Viena iš dešimties pasaulio vaikų šiuo metu susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais ar sutrikimais. Ekspertai pastebi, kad tokių sutrikimų atsiradimo priežasčių yra ne viena, tačiau bene dažniausia - sudėtingi santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai sunkiai supranta savo kūno siunčiamus signalus ir į juos reaguoja visuomenei nepriimtinais būdais.
Emocijų ir elgesio sutrikimas, paprastai tariant, yra žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai dažnai pasireiškia vaikams, kadangi jų nervų sistema dar nėra subrendusi. Suaugęs žmogus paprastai geba sureguliuoti savo jausmus ir emocijas, atpažįsta, kad, pavyzdžiui, smarkiau plakanti širdis reiškia nerimą, baimę ar stresą. Vaikystėje ši geba formuojasi palaipsniui, o pirmiausia vyksta išorinė reguliacija - tėvai reaguoja į vaiko verksmą, atliepia jo poreikius, tampa „detektyvais“, ieškančiais priežasties, kodėl vaikas verkia. Jei vaiko raida vyksta tinkamai, nėra neurologinių ar sensorikos sutrikimų, savireguliacija turėtų pradėti formuotis nuo 6-7 metų. Mokyklą pradedantis vaikas jau turėtų gebėti susireguliuoti mokykloje, suprasti, kad jam reikia pertraukos.
Tačiau vaikų, negebančių kontroliuoti savo emocijų, pasitaiko daugiau, nei gali pasirodyti. Elgesio ir emocijų sunkumai pasireiškia, kai vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų ir tai yra pasikartojantis reiškinys, pasireiškiantis ne vienoje aplinkoje.
Sutrikimų priežastys
Anot specialistų, vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Žmogus, turintis tam tikras ligas, greičiausiai gali turėti ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimą, nerimo sutrikimus.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje: Mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su elgesio sutrikimais susijusios problemos.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Tai viena dažniausių priežasčių. Emociniai sutrikimai gali atsirasti, jeigu vaikas neturi pakankamo prisirišimo prie tėvų, nesijaučia pakankamai mylimas arba jam neskiriama dėmesio. Taip pat svarbu tai, ar vaikas mato tinkamus santykius šeimoje, ar nėra smurto, ar jis nesijaučia nereikalingas.
Tėvų santykiai su vaikais turi didžiulę reikšmę pastarųjų gebėjimui valdyti savo emocijas. Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis. Kai tėvai geba susitvarkyti su savo emocine būsena, identifikuoja ir atpažįsta emocijas, jas validuoja, sakydami, kad taip yra normalu, ir ieško, ką galima padaryti, vaikas šalia nurimsta.
Tam, kad vaikai gebėtų valdyti savo emocijas ir elgesį, labai svarbu, kaip tėvai į situaciją reaguoja. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais. Tėvai turi atliepti vaiko poreikį, pabandyti pabūti „detektyvais“ ir ieškoti, kas slepiasi už vaiko elgesio.
Svarbu visada atskirti vaiką nuo elgesio. Jeigu nuolat sakysime, kad vaikas yra blogas, jis niekada nežinos, kur jam pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos, nors konkrečiais momentais atrodo, kad jie yra mažiausiai to verti, nes jie yra iššūkingi ir sunkiai prisileidžia.
Elgesio sutrikimo samprata ir rūšys
Elgesio sutrikimas (KL) yra rimtas elgesio ir emocinis sutrikimas, paveikiantis vaikus ir paauglius. Jam būdingas trikdantis ir smurtinis elgesys, pažeidžiantis visuomenės normas ir kitų teises. Tai gali sukelti didelių iššūkių vaiko socialiniame, akademiniame ir šeimos gyvenime.
Elgesio sutrikimas apibrėžiamas kaip pasikartojantis ir nuolatinis vaikų ir paauglių elgesio modelis, pažeidžiantis pagrindines kitų asmenų teises ar visuomenės normas. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant agresiją žmonių ir gyvūnų atžvilgiu, turto naikinimą, apgaulę ar rimtus taisyklių pažeidimus.
Vaikų elgesio sutrikimai yra aktuali tema, reikalaujanti nuodugnaus išnagrinėjimo. Tinkamas elgesys yra apibrėžtas žmogiškosiomis vertybėmis bei suformuotomis visuomenės taisyklėmis. Vaikas, kaip visuomenės narys, naudodamasis savo teisėmis, privalo laikytis nustatytų elgesio normų.
Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai:
- Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas: Jam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusiųjų reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu.
- Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys): Pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių inicijavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Savireguliacija kaip tinkamo elgesio pagrindas
Savireguliacija yra esminė tinkamo elgesio dalis. Psichinė savireguliacija (self-regulation) - tai „tikslingas individo savo paties aktyvumo reguliavimas“. Mokslinėje literatūroje randama įvairių sąvokų, žyminčių elgesio reguliavimą: „savęs valdymas“, „savikontrolė“, „elgesio reguliavimas“, „problemos sprendimas“. Šios sąvokos kartais gali būti vartojamos kaip sinonimai.
