Pastaraisiais metais Lietuva žengė didelį žingsnį į priekį globos srityje, ieškodama naujų globos formų, pritraukdama daugiau norinčių globoti šeimų ir atsisveikindama su paskutiniais instituciniais vaikų globos namais. Šis straipsnis apžvelgia globos namų situaciją Lietuvoje, remiantis naujausia statistika ir ekspertų įžvalgomis.
Globos Formų Kaita ir Statistika
Šeimos aplinkoje - daugiau nei 80 proc. Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. (4682 iš 5900 tėvų globos netekusių vaikų, 2023 m. liepa) iki 81 proc. (4416 iš 5433 tėvų globos netekusių vaikų, 2025 m. liepa).
Vaikų globos centrus Lietuvoje vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė pastebi, kad vis daugiau vaikų apgyvendinama pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. (2023 m. liepa) iki 71 proc. (2025 m. liepa).
Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinama globos institucijose. Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Visagino, Joniškio, Varėnos, Raseinių, Utenos, Telšių, Šiaulių ir Kelmės globos centrai.
2022 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad tik 52 proc. Liepos mėnesio duomenis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4416, o globos institucijoje - 1017 vaikų, neįskaitant ukrainiečių. Lietuvoje šiuo metu yra 264 budintys ir 45 nuolatiniai globotojai, 58 šeimynos ir daugiau nei 3000 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.
Anot I. Skuodienės, apskritai globos namuose gyvenančių vaikų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo dvigubai, o taip pat Lietuvoje padaugėjo ir žmonių, svarstančių ar svarsčiusių apie galimybę tapti globotojais. „Per pastaruosius 4-5 metus net dvigubai sumažėjo vaikų, gyvenančių globos institucijose. Tai tas skaičius mažėja, gal ne taip sparčiai, kaip norėtume, bet tikrai (…) didėja skaičius žmonių, kurie nori įsivaikinti, globoti ir tikrai ateina tie žmonės, kurie yra pasiryžę ir turi tam pašaukimą“, - pažymėjo specialistė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM duomenimis, iš viso 2019 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 7244 globojami vaikai. Nuolatinė globa pernai Lietuvoje nustatyta 772 vaikams.
Pasak D. Urbonaitienės, nors problemų vis dar kyla, regionuose stinga specialistų, iš esmės pertvarka pasiteisino: „Pradžia nebuvo lengva - sulaukėme pasipriešinimo ir iš savivaldybių atstovų, ir iš gyventojų, visuomenės. Tačiau pastarieji pora metų davė rezultatų: atsiranda budinčių globotojų, šeimų, kurios imasi globoti be tėvų likusius vaikus, visoje šalyje pradėti steigti nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai.“
Pasak D. Urbonaitienės, nors visuomenės požiūris į globos namus ir juose augančius vaikus keičiasi, kai kurioms nuostatoms pasikeisti reikia daugiau laiko. „Globos namų pertvarka vyksta tik pastarąjį dešimtmetį - tai yra labai mažas laikas kisti mūsų nuostatoms. Iki tol globos namai ir jų vaikai gyveno dideliuose internatuose, miestų pašonėse ir (…) ilgą laiką mūsų bendruomenėje nebuvo vaikų iš globos namų“, - sakė I. Skuodienė.
Prieš ketverius metus Lietuvoje buvo liūdna vaikų, patenkančių į globą, statistika. Vaikų, esančių be tėvų globos, buvo apie 10 tūkst., iš jų apie 40 proc. gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose, apie 60-100 vaikų viename pastate. Kasmet į globą patekdavo po 3 tūkst. naujų vaikų.
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis - 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 - šeimynose, 1 444 - socialinės globos institucijose.
Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc.
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, nemažai vaikų netenka tėvų globos. Lietuvoje statistikos departamento duomenimis kiekvienais metais tokių vaikų padaugėja maždaug 3 tūkstančiais. Pagal Statistikos departamento duomenis 2005 metais tėvų globos neteko 13, 3 tūkst. vaikai.
