Kūdikių pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję pilvo diegliai kūdikiui, sulaukus 3-6 mėn., praeina. Taigi, kas yra kūdikių pilvo diegliai? Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidantys vėlyvą popietę ar vakare. Kai vaiko verkimas tampa garsus, varginantis, tęsiasi ilgiau nei įprastai, tai gali būti pilvo dieglių ženklas. Verkimas, kurį sukelia pilvuko diegliai, labiau panašus į skardų riksmą, net klyksmą, kūdikio veidelis parausta, iš veido mimikos galima nuspėti, kad mažyliui skauda. Dažniausiai pilvo dieglių kamuojamiems kūdikiams neveiksmingi tampa iki tol suveikdavę raminimo būdai.

Pilvo diegliai - tai gerybinė būklė, su kuria gali susidurti 1 iš 4 kūdikių visame pasaulyje. Mokslinių tyrimų duomenimis, ši būklė vienodai dažnai pasireiškia žindomiems ir mišiniu maitinamiems, išnešiotiems ir neišnešiotiems kūdikiams, nepriklauso nuo lyties. Vis dėlto dažniausiai tai yra išsivysčiusių šalių problema. Nors aiškios pilvo dieglių priežastys iki šiol nežinomos, manoma, kad įtakos turi ne vienas veiksnys.

Pilvo dieglių požymiai

• Kūdikis verkia, nenurimsta ir nemiega - tokie epizodai būdingi kiekvienam sveikam kūdikiui. Pastebėta, kad nuo gimimo mažylio verkimas intensyvėja ir dažnėja, 6 savaičių amžiuje pasiekia piką ir ženkliai sumažėja sulaukus 12 savaičių amžiaus. Yra apskaičiuota netgi vidutinė įprasto verkimo trukmė: 2 valandos 5-6 savaičių amžiuje, 1 valanda 10-12 savaičių amžiuje.
• Taigi, ne kiekvienas verkimo ir neramumo epizodas yra priskiriamas pilvo diegliams. Dažnai ši būklė nustatoma remiantis “trejetų taisykle”: kūdikis verkia ne mažiau kaip 3 valandas per dieną, verkimo epizodai kartojasi ne rečiau kaip 3 dienas per savaitę, būklė trunka ne mažiau kaip 3 savaites.
• Paprastai šie epizodai atsiranda vakare (18-24 val.), turi aiškią pradžią ir pabaigą bei pasireiškia tipišku elgesiu. Kūdikis pradeda verkti be jokios priežasties. Verksmas skiriasi nuo įprasto verkimo: būdingi garsūs, aukšti tonai (kartais panašūs į klykimą). Kūdikis yra įsitempęs, spardosi kojomis, riečiasi lanku ir nereaguoja į tėvų bandymus nuraminti. Gana dažnai epizodas pasibaigia išėjus dujoms arba pasituštinus.
• Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti.

Kai kūdikis kenčia nuo pilvo dieglių jis būna ne tik irzlus, bet ir stipriai verkia. Bloga mažylio savijauta sutrikdo visos šeimos gyvenimą ir kelia daug nerimo tėveliams. Tėvai, ieškodami galimybių padėti savo vaikui, neria į interneto platybes ir ieško vaistų ar kitų metodų, kaip padėti savo mažyliui. Dažniausiai pilvo diegliai kūdikius nustoja kamuoti sulaukus trečiojo gyvenimo mėnesio.

Pilvo dieglių priežastys

Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Anksčiau buvo daug kalbama apie pilvo dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai.

Manoma, kad anktyvoje kūdikystėje pilvo dieglių atsiradimui (pilvo pūtimui) įtakos turi menka skrandžio motorika (silpni žarnų sienų judesiai), nepakankamai išsivysčiusi virškinimo fermentų funkcija, nusilpęs organizmas, neatitinkanti amžiaus mityba, nesubalansuota riebalų, baltymų ir angliavandenių pusiausvyra, permaitinimas arba pernelyg dažnas maitinimas. Dar viena pilvo dieglių priežastis gali būti per didelis mažylio stimuliavimas. Kūdikių nervų sistema yra labai jautri. Pernelyg didelės emocijos (kalbinimas, aktyvus žaidinimas) gali padidinti lygiųjų žarnyno raumenų tonusą, sukelti spazmus.

