Vaikų darželis - tai privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Vaikų darželis, tai ugdymo įstaiga skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Vaikų darželiai yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir kitus poreikius. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Skirstomi į grupes pagal amžių.
Istorinė vaikų darželio raida
XX a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. XX a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 m. jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 m. jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika). Vaikų lopšelius-darželius taip pat rėmė Vaikelio Jėzaus draugija.
1921 m. Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 m. Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 m. ir 1939 m. Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936 m., 1937 m. ir 1938 m. Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų (1934 m., 1935 m. ir 1936 m. R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 m. ir 1935 m. M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).
SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 m. pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Pirmieji darželiai Europoje pradėjo kurtis XVIII a. pabaigoje. Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamąją „mezgimo mokyklą“. XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai. Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas, Luise Šepler ir Paulina zur Lipe miestuose, kuriuose gyveno.
1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau. Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms. Ten jos turėjo pasisemti pedagoginių žinių ir jas perteikti auklėjime. Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.
Prieš pirmąjį darželio įkūrimą Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis Švarcburgui-Sonderhauzenui priklausančiame kaime įkūrė mažamečių vaikų priežiūros įstaigą. Jau 1835 m. Erfurte gimęs teologas ir pedagogas Karlas Rainthaleris paskatino įkurti mažamečių vaikų priežiūros įstaigą, kurioje taip pat turėjo būti prižiūrimas ir vaikų sveikata. Įstaiga išgarsėjo kaip mokyklinis susivienijimas. Kartu su penkiais miesto „gerbiamais vyrais“ 1835 m. gegužės 23 d. valdiškosios neturtingųjų komisijos dėka buvo pasirašyta įkūrimo pažyma.
Iki 1846 m. jau buvo sukurti „tikrieji“ vaikų darželiai, kurie rėmėsi Friobelso pedagogikos metodais. 1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris. Jo ministerija buvo atsakinga už mediciną, švietimą ir tikybą. Jis nusprendė, jog Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“ ir nepagrįstas. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis. Ministerija rėmėsi tuo, kad tokio pobūdžio įstaigos yra žalingos ir yra būtina kruopščiai jas stebėti.
1860 m. Bertos von Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete, palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui. Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos. Pavyzdžiui, Angelika Hartman 1864 m. Kėtene (Anhaltas) įkūrė vaikų darželį pagal Friobelio pedagogines idėjas.
Pedagogas Augustas Kioleris taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi. 1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart, Mina Šelhorn, Julie Trabert ir Auguste Mioder inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“. 1872 m. Tiuringijoje buvo įkurta bendrinė Friobelso bendruomenė ir 1873 m. „Vokietijos Friobelso Sąjunga“. Kioleris išvystė „Kiolerio-vaikų darželio pedagogiką“. Taip pat buvo pirmasis redaktorius, laikraščio skirto vaikų darželiams.
Vokietijos imperijoje 1910 m. vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas (mažų vaikų priežiūros įstaiga, mažų vaikų mokykla ir vaikų darželis) skaičius išaugo iki 13 %. Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje. 1919 m. Hamburge pradėjo veikti pirmasis kurčnebylių vaikų darželis, kuris veikė kartu su kurčnebylių draugija. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika. 1925 m. Klara Grunvald įsteigė vokiškąją Montesori bendruomenę, o Kėte Štern skatino sukurti „išplėstinę Montesori pedagogikos sistemą“. Ši sistema turėjo apjungti Friobelso ir Montesori pedagogikos rūšis.
Šiuolaikinio vaikų darželio samprata ir veikla
Žaismingumu ir meile vaikams pulsuojanti ikimokyklinė ir priešmokyklinė ugdymo įstaiga, įkvėpta begalinės meilės vaikams. Mūsų MISIJA - užkrėsti vaikus patrauklia ir malonumą teikiančia veikla, kuri užtikrintų jų individualių galių augimą. Mes laikomės nuostatos, kad vaikai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai ir geba patys kurti savo savarankišką mokymąsi. Bendradarbiaudami, dalindamiesi patirtimi ir išsamiai nagrinėdami jiems aktualias temas, vaikai tampa savo žinių ekspertais.
Mums darželis, tai antri namai, kuriuose kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, mylimas ir išgirstas. ŽAIDIMAS. Tai yra pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vaikų vaizduotės, kalbos, kūno raiškos žaismė lydi kiekvieną vaikų veiklą, tyrinėjimus bei atradimus.
