Nuolatinės socialinės, ekonominės, politinės kaitos sąlygomis tėvai susiduria su naujais, anksčiau nepatirtais socialiniais reiškiniais, tėvystės iššūkiais, todėl kyla tėvų pedagoginio švietimo poreikis. Sėkmingas tėvų pedagoginis švietimas yra viena iš pagrindinių edukacinių sąlygų, siekiant kokybiškesnio ikimokyklinio ugdymo.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų pedagoginio švietimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose situacijos gerinimo galimybes. Atliktas kokybinis tyrimas. Taikyti tyrimo metodai - mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros, dokumentų analizė, metaanalizė (teoriniam kontekstui atskleisti), pusiau struktūruotas interviu žodžiu (empirinio tyrimo duomenims surinkti) ir turinio (content) analizė (empirinių duomenų analizei).
Ikimokyklinio ugdymo svarba ir tėvų švietimo poreikis
Valstybiniu lygiu yra vykdomos švietimo reformos, priimami sprendimai, siekiant gerinti švietimo paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą. Vis dėlto, nėra užtikrinamas pakankamas finansavimas šių paslaugų įgyvendinimui. Todėl teikiant švietimo pagalbos paslaugas ikimokyklinio ugdymo įstaigose kyla įvairių administracinių, vadybinių bei kitų iššūkių, kurie mažina švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Siekiant užtikrinti kokybišką, savalaikę ir efektyvią švietimo pagalbą, svarbu analizuoti švietimo pagalbos paslaugų teikimo procesą bei kokybės vadybos ciklo etapų įgyvendinimą esamomis sąlygomis ir ieškoti galimybių juos tobulinti.
Analizuojant teisės aktus ir ikimokyklinio ugdymo tinklo būklę Lietuvoje, nagrinėjant ikimokyklinio ugdymo funkcijas ir jų įgyvendinimą, išryškinami ikimokyklinio ugdymo politikos prieštaravimai. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bei Šiaurės šalių patirtimi, aptariama visuomeninio ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros svarba. Straipsnyje prieštaravimai politikoje ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros srityje yra atskleidžiami. Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už švietimo politiką, įskaitant ikimokyklinio ugdymo plėtros politiką, nepakankamai vertina socialines ikimokyklinio ugdymo funkcijas. Priešmokyklinio ugdymo teisės aktai neatsižvelgia į visos dienos vaikų priežiūros funkciją, kuri leidžia tėvams (ypač vienišiems tėvams) suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Aptariama moterų dalyvavimo darbo rinkoje svarba. Remiantis tyrimų rezultatų analize, išryškinamas ikimokyklinio ugdymo poveikis skurdžių ar rizikos šeimų vaikų vystymuisi ir būsimam gyvenimo būdui. Tuo pačiu metu ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo plėtros statistinė analizė rodo ikimokyklinių įstaigų skaičiaus mažėjimą: nuo 1990 m. šių įstaigų skaičius sumažėjo beveik tris kartus miestų teritorijose ir daugiau nei keturis kartus kaimo vietovėse. Tuo pat metu nuo 1993 m. auga šias įstaigas lankančių vaikų skaičius. Vaikai kaimo vietovėse (kurie labiausiai nukenčia nuo skurdo) ir jaunesni nei trejų metų vaikai turi mažiausią prieinamumą prie ikimokyklinio ugdymo. Ypatingas dėmesys skiriamas šešiamečių ikimokykliniam ugdymui, kuris tapo universaliu nuo 2005 m., tačiau sukėlė dar daugiau neaiškumų dėl visos dienos priežiūros.
