Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi tokie pagrindiniai požymiai, kaip padidėjęs aktyvumas, dėmesingumo stoka ir impulsyvumas. Šis sindromas dažniausiai nustatomas ikimokyklinio amžiaus vaikams arba pirmą klasę lankantiems moksleiviams.
Klasikinis trejetas: aktyvumas, impulsyvumas, dėmesingumo stoka
Pasak psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ psichologės Mildos Linaburkytės, pirmiausia gali būti pastebėtas padidėjęs vaiko aktyvumas - paprastai tai matyti jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, jis labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pavyzdžiui, kai vaikas labai dažnai vartosi.
Dėmesingumo stoka, kaip ir impulsyvumas, pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus. Impulsyvumas pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.
„Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Taip gali būti todėl, kad berniukams šis sutrikimas pasireiškia tipiškai, kartu su dideliu aktyvumu, impulsyvumu ir dėmesio problemomis. Tuo metu mergaitėms aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti. Dėl to visai gali būti, kad daliai mergaičių šis sindromas lieka nediagnozuotas, nors jos jį ir turi“, - sako psichologė M. Linaburkytė.
Nebūtina visada ieškoti diagnozės
Specialistė atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar tai temperamentas, ar sutrikimas, yra tai, kiek šios savybės trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui.
„Kai didelis aktyvumas, impulsyvumas, dėmesio stoka netrukdo vaiko ugdymosi procesui, bendravimui su kitais, socialinių kontaktų kūrimui, hobiams ir kitoms veikoms, tai labiau yra žmogaus charakterio apraiškos, o ne sutrikimas. Tuomet svarbu tokias vaiko savybes pakreipti tinkama linkme, pavyzdžiui, nukreipti aktyviai sportuoti. Visgi jei šios savybės trukdo ir ši situacija tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tuomet būtų verta pasikonsultuoti su specialistu“, - sako psichologė.
M. Linaburkytė priduria, kad nors šis sindromas laikomas paveldimu, vienos priežasties, kodėl kai kuriems pasireiškia ADHD, nėra. Pasak psichologės, dažniausiai tai lemia įvairios priežastys: paveldimumas, smegenų struktūros pokyčiai, motinos elgesys nėštumo metu, stipri galvos trauma, gimimas pirma laiko ar per mažo svorio.
Nesiseka ir pamokose, ir su draugais
Kalbėdama apie sunkumus, su kuriais šie vaikai gali susidurti, psichologė sako, kad jiems dažniausiai yra labai sunku išsėdėti pamokose, jie išmoksta labai nedaug, nes jų dėmesys nuolat pertraukiamas. ADHD turintys vaikai daro daug klaidų dėl savo išsiblaškymo. Jiems būna labai sunku, kai besimokydami susiduria su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis. Namų darbai jiems dažniausiai kančia. Jų tėvams irgi.
Kalbant apie socialinį gyvenimą, dėl savo nekantrumo, taisyklių nesilaikymo ar trukdymo kitiems žaisti šie vaikai dažnai yra atstumiami bendraamžių. Jiems sunku kontroliuoti savo emocijas - ypač susierzinimą, pyktį, - tad jie gali būti linkę susipešti su kitais. Mokymosi sunkumai ir konfliktai su bendraamžiais gali lemti tai, kad pastabos iš mokyklos taps kasdienybe, kas ilgainiui vaikui sukels baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą. Jis gali nebenorėti eiti į mokyklą, ruošti namų darbų, pradėti pyktis su tėvais.
Tuo metu tėvai, auginantys vaiką su ADHD, dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio viešose vietose, netinkamo auklėjimo. Prasidėjus pastaboms iš mokyklos juos irgi gali apimti susierzinimas, bejėgiškumas, kas namie kelia nuolatinę įtampą. Jei tėvai pradeda pyktis tarpusavyje, tai dar labiau pablogina situaciją ir šeima papuola į užburtą ratą, kai netinkamas vaiko elgesys sukelia netinkamą praradusį kantrybę tėvų reakciją, o tai sukelia vaiko pyktį, pasipriešinimą ir tolesnį netinkamą elgesį.
Simptomai gali būti sušvelninti
Pasak M. Linaburkytės, išgyti nuo šio sutrikimo neįmanoma, tačiau simptomus sušvelninti tikrai galima. „Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą, apie 20-50 proc. atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę. Tiems, kam simptomai neišnyksta, jie labai susilpnėja suaugusiame amžiuje dėl to, kad suaugęs žmogus išmoksta naujų adaptyvių elgesio modelių“, - sako psichologė. Visgi laiku nesiėmus dirbti su šiuo sindromu, suaugus simptomai gali tęstis ir sukelti dar didesnių sunkumų nei vaikystėje.
Sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu suaugusieji sunkiai planuoja laiką, jiems labai sunku suprasti, kas kiek užtruks, jie dažnai vėluoja, nemoka planuoti darbų. Tas juos skatina delsti, atidėlioti ir toks elgesys gali pasiekti ekstremalų laipsnį, kada viskas daroma paskutinę minutę.
