Vaiko gimimas - tai ne tik džiugus įvykis, bet ir didžiulis iššūkis, kuris pakeičia daugybę dalykų šeimos gyvenime. Tai naujas etapas, reikalaujantis prisitaikymo, atsakomybės ir dažnai - vidinių pokyčių. Mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų, atskleidžia, kaip šis svarbus įvykis veikia ne tik tėvų elgesį, bet ir pačias smegenis.
Smegenų pokyčiai nėštumo ir gimdymo metu
Nėštumas ir vaiko gimimas parengia motiną būsimiems iššūkiams. Motinos smegenys vystosi palaipsniui, o tai kartais gali sukelti nepageidaujamų pojūčių, pavyzdžiui, galvos svaigimą pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Nustatyta, kad motinystė gerina smegenų veiklą, didina atsparumą stresui ir gerina tam tikrus pažinimo procesus. Neurologė Pilyoung Kim magnetiniu rezonansu nustatė reikšmingus motinų pilkosios smegenų medžiagos pokyčius po gimdymo. Pastebėta, kad pilkosios medžiagos padaugėja tose smegenų srityse, kurios yra svarbios auginant vaiką. Įdomu tai, kad motinos, kurių pilkosios smegenų medžiagos padidėjimas buvo didžiausias, buvo pozityviausiai nusiteikusios savo atžalų atžvilgiu.
Dėl smegenyse vykstančių pokyčių iš savo poreikiais besirūpinančios moters pamažu virstama kitų globėja. Motinoms tampa nesunku atlikti kelis darbus vienu metu ir sėkmingai įveikti kasdienius iššūkius auginant vaiką ir tenkinant jo poreikius. Taigi kartu su vaiku gimsta ir nauja, neregėta moteriškoji pusė.
Dažnai nėščios moterys pirmame ir trečiame nėštumo trimestre skundžiasi trumpalaikės atminties pablogėjimu. Pirmame trimestre tai atrodo suprantama, nes ji dažniau galvoja apie būsimą kūdikį, rūpinasi ir jaudinasi dėl mažylio sveikatos. Trečiame trimestre moterys suvokia būsimus gyvenimo pokyčius, laukiančias problemas, prasčiau miega. Mokslininkai daro išvadą, kad tokia būsena yra susijusi su saviverte ir savižina.
Norėdamas patenkinti savo poreikius ir atkreipti mamos dėmesį vaikas gali padaryti viską. Verkimas, unikalus kūdikio kvapas, įsikabinimas miniatiūrine rankyte į mamos pirštą yra tik nedidelės gudrybės, kurios stipriai veikia ir taip jautrią motinos nervų sistemą. Vaikas sukuria palankią aplinką, kurioje motinos smegenys gali dar labiau vystytis.
Hormonams tenka ypatingas vaidmuo artėjant gimdymui. Nuo jų veiklos nėštumo metu priklauso bendra moters sveikatos būklė. Endorfinai veikia kaip natūralios skausmą slopinančios medžiagos. Oksitocinas skatina gimdos susitraukimus, padeda išstumti vaisių, po gimdymo leidžia gimdai atgauti įprastą formą ir skatina pieno gamybą žindymo laikotarpiu. Neurobiologės Teresos Morales Guzman teigimu, dėl padidėjusio hormonų kiekio smegenys tampa atsparesnės aplinkai ir moteris apsaugoma nuo galimos žalos organizmui.
Panašiai kaip ir moterys, vyrai taip pat patiria pokyčius susilaukę vaikų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jokio ryšio tarp to, ką patiria būsima mama ir šalia jos esantis vyras, nėra. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tėvo ir vaiko ryšys turi didelę reikšmę - augdamas tik su mama vaikas vėliau gali turėti daugiau emocinių problemų. Tėvo ir vaiko ryšys taip pat paremtas biologiniu mechanizmu. Pavyzdžiui, psichiatras Erich Seifritz nustatė, kad tiek motinos, tiek tėvo smegenys vienodai reaguoja į vaiko verksmą.
Gloria K. Mak ir Samuel Weiss siekė nustatyti, kaip palikuonys pakeičia tėvo smegenų struktūrą. Pastebėta, kad graužikams patinams susilaukus palikuonių tam tikrose smegenų srityse formuojasi nauji neuronai, kurie padeda lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir užtikrina kokybišką rūpinimąsi jaunikliu. Vis dėlto naujų neuronų augimas būdingas tik tiems patinams, kurie būna kartu su jaunikliais. Mak ir Weiss tyrimų duomenys įrodo, kad tėvai atpažįsta savo mažylių kvapą, net jei buvo atskirti.