LR švietimo įstatymo antro skirsnio 7 straipsnio nuostatos numato, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, taip pat ir etninius, socialinius, pažintinius poreikius. Taip pat ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Šiai šeimai teikiama švietimo pagalba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (švietimo įstatymas, 2006-06-12). Švietimas - visuomenės tapatybės saugotojas ir kūrėjas. Švietimas sergsti, kuria ir perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, o visuomenės gyvenimą - darnų ir solidarų. Ne mažiau svarbi švietimo paskirtis - ugdyti asmens bendruomeniškumą, jo gebėjimą derinti savo siekius su pilietinės bendruomenės siekiais, ir taip kurti pamatus savarankiškam ir kūrybingam tautos gyvenimui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atkreipia didesnį dėmesį į mokymosi ir mokėjimo svarbą vaiko asmenybės brandai, bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis, pripažįstant kitas kultūras, dalijantis turimomis vertybėmis. Taip sudaromos palankios sąlygos verbalinei komunikacijai ugdyti, plėsti kultūrines žinias.
Kaip parodė mokslinis Lietuvos ir užsienio šalių analizė, vis didesnis dėmesys skiriamas organizacijos kultūrai. Šienė P. (1996); Lewins R.D. (2006); Robbins S.P. (2001); Schein Edgar H. (1992); Žimanskienė L. (2002) ir kt. organizacijos kultūrą apibrėžia panašiai. Šie, ceremonijos, mitai, simboliai ir kt. Šis mokslininkų tyrimais nustatyta, kad organizacijos kultūra daro įtaką įstaigos veiklai, ji dažniausiai pasireiškia per organizacijos darbuotojus, o ugdymo organizacijoje sėkmė priklauso nuo darbuotojo gebėjimo sudominti vaikus ir jų tėvus bei siekio įtraukti juos visus į bendrą veiklą.
Anot P. Šienės (1996) kultūra organizacijoje atlieka kelias funkcijas. Kadangi siekiant spręsti problemas daugelyje šios dienos organizacijų, labai svarbu suvokti bendrą organizacijos kultūros reikšmę. V. Targamadzė (1999) teigia, kad kiekviena mokykla turi rūpintis kurti palankų klimatą, nes palankus klimatas yra viena svarbiausių žmogaus sėkmingo ugdymo sąlygų: tad kuo geresnis klimatas, tuo žmogaus ugdymo procesas gali vykti rezultatyviau.
A. Juodaitytė, D. Martišauskienė (2007) tyrinėjo darželio-mokyklos bendruomenės dalyvavimą kuriant organizacijos kultūrą. Autorės nustatė, kad tiek darbuotojai, tiek vaikai ir jų tėvai siekia įsitraukti į organizacijos veiklą, taip labiau suvokdami organizacijos kultūros raišką ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Apibendrinant reikia konstatuoti, jog organizacijos kultūros tyrimai Lietuvoje iki šiol nėra populiarūs. Ikimokyklinio įstaigos organizacijos kultūros raiška mažai nagrinėta moksliniuose darbuose. Šis darbas skirtas organizacijų kultūros formavimui, nes esant tinkamai organizacijos kultūrai galima pasiekti geresnių veiklos rezultatų.
Pedagoginio švietimo situacijos gerinimo galimybės
Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo mokytojai kaip pedagoginio tėvų švietimo situacijos gerinimo formas labiausiai pripažįsta ir plačiausiai naudoja tradicines, individualaus bendravimo formas. Akcentuojamas virtualus bendravimas su tėvais, informacijos pateikimas ir grįžtamojo ryšio teikimas virtualiomis priemonėmis.
Išskirta pedagoginio tėvų švietimo situacijos gerinimo galimybė - tėvų įtraukimas į praktines veiklas įstaigoje, mokytojo naudojamas tinkamas pakvietimas, dėmesio tėvams demonstravimas, padėkojant jiems už dalyvavimą, lūkesčių išsiaiškinimas rengiant apklausas. Itin reikšmingos yra mokytojų asmeninės savybės, pedagoginiai gebėjimai. Išskirtos tėvų pedagoginio švietimo situaciją gerinančios sąlygos: įstaigos iniciatyva vykstantis pozityvių santykių su tėvais kūrimas, inovatyvesnių pedagoginio tėvų švietimo formų paieška. Išryškėjo tėvų iniciatyvos aktualumas.