VAIKŲ POREIKIAI. Mums svarbu tenkinti ir turtinti pagrindinius vaikų poreikius tokius, kaip žaidimo, saugumo, draugystės, komunikavimo, pažinimo džiaugsmo, kūrybinės saviraiškos. PARTNERYSTĖ. Didelį dėmesį skiriame glaudžių ryšių tarp pedagogų, vaikų ir jų tėvų puoselėjimui.
Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Yra ir kitokio pedagoginio pobūdžio darželių, pvz. miško vaikų darželiai, ūkio vaikų darželiai, Montessori pedagogikos vaikų darželiai, vaikų darželis miško kaimas. Kai kuriuose darželiuose yra orientuojamasi į užsienio kalbą ir kitos šalies pedagoginius pagrindus. Lietuvoje pvz., lenkiškus ir rusiškus, o Vokietijoje prancūziškus, itališkus arba ispaniškus.
Taip pat egzistuoja ir gydomosios bei specifinės pedagogikos vaikų darželiai. Šio tipo darželiuose yra auklėjami neįgalūs, reikalaujantys specialios priežiūros ar turintys sveikatos negalavimų vaikai.
Vokietijoje vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus. Sudarant darželio grupes vaikai skirstomi pagal amžių. Grupės sudaromos pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.
Lietuvoje prašymai į darželius priimami ir Sistemoje registruojami nuolat. Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Eilė yra rodoma tik einamiesiems metams. Darželiai nėra priskirti pagal gyvenamąją vietą.
Vienas iš pavyzdžių - „Pilni metai" ugdymo programa, kuri atsižvelgia į vaiko individualumą. Didelis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, ugdomam aptariant įvairias situacijas ar Kimochi veiklose. Gali būti siūlomi du lokacijų variantai, kuriuos patogu pasiekti. Gamtos svarba darželyje yra didelė dalis. Darželyje metai suplanuoti palaipsniui ugdyti vaiką kiekvieną mėnesį skiriant skirtingoms temoms, visokeriopai apžvelgiant tiek akademinius, tiek patyriminius ugdymo aspektus. Dienotvarkės yra skelbiamos individualiai kiekvienai grupei.
Taip pat populiarėja "Lauko mokykla" - privati mokykla, vadovaujasi lauko pedagogikos principais. Dalis užsiėmimų vyksta patogiose, jaukiose, pradinukams pritaikytose klasėse, kur pro langus galima matyti nuolat besikeičiančią gamtą. Renkami moksleiviai į pirmąją klasę. Galimybė švęsti bet kokiomis orų sąlygomis naudojantis įrengtomis patalpomis, lauko terasa, erdviu kiemu ir reg. Dūkstama kieme, dirbama su įrankiais, leidžiamasi į žygius.
Vaikų darželių tipai ir specifika
Pilnos dienos vaikų auklėjimas Vokietijoje dažnai yra vadinamas dieniniu vaikų darželiu (vok. Kindertagesstätte) arba dieniniais namais vaikams (vok. Tagesheim). Taip pat yra siūlomi ir kiti lankymo modeliai, pvz., nuo ankstyvo ryto (5:30 val.) iki vėlyvo vakaro (20 val.) ir užimtumas savaitgalio dienomis.
Taip pat egzistuoja ir gydomosios bei specifinės pedagogikos vaikų darželiai. Šio tipo darželiuose yra auklėjami neįgalūs, reikalaujantys specialios priežiūros ar turintys sveikatos negalavimų vaikai. Yra ir kitokio pedagoginio pobūdžio darželių, pvz. miško vaikų darželiai (vok. Waldkindergarten), ūkio vaikų darželiai (vok. Bauernhofkindergarten), Montessori pedagogikos vaikų darželiai (vok. Montessorikindergarten), vaikų darželis miško kaimas (vok. Waldorfkindergarten).
Kai kuriuose darželiuose yra orientuojamasi į užsienio kalbą ir kitos šalies pedagoginius pagrindus. Lietuvoje pvz., lenkiškus ir rusiškus, o Vokietijoje prancūziškus, itališkus arba ispaniškus.
Lauko mokykla - privati mokykla Vilniuje, kuri vadovaujasi lauko pedagogikos principais. Čia mažiesiems suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį. Keliaujama į žygius - pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais, o į tolimas ekskursijas - autobusais. Esama vienu iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuriame vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys.
Metodinė diena lopšelyje-darželyje „Volungėlė“
Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.
Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal Prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis, ypač vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą.