Už naujų neuronų gamybą tėvų smegenyse yra atsakingas hormonas prolaktinas. Taip pat užfiksuota, kad tėvų, turinčių daugiau oksitocino organizme, stipresni tėviški instinktai ir motyvacija rūpintis kūdikiu pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Mokslininkai Atsuko Saito ir Katsuki Nakmura analizavo beždžionių tėvų dalijimosi maistu įpročius. Padidinus oksitocino kiekį patinų organizme, tėvai tapo nuolaidesni savo alkaniems jaunikliams.
Psichologė Elizabeth Gould pastebėjo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp streso hormono kortizolio ir struktūrinių pokyčių smegenyse. Iššūkis būti tėvu patenka į teigiamų stresorių kategoriją. Nustatyta, kad vyrai, turintys daugiau testosterono, yra mažiau jautrūs vaiko poreikiams. Taip pat pastebėta, kad maždaug prieš tris savaites iki gimstant vaikui vyro testosterono kiekis sumažėja maždaug trečdaliu. Tai padeda rūpintis naujagimiu ir daugiau laiko praleisti tiek su mama, tiek su vaiku.
Neurobiologė Katharina Braun atliko eksperimentą su degu šeimynėlėmis. Su abiem tėvais augančių jauniklių smegenys vystosi normaliai. Tačiau graužikų, augusių tik su motina, smegenyse aptikta mažiau sinapsių - jungčių tarp dviejų neuronų. Jų smegenys taip pat buvo blogiau išsivysčiusiose tose srityse, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą, atpildą bei emocijas. Galbūt dėl to tėvų neturintys vaikai dažnai turi elgesio ir bendravimo problemų.
Vaiko gimimas ir santykių pokyčiai
Vaiko gimimas - tai ne tik džiugus įvykis, bet ir didelis iššūkis, nes pakeičia daugelį dalykų šeimos gyvenime. Pats vaiko gimimas kaip nuostabus įvykis (daugeliu atvejų) nei suvienija, nei išskiria šeimas, nes šeimos santykiai priklauso nuo to, kokie jie buvo iki vaikui gimstant. Nenuostabu, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą, kaip buvo nustatyta amerikiečių psichologo 2019 m. Jono Gottmano tyrime. Vaiko gimimas, bet kokiu atveju, yra stresas.
Didžiausi sunkumai, kuriuos stebiu individualių konsultacijų metu, vienus išskiria, o kitus dar labiau suvienija. Pvz., vienos poras sunkumai, vaiko gimimas ir kt. sutelkia sunkumų įveikai, o kitiems ir mažos smulkmenos tampa tragedija. Vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria? Jeigu pagalvotume ir įsivertintume, kokio brandumo buvo mūsų tarpusavio santykiai iki vaiko gimimo, tikriausiai rastume paralelių, kad ir anksčiau kilusius sunkumus spręsdavome nebrandžiai, stokodami empatijos ir pagarbos vienas kitam.
Kokie požymiai rodo, kad tėvų santykių pamatai nėra brandūs ir stiprūs, net ir gimus vaikui - jie kaltina, barasi, reiškia pretenzijas, numeta kitam atsakomybę. Elgesys paremtas pretenzijomis vienas kitam. Tai neatsirado vaikui gimus, tai jau buvo prieš tai. Vaikui gimus, tai tik paaštrėjo, nes atsirado naujų iššūkių, kas sukelia partneriui dar didesnį apmaudą, įtampą, nepasitenkinimą, nusivylimą ir t. t.
Normalu, kad tėvų požiūriai į vaiko auginimą ir jo priežiūrą skiriasi. Vienoje šeimoje tai išaugs į konfliktą, o kitoje bus ramiai susitarta. Esmė yra ne pats įvykis, bet šeimos santykių brandumas. Brandūs santykiai grįsti abipuse pagarba, jie vienas kitą priima su empatija, todėl stengsis padėti vienas kitam, nekaltinti, nepriekaištauti, neatsiriboti.
Mamos turi siekti jokiu būdu neatriboti tėčio nuo vaiko auginimo. Dažniausiai mamos anksčiau pradeda megzti ryšį su kūdikiu, nes nešioja jį savyje, pradeda anksčiau už tėčius į jį investuoti. Tad dažniausiai mamų ryšys vaiku užsimezga anksčiau nei tėčių. Norint užmegzti tarpusavio ryšį su vaiku, tiek tėčiai, tiek mamos turi investuoti, t. y. aukoti savo laiką, resursus, laisvalaikį, sveikatą. Tad labai svarbu įtraukti tėčius ir neatriboti jų nuo vaiko auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių.