Magistro darbe atliktu tyrimu nustatyta, kad nagrinėjant organizacijos kultūros raišką tarp įstaigos darbuotojų ir ugdytinių tėvų, įtakos turi abiejų įsitraukimas į organizacijos veiklą. Turi būti darbo atmosfera, palaikant gerus santykjus tiek su darbuotojais, tiek su ugdytinių tėvais, rengiant šventes įtraukiant kuo daugiau tėvų bei skatinant savanorių tėvų dalyvavimą.
Organizacijos kultūros samprata ir jos svarba ikimokyklinėse įstaigose
Prieš analizuojant organizacijos kultūros sampratą, būtina išsiaškinti, kas yra organizacija. Kaip teigia A. Seilius (1998), bet kuri žmonių grupė turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų vadintis organizacija. Organizacijos gali būti formalios ir neformalios (A. Seilius, 1998). Tačiau kiekvienoje organizacijoje, išskyrus gal labai mažas, būna neformalios organizacijos. Pasak A. Seiliaus, egzistuoja jos ir šiaip, nebūtinai tik formaliosiose organizacijose - tai grupės, kurios atsiranda spontaniškai, bet kuriose žmonės reguliariai sąveikauja.
Paprastoji struktūra. Paprastoji struktūra yra mažai formalizuota. Dažniausiai ji sutinkama smulkiajame versle, kai organizaciją sudaro savininkas ir vienas ar du jo pagalbininkai arba keli nuosavybės dalininkai. Jei įmonė valstybinė, joje taip pat dirba tik keletas darbuotojų. Aukščiausio ir žemiausio lygmens vadovus dažniausiai atlieka tik vienas žmogus. Švietimo organizacijoms paprastoji struktūra mažai tinkama.
Funkcinė struktūra. Jei organizacijos struktūra funkcinė, joje į atskirus padalinius suburiami vienoje arba keliose tarpusavyje susijusiose veiklos srityse dirbantys darbuotojai. Kiekvienam padaliniui vadovauja vadovas, kuris savo ruožtu yra pavaldus aukštesnio lygmens vadovybei. Funkcinės struktūros organizacijos sėkmės sąlygos taip pat nėra didelės.
Divizinė struktūra. Kai ir pasidaro pernelyg sudėtinga kontroliuoti funkcines struktūras, paprastai formuojamos iš dalies autonomiškos divizijos. Kiekvienoje jų vadovai ir darbuotojai savarankiškai kuria produktus ar teikia paslaugas. Divizija daugeliu aspektų panaši į atskirą įmonę.
Matricinė struktūra - tai organizacinė struktūra, kurioje kiekvienas darbuotojas atsiskaito tiek funkciniam ar divizijos vadovui, tiek ir projekto ar grupės vadovui. Šiuo metu veikia du struktūros tipai. Faktiškai darbuotojai turi du viršininkus, t. y. jie dirba dviejose komandų grandinėse.
Šiuolaikinės informacinės ir komunikacinės technologijos sudaro sąlygas rastis naujam organizacinės struktūros tipui - virtualiai struktūrai. Virtualią organizaciją sudaro mažas pagrindinis padalinys, teikiantis kitoms organizacijoms užsakymus atlikti gamybos, paskirstymo, transportavimo, prekybos ir kitas savo veiklos įgyvendinimui reikalingas funkcijas.
Remiantis moksline literatūra, galima išskirti tokias pagrindines organizacijos charakteristikas. Tai pirmoji universali organizacijos charakteristika - sunku įsivaizduoti organizaciją, kuri neturėtų savo tikslo. Antra bendroji charakteristika - tai personalas, be kurio...
Kadangi kaip nėra atskiro individo be unikalaus charakterio, taip nėra nė vienos organizacijos be unikalios kultūros. Anot V. Šienės ir pan., kuriuos bus siekiama atskleisti tyrimo metu. Be to, organizacijos kultūra gali ir padėti, ir trukdyti organizacijai siekti savo tikslų, nes šios kultūros niekas nekontroliuoja, niekas jos neįvedė į organizaciją, ji susiformavo iš atskirų darbuotojų atsineštų kultūrų.