2005 metais Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje gyveno 746, 3 tūkst. vaikų (arba 21, 8 proc. visų šalies gyventojų) nuo 0 iki 18 m. Iš jų 2005 metais globojami buvo 13, 3 tūkst. (arba 1, 8 proc.) vaikų. Nors bendras globojamų vaikų skaičius 2005 - 2006 m. laikotarpiu kito nežymiai, tačiau procentine išraiška daugėja institucijose globojamų vaikų skaičius. (2005 m. 41 proc. visų vaikų, nustačius globą, buvo apgyvendinti vaikų globos namuose, 2006 m. vaikų globos institucijose buvo globojami 43 proc. visų vaikų). (net 76 proc.) institucijose globojamų vaikų sudaro vaikai nuo 0 iki 3 m. 2005 metais savivaldybių VTAT duomenimis globa buvo nustatyta 3209 vaikams, 2004 m . - 3267 vaikams. Nors absoliučiais skaičiais globojamų vaikų skaičius per metus sumažėjo, tačiau santykine išraiška, lyginant globojamų vaikų skaičių su bendru vaikų skaičiumi, padidėjo 0,1 proc. (2004 m. 775,2 tūkst. : 3,267 tūkst; 2005 m. 2005 metais ddaugelyje šalies miestų ir rajonų vaikų globos tendencijos iš esmės nepakito. Lyginant su 2004 metais, globojamų vaikų padaugėjo Pakruojo, Raseinių, Švenčionių, Telšių rajonuose, o vaikams nustatytų globų skaičius sumažėjo Kauno miesto ir rajono bei Mažeikių ir Utenos savivaldybėse.
Savivaldybių Iniciatyvos ir Sėkmės Pavyzdžiai
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių - Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kuriose aprašomos gyvenimiškos istorijos, pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė teigia: „Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmus apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus.“
Kai prieš penkerius metus ji pradėjo dirbti Globos centre, Kuršėnų globos namuose gyveno apie 50 vaikų, dabar šeiminiuose namuose, dviejuose butuose, gyvena aštuoni vaikai, o šeimose - daugiau kaip šimtas.
J. pasakoja: „Jau kelerius metus iš eilės visiems vaikams užtikriname saugią aplinką pas budinčius globotojus. Ji teigia: „Mūsų rezultatai gerėja, nors nesiekia šalyje nustatytų rodiklių. Žinome, kad tai ilgalaikiai planai, kurie per porą metų negali smarkiai pakeisti situacijos. Džiaugiamės, kad glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybe, kurį skyrė budintiems globotojams didesnį finansavimą. Kultūros skyrius įtraukia mus į įvairius renginius, koncertus, šventes, kur galime skleisti žinią apie globą.“
Jos teigimu, daug dėmesio skiriama ir jaunajai kartai - lankomasi mokyklose, kur pasakojama apie globą ir kodėl ne visi vaikai gali gyventi šeimose. „Einame ir į kolegijas, universitetus, kur ruošiami pedagogai, kalbame, ką reiškia ugdyti globojamą vaiką, kodėl tėvų globos netekusiems vaikams svarbu gyventi šeimos aplinkoje, ką reiškia trauminė patirtis.“
Kaip ir ankstesniais metais savivaldybėse, kuriose veikė vaikų dienos centrai vaikams iš socialinės rizikos šeimų ir buvo sudarytos sąlygos teikti papildomas užimtumo bei ugdymo paslaugas vaikams bei patiems tėvams, sumažėjo ir globojamų vaikų skaičius.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. „Bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus.“
R. Ladauskienė pastebi: „Prieš pradėdami įgyvendinti naują projekto, skatinančio ir efektyviai palaikančio globą šeimos aplinkoje, etapą, apsibrėžėme, kad kiekviena savivaldybė kasmet sieks 80 proc. rodiklio, t. y. kad tiek tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje. Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.“
Pasak R. Ladauskienės, „Pasitaiko situacijų, kai budintys globotojai ruošiasi į draugų vestuves, o išvakarėse atvyksta du tėvų priežiūros netekę vaikai. Turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių.