„ADHD turintys suaugusieji yra nuolatiniame bėgime. Tačiau priešingai nei vaikai, suaugusiame amžiuje žmonės turi daugiau atsakomybių, patiria daugiau spaudimo iš išorės dėl pareigų darbe, socialinio statuso ir pan., tad ši bėgimo būsena gali sukelti stiprų vidinį nerimą. Žmogus pervargsta fiziškai ir emociškai, neranda būdų, kaip sustoti ir pailsėti“, - sako specialistė.
Kompleksinis gydymas
Pasak psichologės, nustačius vaikui aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, paprastai taikomas kompleksinis gydymas. Turint galvoje mokykloje patiriamus sunkumus, jam gali būti sudaromas specialus ugdymo planas. Šeima nuolat dirba su specialistais, kurie vaiką moko skirtingų įgūdžių: kaip tinkamai bendrauti, reikšti emocijas, nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį ir pan. Taip pat vaikui gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Taip pat labai svarbi dedamoji gydant ADHD yra dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas. Šį sindromą turintiems vaikams labai svarbu sudaryti aiškią dienotvarkę ir jos laikytis. Dienotvarkėje turi atsispindėti miego ir poilsio laikas, fizinė veikla, turi būti ribojamas laikas prie ekranų. Sudarant dienotvarkę svarbu įtraukti ir patį vaiką. Taip stiprinami jo planavimo įgūdžiai, be to, jam bus lengviau laikytis plano, prie kurio jis pats prisidėjo.
Tai veikia geriau nei bausmė vaikui, turinčiam ADHD | Drausmė ir pasekmės
Respublikinė Šiaulių ligoninė neturi reanimobilio, kuriuo sunkios būklės vaikai būtų gabenami į tretinio lygio ligonines. Tėvai su nerimu stebi sparčiai blogėjančią vaiko sveikatą, tačiau priversti kelias valandas laukti reanimobilio iš Kauno. Antradienį socialiniuose tinkluose ėmė sklisti informacija apie trejų metų berniuką iš Šiaulių, kurį skubiai prireikė iš Respublikinės Šiaulių ligoninės pergabenti į Kauno klinikas. Su reanimobilių trūkumu susiduria ir kitos didžiosios šalies ligoninės. Sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu pokyčių neplanuoja. Socialiniuose tinkluose informacija pasidalijo pati berniuko mama Monika, siekdama apsaugoti ne tik savo, bet ir kitų Šiauliuose gyvenančių vaikų sveikatą.
„Mano vaikučiui nutrūko šuntas galvoje, aišku, vaiką Šiauliuose paguldė į reanimacijos skyrių, bet nutiko taip, kad reikėjo vaiką pervežti į Kauną. Šiauliai reanimobilio neturi, o, paskambinus Kaunui, jie pasakė, kad negali šiuo metu atvažiuoti. Mes gana ilgai laukėme kauniečių, kada jie atvyks. Nutiko taip, kad vaikas Kauno klinikas pasiekė gal po kokių penkių valandų. Tiksliai nepamenu, nes buvo daug streso, vaiko būklė sparčiai blogėjo. Monika teigia, kad į Šiaulių ligoninę jos sūnus buvo paguldytas apie 17 val. Slaugytoja ligoninėje dirbanti Monika teigė, kad vaikų pervežimas iš Šiaulių ligoninės į didžiąsias šalies klinikas kartais tampa komplikuotas. Pavyzdžiui, jeigu prireikia vaiką skubiai reanimobiliu gabenti iš Šiaulių į Kauną - kviečiamas reanimobilis iš Kauno. „Pati dirbu slaugytoja ir mačiau tą apskritai didelę problemą. Vaikų reanimacijoje buvau, praktiką atlikinėjau. Pamenu, reikėjo vieną onkologine liga sergančią mergaitę pervežti į Vilnių. Kadangi mergaitė reanimacijoje gulėjo, jos paprastu automobiliu pervežti negalima, ją turi pervežti reanimobilis. Šią istoriją ji pamena todėl, kad pati situacija buvo labai jautri. Medikai neleido, kad kartu su mergaite reanimobiliu vyktų jos mama, o ši pati nevairuoja, tad iš paskos vykti automobiliu negalėjo.