Savireguliaciją D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman apibrėžia kaip individo gebėjimą reguliuoti savo elgesį (strategijų taikymas sprendžiant problemas) ir tai siejama su metapažinimu. Metapažinimas - tai žmogaus suvokimas, kokias strategijas reikia naudoti norint atlikti užduotį, ir gebėjimas naudoti savireguliacijos mechanizmus (planuoti veiksmus, vertinti atliekamos veiklos efektyvumą ir t.t.). Moksliniais tyrimais įrodyta, jog trūkstant metapažinimo įgūdžių iškyla sunkumai mokantis ar sprendžiant problemas.
Savireguliacija apima:
- Savo veiksmų stebėjimą: analizuojame elgesį kiekybės, kokybės, originalumo ir kitais aspektais.
- Savo atliktų veiksmų vertinimą: įvertiname juos pagal tai, kaip jie atitinka asmeninius kriterijus.
- Savo veiksmų suplanavimą.
Kai individas tinkamai stebi savo veiksmus, tikslingai juos planuoja ir vertina, įgyja aukštesnę savivertę. Pasitikėjimas savimi yra žmogaus jutimas, supratimas, kad jis yra pajėgus atlikti jam iškeltus gyvenimo ir savarankiškus uždavinius.
Netinkamas vaikų elgesys ir jo priežastys
Šiandieninėje visuomenėje aktuali problema yra netinkamas vaikų elgesys ir jo įveikimo būdai. Didžiausią įtaką elgesiui turi artimiausia aplinka - šeima. Vaikas įgyja pirmąją patirtį šeimoje, o vėliau kiti vertina jo elgesį, jis sužino, kaip reikia elgtis.
Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas. Jis atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos.
Vaiko agresyvumas gali kilti dėl įvairių priežasčių:
- Emocijų valdymo sunkumai.
- Frustracija ir stresas.
- Dėmesio siekimas.
- Imitacija.
- Poreikis apsiginti.
Kitos priežastys, įtakojančios netinkamą elgesį, yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas.
Pagalbos metodai ir patarimai
Elgesio ir emocijų sutrikimai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek ir jo artimiesiems. Pastebėjus, kad vaikui būdingos elgesio ar emocinės reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos į vaikų - paauglių psichologą ir (arba) psichiatrą.
Gydymo galimybės apima psichoterapiją, elgesio terapiją, vaistus. Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie sutrikimai turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras. Dažnai rekomenduojama kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoterapeuto konsultacijos.
Kaip padėti vaikui atpažinti savo emocijas ir tinkamai jas išreikšti.
Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams?
Šalia specialistų pagalbos yra nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose:
- Bendravimo strategijos: Efektyvus bendravimas su vaiku, kuriam diagnozuotas elgesio ar emocijų sutrikimas, yra labai svarbus. Svarbu išlaikyti empatišką, kantrią ir supratingą poziciją. Aktyvus klausymasis, parodant, kad suprantame vaiko jausmus ir požiūrį, gali sumažinti pasipriešinimą. Skatinkite atvirą ir nuoširdų dialogą.
- Teigiamo pastiprinimo strategijos: Teigiamo elgesio, tokio kaip prašymų laikymosi ar kantrybės demonstravimo, pripažinimas ir apdovanojimas gali motyvuoti vaiką dažniau kartoti tokį elgesį.
- Aplinkos organizavimas: Tėvai ir pedagogai turėtų stengtis sukurti nuspėjamą, ramią ir struktūruotą aplinką. Nuosekli rutina, tvarkaraščiai ir aiškios taisyklės gali suteikti vaikui stabilumo ir nuspėjamumo jausmą.
- Aiškūs lūkesčiai vaikui: Tėvai ir pedagogai turėtų bendradarbiauti siekdami nustatyti aiškius ir realius vaiko elgesio lūkesčius. Svarbu nustatyti nuoseklias ir teisingas pasekmes už taisyklių pažeidimus.
- Parama šeimai: Šeimos parama atlieka esminį vaidmenį valdant sutrikimo simptomus. Tėvų reakcijos ir atsakas į vaiko elgesį gali turėti didelę įtaką sutrikimo eigai.
- Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas: Palaikant atvirą bendravimą apie vaiko elgesį, pažangą ir iššūkius galima užtikrinti nuoseklias elgesio valdymo strategijas įvairiose aplinkose.
Fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis. Svarbu domėtis vaiku, kalbėti su juo, megzti ir stiprinti ryšį, siųsti žinutę, kad jis rūpi ir visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę - nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnės savijautos.
Labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
Elgesio ir emocijų sutrikimai gali būti nelengvas iššūkis, tačiau laiku pastebėjus problemas ir suteikus tinkamą pagalbą, galima padėti vaikui išmokti valdyti savo emocijas ir elgesį, sėkmingai integruotis į visuomenę.
tags: #sutrikusio #elgesio #vaikai