I. Skuodienė LRT radijui sakė: „Dar daugiau nei 1200 vaikų auga globos namuose, šis skaičius gąsdina. (…) Norisi, kad visi vaikai augtų, pirmiausia, tėvų šeimose ir tik jei nepavyksta, tuomet - globėjų šeimose. Kad visi galėtų patirti šeimos aplinką, rūpestį, dėmesį ir taip pasiruošti, svarbiausia, savarankiškam gyvenimui.“
Pasak D. Urbonaitienės, „Tačiau noriu pabrėžti, kad ne vaiko gyvenimo vietos pakeitimas yra pertvarkos esmė. Pertvarkos esmė - padėti šeimoms, kad vaikai nepatektų į globą, t. y. sukurti prevencines paslaugas šeimoms. Pavyzdžiui, įdiegėme naujų paslaugų, kuriomis gali panaudoti šeimos, patekusios į sudėtingą situaciją; globėjai ar budintys globotojai gali bet kuriuo momentu kreiptis į globos centro specialistus, jeigu susiduria su iššūkiais globodami vaiką.“
„Paprastai globojamas vaikas yra išgyvenęs ne vieną traumą. Ne veltui jis negali gyventi savo biologinėje šeimoje - ten patirdavo nepriežiūrą, psichologinį ar fizinį, net ir seksualinį smurtą. Tokiems vaikams ypatingai reikia pagalbos, o tuo pačiu reikia pagalbos globėjams, pasiryžusiems atiduoti visas jėgas, kad vaikas galėtų mėgautis vaikyste. Dėl šios priežasties ir imta intensyviai steigti globos centrus, kurių pagrindinis tikslas - padėti esamiems globėjams ir ieškoti naujų. Tuo tarpu globojamiems vaikams dažniausiai reikia psichologo ar psichiatro, raidos specialisto konsultacijų, ankstyvosios korekcijos ir pan. Kol kas ne visose savivaldybėse yra pakankamai pagalbos vaikui ir šeimai specialistų, tačiau bendraujame su savivaldybėmis, matome, kad jų vadovai supranta tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą: švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų“, - teigia D. Urbonaitienė.
Anot D. Urbonaitienės, nėra šalies, kurioje visai nebūtų globojamų vaikų. Kiekvienoje šalyje vaikai auga skirtingose socialinėse ir ekonominėse sąlygose, ir tai tiesiogiai veikia jų elgesį, lūkesčius bei požiūrį į gyvenimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. Palyginti su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl karantino praradus svarbius informacijos šaltinius, tokius kaip ugdymo ar gydymo įstaigos, dienos centrai, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus.
Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.
Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.
2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis. Mobiliosios komandos pagalbos atsisako tik apie 9 proc.
2020 metais buvo gauta 39 430 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (atvejų skaičius). Tai yra 22 procentais daugiau nei 2019 metais (2019 m. gauti 32 105 pranešimai). Per parą 2020 metais vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (2019 m. 2020 metais pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. - dėl 22 893 vaikų). 2020 metais 7 522 vaikų (28,7 proc.) teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai (2019 m.
2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje - 5027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis - 4783 ir Vilniaus miestas - 4102 pranešimai.
Panevėžio apskrityje 2020 m. gauta 2795 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausiai pranešimų gauta Panevėžio mieste - 883, mažiausiai - Rokiškio rajone - 319. Lyginant su 2019 metais, kai apskrityje buvo registruota 2680 pranešimų, 2020 metais pranešimų skaičius nežymiai išaugo. Iš visų pernai gautų pranešimų, 1023 atvejais pranešimas nepasitvirtino ir priimtas sprendimas užbaigti jo nagrinėjimą, nevertinant vaiko situacijos. Praėjusiais metais Panevėžio apskrities vaiko teisių gynėjai 543 vaikams užtikrino saugią aplinką, kai buvo iškilusi grėsmė jų saugumui, sveikatai ar net gyvybei.
Dvi Panevėžio apskrityje dirbančios mobiliosios komandos, kurią sudaro - socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais asmenimis, - dirbo su 102 krizę išgyvenančiomis šeimomis.
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, matoma, kad atvejų žymiai mažiau.
Vaiko teisių apsaugos specialistų komentaras dėl Klaipėdoje paimto kūdikio: kas jo laukia?
Socialinės ir Psichologinės Problemų
Vaikų globos namų auklėtiniai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Gyvendami tokioje aplinkoje, vaikai tampa grubūs, savanaudiški, neretai nesusivaldantys, neišmokyti dirbti, tvarkytis, atsakyti už savo elgesį, asocialūs, egocentriški.