Naujienų portalui LRT.lt Kauno klinikos šiuo klausimu pateikė atsakymus raštu. Kaip nurodoma atsakymuose, Kauno klinikos, kaip universitetinė ligoninė, atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant ir teikiant aukščiausio lygio pagalbą sunkiausios būklės pacientams visoje Lietuvoje. Kauno klinikos turi tris reanimobilius: du skirtus suaugusiesiems ir vieną - vaikams. Per metus pervežama apie 400 suaugusiųjų iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Alytaus apskričių ligoninių, atsižvelgiant į paciento būklę ir reikalingo gydymo apimtį. Vaikams Kauno klinikos teikia skubią konsultacinę pagalbą Kauno regionui priskirtose gydymo įstaigose - Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno, Jonavos, Raseinių ir Šakių ligoninėse, taip pat ir Šiaulių regiono gydymo įstaigose. Konsultuojama telefonu arba vykstama į vietą, atliekamos būtinos diagnostinės ir gydymo procedūros, o prireikus pacientai pervežami į Kauno klinikas. „Kauno klinikų reanimobiliais suaugusieji pacientai iš Šiaulių į Vilnių nepervežami. Itin retais atvejais tai taikoma vaikams, kai po širdies operacijų staiga pablogėja jų būklė ir prireikia specializuotos pagalbos, kurią tokiais atvejais gali suteikti tik Vilniaus medikai. Monikos sūnus į Kauno klinikas reanimobiliu gabentas irgi ne kartą, mat berniuko sveikatai pavojus buvo iškilęs ir šių metų sausį. Šiandien Monikos sūnus yra sveikas, jo gydymas pavyko, o berniukas gegužės mėnesį atšventė trejų metų gimtadienį. „Praėjus laikui aš nusiraminau, tą gurkšnį, kaip sakoma, nurijau, ir viskas praėjo. Tačiau norėdama išsiaiškinti tą situaciją aš nusprendžiau kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Gi ne dėl mano čia vaiko, bet ateičiai, kad susirūpintų tais reanimobiliais, kad Šiauliuose bent viena brigada būtų vaikams pervežti. Ketvirtas pagal dydį miestas Lietuvoje ir neturim reanimobilio. Bet niekas iš ministerijos su manimi nesusisiekė, atsakymo iš ministerijos aš neturiu. Dėl reanimobilių trūkumo LRT.lt kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Direktoriaus tikinimu, šiuo metu Respublikinė Šiaulių ligoninė turi vieną suaugusiųjų reanimobilį, sukomplektuotą pagal šiuolaikinius reikalavimus, ir vieną budinčią reanimatologų brigadą. Anot jo, Respublikinė Šiaulių ligoninė dar tais pačiais 2023 m. Taip yra todėl, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga regione, teikianti visą parą skubias ir planines pediatrijos paslaugas. Net ir patvirtinus sveikatos apsaugos ministro įsakymą, Respublikinė Šiaulių ligoninė dar beveik vienerius metus savo lėšomis išlaikė vaikų intensyviosios terapijos gydytojo ir slaugytojo skubios konsultacinės pagalbos brigadą ir darė viską, kad nenukentėtų Šiaulių apskrities mažieji pacientai“, - teigia ligoninės direktorius M. Anot direktoriaus, gydytojo neurochirurgo diplomas bei licencija suteikia teisę specialistui gydyti ir vaikus, ir suaugusiuosius. „Dėl neurochirurgijos ligoninė taip pat teikė savo pastebėjimus teisės aktui. M. „Pacientų kreipimaisi ir kylantys klausimai dėl šių paslaugų organizavimo patvirtina, jog tai yra svarbus klausimas, kurį tikslinga spręsti, siekiant užtikrinti savalaikę, kokybišką ir pacientų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą regione“, - komentavo Šiaulių ligoninės direktorius M. Su reanimobilių problema susiduria ne tik Respublikinė Šiaulių ligoninė, bet ir kitos didžiosios šalies gydymo įstaigos. Dar 2024 m. rugsėjį LRT.lt rašė apie atvejį Klaipėdoje, kai iš Klaipėdos vaikų ligoninės vaikai taip pat yra vežami į Vilniaus Santaros bei Kauno klinikas. Tąkart SAM situaciją vadino normalia. „Visais atvejais, kai atsiranda pavojus gyvybei arba kai delsimas gresia sunkiomis komplikacijomis, skubi pagalba turi būti atliekama vietoje ir nedelsiant. Tai buvo padaryta ir jūsų minimu atveju. Tokios būklės vaikas, kokios jis buvo pristatytas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, negalėjo būti transportuojamas, todėl ligoninės neurochirurgai vietoje ir laiku suteikė kvalifikuotą pagalbą. Tik stabilizavus paciento būklę ir pašalinus pavojų, vaikas tolesniam gydymui buvo pervežtas į aukštesnio lygio neurochirurgijos stacionarą - Kauno klinikas“, - komentavo L. „Tačiau tokių paslaugų poreikis nėra didelis, pvz., Kauno klinikų vaikų intensyviosios terapijos gydytojas ir slaugytojas per 2024 metus 65 kartus vyko į kitas gydymo įstaigas teikti skubiosios konsultacinės pagalbos, iš jų 24 kartus - į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Atsižvelgiant į šią specifiką, skubi konsultacinė pagalba vaikams yra sukoncentruota trijose didžiausiose šalies ligoninėse, kurios teikia paslaugas savo regionams. Taip užtikrinama, kad aukščiausios kokybės paslaugos būtų prieinamos visiems šalies gyventojams“, - teigė L. „Esant sudėtingoms vaikų sveikatos situacijoms, gali būti teikiama skubi konsultacinė pagalba konsultuojant telefonu arba pervežant pacientus. Tačiau dar kartą atkreipiame dėmesį, kad esant ūmioms būklėms, kai pacientui iškyla rimtų komplikacijų arba mirties pavojus, pagalba visuomet yra teikiama vietoje ir nedelsiant“, - teigė L.
