefoną. Snūduriuodami nekeičiame padėties, net jei jaučiamės nepatogiai. Venkite avėti aukštakulnius batus. Avint aukštakulnius pakinta normali stuburo kreivė ir pakreipiamas dubuo, o tai gali prisidėti prie kelių sąnarių ir apatinės nugaros dalies problemų.

Ką daryti pastebėjus laikysenos problemas?

Daugeliu tokių atvejų tinkamiausias netaisyklingos laikysenos koregavimo būdas yra optimalus ir motyvuotai pasirinktas fizinis krūvis. Nekoreguojant laikysenos gali atsirasti struktūrinių pakitimų stuburo sąnariuose, ir tai skatins tarpslankstelinių diskų deformaciją. Pagrindinė netaisyklingos laikysenos koregavimo priemonė yra kineziterapija ir įvairūs jos metodai. Tai labai svarbi vaikų ir paauglių laikysenos formavimo priemonė, kadangi specialūs fiziniai pratimai stiprina raumeninį korsetą, kuris koreguoja laikysenos pakitimus bei ugdo taisyklingą laikyseną, gerina krūtinės ląstos funkcines galimybes, sustiprina visą organizmą ir pagerina visų organų bei sistemų veiklą. Pratimai turi būti priderinami prie esamų vaiko galimybių ir gebėjimų. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laikyseną koreguojantys pratimai ištaiso defektus tik tuomet, kai jie teisingai parinkti, atsižvelgiant į vaiko amžių, sutrikimo lygį. Pratimų dėka stiprinami nusilpę raumenys ir ištempiami sutrumpėję. Užsiimant laikyseną koreguojančia veikla, svarbu nepamiršti apie užsiėmimų ilgalaikiškumą, tai gali trukti nuo 3 - 4 mėnesių iki metų, priklausomai nuo problemos gilumo.

Rekomenduojami pratimai:

• Kojų pirštų stebėjimas: pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Lenkiame galvą žemyn ir stengiamės pamatyti savo kojų pirštus. Tuomet vėl žiūrime tiesiai. Taip 6 kartus.
• Teritorijos apžiūrėjimas: pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Sukame galvą į vieną pusę (pvz. pažiūrime pro langą), tuomet į kitą. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.
• „Nieko nežinau“: pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Rankos tiesios priglaustos prie šonų, kelti pečius aukštyn - žemyn. Pakilnoti 10 kartų.
• „Malūnėlis”: pradinė padėtis stovint, rankos atitrauktos į šonus. Sukame per peties sąnarį pirmyn - atgal. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.
• Įsivaizduojamo lanko sukimas: pradinė padėtis stovint, nugara tiesi, rankos ant juosmens. Sukame liemenį į vieną ir į kitą pusę. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.
• „Piktas - geras kačiukas“: pradinė padėtis ant keturių. Nugara tiesi. Piktas kačiukas - nugara išgaubta, galva žemyn, dubuo traukiamas į priekį. Geras kačiukas - nugara riesta, galva žiūri į priekį (atlošti negalima!). Pratimas atliekamas po 4s x 4 kartus.
• „Tiltas“: pradinė padėtis ant keturių. Viena koja ir viena ranka remiamasi į grindis. Priešinga ranka ir koja - nutiesiamas tiltas. Svarbu pratimo metu laikyti tiesią nugarą. Po 4 s “tiltas” tiesiamas su kita ranka ir koja. Pratimą atliekame kartus.
• „Valtelė“: pradinė padėtis gulint ant nugaros. Vaikas apkabina kelius rankomis ir siūbuoja.
• „Dubens kėlimas“: pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos ištiestos prie šonų. Dubuo keliamas į viršų. Pratimas kartojamas 10 kartų.

Jei Jūsų vaikui diagnozuota skoliozė, turėtumėte kreiptis į specialistą, kad aptartumėte gydymo galimybes. Skoliozės gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, kreivės sunkumo ir nuo to, ar laikui bėgant ji gali pablogėti. Daugeliui vaikų nereikia jokio gydymo, tik reguliarių kineziterapijos užsiėmimų, ir tik nedaugeliui reikia operuoti stuburą. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai nereikia gydymo, nes laikui bėgant kreivė pagerėja. Vyresniems vaikams, kol šie nustoja augti, gali tekti nešioti nugaros įtvarus, kad stuburo linkiai nepablogėtų.

tags: #taisyklinga #laikysena #vaikams