Švietimo sistema Lietuvoje apima įvairius ugdymo etapus, pradedant nuo ankstyvojo amžiaus - ikimokyklinio ir priešmokyklinio - vaikų ugdymo. Toliau pristatomi bendrojo ugdymo etapai: pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas, taip pat aptariamos tėvų (globėjų) ir mokinių teisės bei pareigos. Glaustai apžvelgiamas profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos. Skyriaus pabaigoje nagrinėjamas neformalus vaikų ir suaugusiųjų švietimas.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Jis nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) turi teisę patys ugdyti vaiką namuose arba, jei pageidauja, vaikas gali būti ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, kas įprastai atitinka mokslo metus, kai vaikui sueina 6 metai. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, tiek valstybės / savivaldybės, tiek nevalstybinis.
Pats ikimokyklinio ugdymo teikėjas rengia ikimokyklinio ugdymo programą. Visiems vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie lanko privačią, ar valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau nei nustatytas valandų skaičius, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, tėvai arba rėmėjai.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas taip pat yra neformaliojo švietimo dalis, tačiau jis yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Šią programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, tiek valstybės / savivaldybės, tiek nevalstybinis. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, kurios minimali trukmė yra 640 valandų.
Kaip ir ikimokyklinio ugdymo atveju, visiems vaikams skiriamas „mokinio krepšelis“ - valstybės lėšos 4 valandoms per dieną (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, papildomas lėšas padengia įstaigos steigėjas, tėvai ar rėmėjai. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamos didesnės ugdymo lėšos.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir yra privalomas, nes pagal įstatymus vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Jei vaikas jau mokėsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jis gali pradėti mokytis ir pagal pradinio ugdymo programą anksčiau. Pradinio ugdymo programa trunka 4 metus (1-4 klasės). Bendrojo ugdymo mokyklos gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, leidžiančius per trejus metus įveikti 1-2 klasių kursą.
Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar švietimo teikėjai, tiek valstybės / savivaldybės, tiek nevalstybiniai. Ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą, kuris rengiamas vadovaujantis teisės aktais, įskaitant švietimo ir mokslo ministro patvirtintus aprašus ir programas. Visiems mokiniams, nepriklausomai nuo įstaigos tipo, skiriamas „mokinio krepšelis“. Valstybės ar savivaldybės mokyklose ūkio lėšas skiria steigėjas, nevalstybinėse mokyklose trūkstamas lėšas padengia steigėjas ar tėvai.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas taip pat yra formaliojo švietimo dalis. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės. Mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą įgijęs pradinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo programa susideda iš dviejų dalių: I dalis apima 5-8 klases (4 metus), II dalis - 9-10 (I-II gimnazijos) klases (2 metus). Šias programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar švietimo teikėjai, tiek valstybės / savivaldybės, tiek nevalstybiniai.
Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą, parengtą vadovaujantis teisės aktais. Visiems mokiniams skiriamas „mokinio krepšelis“. Valstybės ar savivaldybės mokykloms ūkio lėšas skiria steigėjas, nevalstybinėms - steigėjas ar tėvai.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis. Jis nėra privalomas, tačiau valstybė jį garantuoja. Mokinys pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo programą įgijęs pagrindinį išsilavinimą. Programa yra dvejų metų ir apima 11-12 (III-IV gimnazijos) klases. Ji gali būti sudaryta iš privalomų ir pasirenkamų bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo modulių. Jei vidurinis ugdymas vykdomas kartu su profesiniu mokymu, programa gali trukti ilgiau nei 2 metus.
Vidurinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kiti švietimo teikėjai. Visiems mokiniams taikomas „mokinio krepšelis“. Valstybės ar savivaldybės mokykloms ūkio lėšas skiria steigėjas, nevalstybinėms - steigėjas ar tėvai.
Profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos
Profesinis mokymas nėra privalomas, tačiau valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Jis gali būti pirminis, kai įgyjama pirmoji kvalifikacija. Mokinys gali pradėti mokytis profesijos ne anksčiau kaip 14 metų. Mokiniai, nebaigę pagrindinio ugdymo, mokosi profesijos ir kartu pagal pagrindinio ugdymo programą. Baigę formaliojo profesinio mokymo programą, mokiniai įgyja atitinkamo lygio kvalifikaciją.
Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis, vykdoma universitetuose ir kolegijose. Studijų programos gali būti universitetinės ir koleginės, trijų pakopų: profesinio bakalauro ir bakalauro, magistrantūros, doktorantūros. Valstybė finansuoja studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose, o studentai, baigę bendrojo ugdymo mokyklą su geriausiais rezultatais, gali gauti valstybės studijų stipendiją nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.
Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas
Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) yra skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU vykdomas pagal ilgalaikes programas ir plečia žinias bei gebėjimus. Vaikas pagal NVŠ programą gali būti ugdomas nuo gimimo. Tokias programas vykdo įvairios mokyklos, laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai. Įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo dalis. Mokesčio dydį nustato įstaigos savininkas.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal įvairias ugdymo programas, tačiau tam reikia savivaldybės pritarimo ir mokyklos sąlygų sudarymo. Tėvai privalo užtikrinti vaiko socializaciją, sveikatos tikrinimus ir reguliarias konsultacijas su mokykla. Mokykla aprūpina vaikus vadovėliais, skiria mokytojus konsultacijoms ir du kartus per metus vertina mokinio pažangą.
tags: #svietimo #istatymas #apie #ikimokyklini #ugdyma