Taip pat dažnai pasitaikanti kūdikio pilvo dieglių priežastis - netinkama maitinančios mamos mityba. Jei matinate krūtimi, atkreipkite dėmesį į savo maitinimosi įpročius. Tai, ką valgote, per Jūsų pieną patenka tiesiai į kūdikio virškinamąjį traktą, tad venkite pilvo pūtimą skatinančių, aštrių, rūkytų gaminių. Nepriklausomai nuo to, kaip maitinate savo kūdikį, įsitikinkite, kad tinkamai laikote savo mažylį jį maitindama. Taip pat pagelbėti gali kūdikio guldymas kniūbsčiai ant šiltos pūslės, kojytes laikant parietus po pilvuku. Mažyliams pagelbsti ir lengvas masažas. Kartais galima naudoti specialų dujų šalinimo vamzdelį, kuris švelniai įkišamas į išeinamąją angą.

Gastrointestinaliniai veiksniai

• Susiję su maitinimu: nepakankamas maisto kiekis, permaitinimas, retas atsirūgimas, oro nurijimas;
• Karvės pieno baltymų netoleravimas;
• Laktozės netoleravimas;
• Virškinimo trakto funkcinis nebrandumas, dėl kurio žarnyne kaupiasi per didelis dujų kiekis;
• Žarnyno hipermobilumas;
• Žarnyno mikrofloros pokyčiai.

Biologiniai veiksniai

• Padidėjusi serotonino koncentracija kūdikio organizme;
• Tabako dūmų ar nikotino ekspozicija;
• Manoma, kad pilvo diegliai yra ankstyva migrenos forma.

Psichosocialiniai faktoriai

• Kūdikio temperamentas;
• Padidėjęs jautrumas;
• Stresas šeimoje, motinos nerimo sutrikimai.

Kaip padėti kūdikiui, kamuojamam pilvo dieglių?

Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Lactobacillus reuteri (L.reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams. Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Kūdikių pilvo pūtimas iš esmės yra natūrali kolorektalinė distensija.

Šiai hipotezei įrodyti atliktas atsitiktinės atrankos, kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame motinos pienu maitinamiems kūdikiams, sergantiems pilvo diegliais, skirta L. reuteri 10e8kfv/5 lašų 1 k./d. 28 dienas. Kontrolinės grupės kūdikiai gaudavo simetikoną. Šių kūdikių verkimo trukmė (min./d.), kurią fiksavo tėvai, buvo lyginama su kontrolinės grupės vaikų verkimo trukme. Paaiškėjo, kad L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo 65 proc. trumpesnis negu simetikono grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį. Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe.

Atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 46 kūdikių kolika sergančiais ligoniais, kurie maitinti motinos pienu. Probiotikas L. reuteri DSM 17 938 (108 ksv/p.) buvo duotas 21 dieną 25 kūdikiams, o 21 duota placebo. Po gydymo L. reuteri DSM 17 938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./p., o placebo grupėje buvo 90 min./p. (p<0,022). L. reuteri grupėje, palyginti su placebu, buvo gerokai daugiau kūdikių, kuriems sumažėjo verkimo laikas 50 proc. 7-ą (20 vs. 8; p<0,006), 14-ą (24 vs. 13; p<0,007) ir 21-ą gydymo parą (24 vs. 15; p<0,036). Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas.

Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose (p<0,002) ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako (p<0,001). Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams. Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti. Šiuos duomenis patvirtino ir naujausias tyrimas, atliktas su 80 natūraliai maitinamų (vien tik ar daugiau nei 50 proc. maisto iš mamos pieno) iki 5 mėnesių kūdikių, kurie sirgo kūdikių kolika. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes po 40 vaikų. Pirmosios grupės kūdikiai gavo L. reuteri DSM 17938 10 x 8 ksv/p., o kontrolinėje grupėje - placebo. Gydymo trukmė - 21 para. Paaiškėjo, kad verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje tiek po 7-ių, tiek po 14-os, 21-os ir 28-ių gydymo dienų (p=0,001). Viso tyrimo metu vidutinis verkimo laikas buvo mažesnis probiotikų grupėje nei placebo. L. reuteri DSM 17938 efektyvumą gydant kūdikių koliką patvirtino ir atlikta mokslinių tyrimų sisteminė analizė.

Naujausias perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas tyrė L. reuteri (DSM 17938) įtaką kolikos profilaktikai. Tyrime dalyvavo 468 kūdikiai, įtraukti į tyrimo grupes 3-ią gyvenimo dieną. 238 kūdikiams 30 dienų buvo duota L. Reuteri (DSM 17938; 108 ksv/p.), o 239 - placebas. Po gydymo L. reuteri DSM 17938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc., palyginti su placebo (38 vs. 71 min.; P<0,01), padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai.

Bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais. Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. po maitinimo 15-20 min.

Tradicinės priemonės kūdikiui nuraminti

• Mažylio nešiojimas stačiomis
• “Tigriuko” poza
• Sūpavimas ant kamuolio
• Maudynės šiltoje vonioje
• Baltas triukšmas
• Pasivažinėjimas automobiliu

Pilvo diegliai - tai ne vieną savaitę besitęsiantis maratonas. Tėvams prireikia daug jėgų ir kantrybės, kol jį išgyvena. Štai keli patarimai, kurie jums gali praversti:

• Priimkite tai, kad verkimas yra kūdikio būdas “susikalbėti”. Taip jis praneša, kad jam reikalingas tėvų artumas, šiluma ir pagalba. Kūdikis neturi tikslo išnaudoti juos ar manipuliuoti jais. Glauskite, nešiokite, myluokite ir nebijokite, kad “pripras” būti ant rankų. Atminkite, kad mažyliai nesugeba nusiraminti patys dėl nebrandžios nervų sistemos.
• Priimkite visus kylančius jausmus ir pasidalinkite jais su artimaisiais. Kūdikio auginimas yra lėtas ir jam reikia daug kantrybės. Ilgas verkimas vakare, kai visi pavargę po dienos darbų, gali išsunkti paskutines jėgas. Puiku, jeigu vaikučio priežiūra mama gali pasidalinti su kitais artimaisiais. Jai reikia bent trumpos valandėlės sau, kad būtų ramesnė, atsipalaidavusi ir vėl galėtų pasirūpinti kūdikiu.
• Įvertinkite bendrą vaikučio būklę. Jeigu pastebėjote nerimą keliančių ženklų (vangumas, mieguistumas, karščiavimas, gausus atpylinėjimas ar vėmimas fontanu, pakitusios išmatos ir pan.), kreipkitės konsultacijos į gydytoją. Jis apžiūrės mažylį, esant poreikiui paskirs tyrimų ir gydymą.
• Spręskite maitinimo sunkumus. Jeigu kyla įtarimų, kad kūdikis gauna per mažai maisto, būtina suskaičiuoti pasišlapinimus, pasituštinimus, įvertinti svorio prieaugį. Žindymo konsultantas įvertins žindymo padėtį, krūties apžiojimą, vaikučio gebėjimą žįsti, pamatys kylančius sunkumus dėl trumpo liežuvio pasaitėlio ir sudarys planą, kaip šias problemas išspręsti. Jeigu vaikutis maitinamas iš buteliuko, svarbu pasirinkti tokį, kad valgytų ramiai, srovė būtų ne per greita. Pravartu pasižiūrėti, ar maitinimo porcijos ne per didelės.
• Spręskite pilvelio bėdas. Atminkite, kad diegliai nustatomi tada, kai yra atmestos kitos neramaus elgesio priežastys. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai vaikutis ne tik daug verkia, bet ir tuštinasi pakitusio pobūdžio išmatomis, dažnai atpylinėja, odoje atsiranda bėrimų. Tokiose situacijose galima įtarti maisto alergiją ir žindančiai mamai paskirti dietą (dažniausiai be karvės pieno produktų) arba pakeisti mišinį, jeigu kūdikis nežindomas.
• Pasitarkite su gydytoju dėl maisto papildų vartojimo. Šiuo metu vaistinėse yra be galo daug maisto papildų: pradedant lašais nuo pilvo pūtimo ir baigiant virškinimo fermentais. Vis dėlto tai nėra rutiniškai rekomenduojamos priemonės ir pirmiausiai vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Kol kas nepakanka mokslinių įrodymų, kad viena ar kita priemonė būtų geriausia ir padėtų visiems kūdikiams.

Tradicinės priemonės kūdikiui nuraminti yra nekenksmingos ir gali padėti sunkiais vakarais. Tai mažylio nešiojimas stačiomis, “tigriuko” poza, sūpavimas ant kamuolio, maudynės šiltoje vonioje, baltas triukšmas, pasivažinėjimas automobiliu. Nebijokite eksperimentuoti - kiekvieną kartą gali suveikti vis kita priemonė. Ir nenustebkite, jeigu išgyvenus pilvo dieglius, jus ištiks 3-4 mėnesių amžiaus miego regresas.

tags: #kada #prasideda #kudikiams #diegliukai

• Lauko baldai
• tėvų ir darželio ryšys
• Tėvų patirtys su privačiais darželiais
• Šarūno Jasikevičiaus karjera
• Tarkim, kas yra indiškos pavardės