Darbe keltas hipotezė: ikimokyklinės įstaigos organizacijos kultūra tėvų ir vaikų nuomone tirtose įstaigose yra pakankamai susiformavusi. Pateikti ikimokyklinio ugdymo įstaigos charakteristikas, aptarti jų tipologiją. Atskleisti organizacijos kultūros raišką ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, remiantis tėvų ir darbuotojų apklausa.
Tyrimo metodika ir rezultatai
Tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės literatūros, švietimo dokumentų analizė, padėjusi atskleisti teorinius nagrinėjamos problemos aspektus, pagrįsti tyrimo rezultatus. Empiriniai - vaikų tėvų apklausa raštu, siekiant nustatyti darbuotojų įsitraukimą kuriant ar formuojant organizacijos kultūrą bei jos perteikimo visiems dalyviams. Anketos klausimai uždari, pusiau atviri ir vertinantys tam tikrų teiginių stiprumą. Anketinė apklausa buvo vykdoma pasirinktose įstaigose, metodika kontroliuojant jos eigą. Taip buvo užtikrintas kokybiškas anketų užpildymas ir savalaikis jų grąžinimas. Statistiniai: Kiekybinė trijų įstaigų anketinės apklausos duomenų analizė. Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojantis Microsoft Excel programa.
Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrimas atliktas 2007-2009 metais. Tyrimo imtis - 224 respondentai, iš jų 174 darbuotojai ir 50 tėvų. A įstaigoje apklausta 57 darbuotojai, tiek pat ir tėvų, o B - 52 darbuotojai, taip pat ir tėvų, įstaigoje C - 65 darbuotojai. Tėvai buvo pasirenkami atsitiktiniu būdu, kuris sudaro 50. Tyrimo etapai: Pirmuoju etapu analizuota mokslinė, vadybinė ir pedagoginė literatūra, interneto duomenų bazės, švietimo dokumentai. Antrajame etape kurta tyrimo metodika, atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu patikrintas anketų tinkamumas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Trečiajame etape buvo atliekama anketinė apklausa, kurios tikslas - tirti organizacijos kultūros raišką ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir atlikta tyrimo duomenų lyginamoji analizė, tikrinta hipotezė. Ketvirtajame etape buvo suformuluotos išvados ir parengti pasiūlymai bei rekomendacijos siekiant perteikti organizacijos kultūrą, darbas apiformintas.
Pirmajame darbo dalyje pateikiama bendra organizacijos, kultūros bei organizacijos kultūros samprata, pristatomi organizacijos kultūros aspektai, funkcijos, pagrindinės charakteristikos. Antroje darbo dalyje nagrinėjami ikimokyklinio ugdymo įstaigos organizacinės kultūros ypatumai. Šioje darbo dalyje nagrinėjama organizacijos kultūros raiška ikimokyklinėse įstaigose.
Darbe padarytos išvados leis įstaigų A, B ir C vadovams įvertinti jų sukurtą organizacinę kultūrą, įvertinti jos suderinamumą su organizacijos strategija bei numatyti galimas organizacinės kultūros pakeitimo tendencijas. Apibendrinti anketų duomenys parodys, kokios daromos klaidos įstaigose A, B ir C, ką galima ir ko būtina pakeisti. Taip pat leis pagrįsti arba paneigti darbe keltą hipotezę.
Praktinis darbo reikšmingumas ir naujumas. Analizuojant mokslinę literatūrą ir atliktus tyrimus pastebėta, kad nepakankamai dėmesio skiriama aplinkinių asmenų įtraukimui formuojant organizacijos kultūrą. Šis vaikų tėvų įsitraukimas į organizacijos kultūrą, arba siekiama kiek įmanoma juos visus įtraukti. Taip labiau suvokiama organizacijos kultūros svarba. Ankstesniuose tyrimuose tai nebuvo užfiksuota. Taip parengtas tyrimo instrumentas, įgalinantis atskleisti organizacijos kultūros raišką ikimokyklinėje įstaigoje. Jis padės ne tik nustatyti esamą tvarką, bet ir įgalins apžvelgti tobulintinus aspektus.
tags: #straipsniai #svetimo #vadyba #ikimokyklinis