Socialinės Problemos: Globos namuose gyvenančių vaikų socialinė integracija dažnai būna sudėtinga dėl kelių priežasčių: Socialinė izoliacija: Globos namų aplinka gali izoliuoti vaikus nuo platesnės visuomenės. Ribotos galimybės bendrauti su bendraamžiais iš kitų socialinių sluoksnių gali trukdyti jiems įgyti socialinių įgūdžių ir susiformuoti normalius socialinius ryšius. Stigma: Vaikai, augantys globos namuose, gali susidurti su stigma ir diskriminacija iš visuomenės. Tai gali lemti žemą savivertę, gėdą ir sunkumus užmezgant santykius su kitais žmonėmis. Sunkumai kuriant prisirišimą: Nuolatiniai personalo pokyčiai globos namuose gali trukdyti vaikams sukurti tvirtus prisirišimo ryšius. Tai gali lemti emocinius sunkumus, sunkumus pasitikint kitais ir nesaugumo jausmą. Integracija į visuomenę: Globos namų gyvenimo sąlygos lemia didesnį šių vaikų socialinį pažeidžiamumą ir apsunkina jų integraciją į visuomenę palikus globos namus.
Psichologinės Problemos: Be socialinių problemų, globos namuose gyvenantys vaikai dažnai patiria įvairias psichologines problemas: Trauma: Daugelis vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas. Emociniai sunkumai: Netekę tėvų globos, vaikai gali jausti liūdesį, pyktį, baimę ir vienišumą. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus. Elgesio problemos: Kai kurie vaikai, išgyvenantys emocinius sunkumus, gali elgtis destruktyviai, agresyviai ar impulsyviai. Tai gali būti būdas atkreipti dėmesį, išreikšti savo jausmus ar susidoroti su stresu. Mokymosi sunkumai: V. Lepeškienės, J. Zenkevič (2015), S. Steels, H. Simpson (2017) ir R. Evans ir kt. (2017) atlikti tyrimai rodo, jog tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų.
Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač ttai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba tėvai su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina. Nustatyta, jog valkų globos namuose gyvenantiems vaikams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, t. y. vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams būdinga daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas ar depresija, akivaizdesnės somati¬nio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojan¬čiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose.
Vaikų namų auklėtiniai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Vaiko Teisių Apsaugos Sistema ir Jos Pokyčiai
Vaiko teisių apsaugos tarnyba viešina skaičius, kurie domina sunerimusius Lietuvos gyventojus. Tarnyba atskleidžia, kaip veikia naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kiek gauta pranešimų apie galimą grėsmę vaikams, kokio lygio grėsmės buvo kilę ir kaip jos nustatytos. Pranešama, kad nuo šiol statistika bus viešai prieinama ir vaiko teisių apsaugos tarnybos svetainėje.
Pranešama, kad iki šių metų liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė. Taigi už laikotarpius iki naujos vaiko teisių apsaugos sistemos įsigaliojimo statistikai pateikiami kelerių metų nustatytų laikinųjų globų duomenys.
Pranešama, kad nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba) nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) - 2034 vaikai, iš jų - 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą.
Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. grąžinti - 79 vaikai. Iki spalio 29 d. 76 vaikams baigta laikinoji globa, kuri buvo nustatyta nuo liepos 1 d.
Nuo liepos 1 d. laikinoji globa nustatyta 632 vaikams: Laikinoji globa šeimoje - 303 vaikams. Laikinoji globa šeimynoje - 7 vaikams. Laikinoji globa globos centre - 66 vaikams. Laikinoji globa institucijoje - 256 vaikams.
Laikinas apgyvendinimas vaikų, kuriems nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis nuo liepos 1 d.: Pas giminaičius - 276 vaikai. Pas asmenis, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais - 47 vaikai. Globos centre (pas budinčius globotojus) - 131 vaikas. Pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančias (rūpinančias), įvaikinusias šeimas - 8 vaikai. Šeimynoje - 9 vaikai. Kitoje vietoje - 14 vaikų (tarkime tėvams gyvenant atskirai, kuomet nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, laikinai apgyvendinamą pas kitą vaiko tėvą/motiną). Sveikatos priežiūros įstaigoje (ligoninėje) - 66 vaikai. Kitoje socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje - 20 vaikų. Vaikų globos institucijoje - 272 vaikai.
Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (bendrai apie 50 proc.