Tėčių ir vaikų tarpusavio santykis gali stiprėti kasdien - leisti jam atsikelti naktį, maudyti, pamaitinti, nes jis liks tėčiu visą gyvenimą. Tad turime suprasti, kad kiekvienos šeimos situacija kitokia, vienose praktikuojami nuolat besikartojantys susitarimai, o kitose yra įsisenėję konfliktai, kurie greitai nesisprendžia.
Tėvams lieka mažiau laiko rūpintis savimi. Keičiasi šeimos finansinė padėtis, nes vienas iš tėvų turi nustoti dirbti bent kurį laiką. Anglijoje buvo atliktas bendras užimtumo ir darbo valandų laiko tyrimas, kuris parodė, jog, gimus vaikui, ypač pasikeičia moterų. Vadinasi, pasikeičia mamų finansinė padėtis. Sumažėję finansai taip pat kelia stresą.
Psichoterapeutė Sigita Valevičienė teigia, kad gimus vaikui, vyras turėtų suprasti, kas vyksta su moters psichika ir kas yra motinystė. „Kai gimsta vaikai, keičiasi santykio supratimas, nes pamatome vienas kitą skirtingus. Tada išryškėja, ar gebame kurti santykį ir būti pokytyje.“
Dr. Ruth Feldman: The Development of the Parent Brain
Kūdikio smegenų vystymasis - stebuklas
Oooii, kad jus tik zinotumet, koks nepaprastas aparatas yra naujagimio smegenys! Jei suauge turetu tokias mokymosi galimybes, tai uzsienio kalba ismoktumet per savaite, o nauja specialybe uztruktumet max 2 menesius. Jų smegenys dirba neįsivaizduojamu greičiu - kas minutę po pusę milijono (500000!!!) naujų neuronų. Jie viską, kas jiems reikalinga, moka parodyti - kad nori valgyti, kad nori kitos krūties, kad nori sisioti/kakoti, kad nori būti panešioti, kad nori būti palinksminti, kad nori atsirūgti. Jų poreikiai maži. Ir jie moka juos išreikšti.
Jeigu kūdikis yra auginamas 100% (ar beveik 100%) paisant jo poreikių, jis nesvietiškai išsiskleidžia. Jie turi viską, ko reikia nuostabiam gyvenimui. Jie nebijo, ką ten nebijo, jie atkakliai bando tą patį vėl ir vėl. Jie jaučia, kokius judesius atlikti, kad treniruotų tinkamus raumenis tolesnei motorinei eigai.
Būtina pabrėžti, kad vaiko gerovei užtikrinti meilė, švelnumas ir dėmesys yra būtina. Ir dar kartą pabrėšiu - būtina. Jūs galite viduje dvejoti, kovoti su dviprasmiškom mintim (taip pasitaiko, tikrai nebūsit išimtis), bet su vaiku privalot elgtis su meile (ar lyg su meile). Apsimetinėjimas? Taip. O dėl kūdikio kvailumo. Žiauriai klystate. Jie ne tik be galo protingi, bet ir nesugadinti.
Tai, kas vyksta pirmaisiais metais su kūdikiu yra stebuklas. Tai žodžiais nenusakoma. Ir nesvarbu, ką galvojat - mylit ar nemylit - tiesiog neįmanoma nesižavėti tokia eiga.
Jeigu Jūs girdite iš vaiko pusės tik verkimą - vadinasi, nemokėjote klausyti. Ir čia Jums reikia mokytis skaityti, ką kalba/rodo mažylis. Nes jis tikrai kalba ir tikrai rodo. Ir tik jei Jūs neatsiliepiate, jam nieko kito nelieka. Jis poreikių turi nedaug. Ir neturi fizinių gebėjimų juos patenkinti. Bet kiekvieną sekundę įtemptai dirba (net ir miego metu), kad galėtų tą padaryti.
Vaiko ir tėvų santykis susiformuoja dėl genetiškai paveldimų ryšių, tačiau įtakos turi ne tik tai. Kaip rodo naujausi tyrimai, už tai didžia dalimi atsakingos ir mūsų smegenys.
tags: #susilaukus #vaiko #pasikeicia #smegenyse