Galimos priežastys, kodėl 2020 m. Išgyvenome nepaprastą laiką - pasaulinę koronaviruso pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną. Būtent pirmojo karantino laikotarpiu - balandžio ir gegužės mėnesiais - Tarnyba gavo mažiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Balandį jų registruota - 2930, gegužės mėnesį - 3182.
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1496 atvejai (2019 m.
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes: 0-3 m. - 308; 4-6 m. - 314; 7-9 m. - 428; 10-14 m. - 1050; 15-17 m. - 741. Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje. Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai.
Fiksuotas galimas smurtas prieš vaikus pagal lytį: 2020 m. mergaitės - 1271, berniukai - 1570, 2019 m.
Vaikų Globos Namų Pertvarka: Šeimai Artima Aplinka
Lietuvoje vykdoma socialinių globos namų pertvarka siekiama užtikrinti žmogaus teises ir orumą, mažinant vaikų patekimą į globos įstaigas ir transformuojant pačias įstaigas į jaukius, šeimai artimus namus. Ši pertvarka apima tiek vaikų globos namus, tiek įstaigas, skirtas žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. Pagrindinis tikslas - integruoti žmones į visuomenę, suteikiant jiems galimybę gyventi savarankiškai ir oriai.
Viena iš pagrindinių pertvarkos krypčių - didelių vaikų globos namų pertvarkymas į bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose siekiama sukurti šeimai artimą aplinką, kurioje vaikai gautų individualų dėmesį ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Gyvenimas Kaip Šeimoje Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai gyvena kaip šeimoje: turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, lanko mokyklą, būrelius ir kitas popamokines veiklas. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau.
Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“. Šie žodžiai geriausiai iliustruoja pertvarkos esmę - sukurti vaikams jaukius ir tikrus namus.
Vaiko teisių apsaugos specialistų komentaras dėl Klaipėdoje paimto kūdikio: kas jo laukia?
Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje pakeitė ir globos namų ugdymo turinį: neliko sovietinės ideologijos, o visa veikla perorientuota į lietuviškos bendruomenės, šeimyniškos atmosferos ir šeimyniškų santykių kūrimą. 1990 metais, pradėjus įgyvendinti Švietimo reformą vaikų globos įstaigų būklė žingsnis po žingsnio pradėjo gerėti. 1992 -1993 metais 12 internatinių mokyklų buvo pertvarkytos į vaikų globos namus. Šių mokyklų mokomieji korpusai buvo pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas arba perduoti Švietimo ir ugdymo skyrių žiniai. Tokia reorganizacija buvo siekiama pagerinti vaikų gyvenamąsias sąlygas, leisti jiems mokytis kartu su normalių šeimų vaikais.
Taigi, vaikų globos namų skaičius padidėjo, o internatinių mokyklų sumažėjo. Teigiamas reiškinys, jog Lietuvoje pradėjusios kurtis šeimynos ir šeimyniniai vaikų namai (šeimynos, paėmusios globoti po 5 ir daugiau vaikų) sparčiai plinta. Šeimynų kūrimosi pradžioje žiniasklaida skelbė nemažai straipsnių, kuriuose buvo abejojama tokių namų reikalingumu. Vieni pirmųjų pakvietę į savo namus 5 našlaičius ir likusius be tėvų globos vaikus buvo Rūta ir Benas Bernotavičiai. Šeimynų pasiekimai ugdant beglobius vaikus yra akivaizdūs. TTai patvirtina suaugę šeimynų gyventojai.
Tačiau kaip ir visur, taip ir čia, yra tam tikrų išimčių. Darniai sugyvenančių šeimynų yra Tauragėje, Šakiuose, Kaune, Visagine, Raseiniuose, Panevėžyje, Šilalėje, Kelmėje, Anykščiuose, Palangoje ir t.t. Stengiamasi, kad šeimynose būtų vaikai kilę iš savo miestų, rajonų, jie dažnai turi giminystės ryšius su globėjais, kaimynais. Šeimynos suartina vaikus ir sustiprina giminystės ryšius, be to, vyresnieji mokomi globoti broliukus ir sesutes. Kadangi visų beglobių vaikų neįmanoma apgyvendinti globėjų šeimose, reikia tobulinti, humanizuoti ir valstybines globos įstaigas. Tai pradėta daryti 1992 metais, kai internatinės mokyklos buvo perorganizuotos į globos namus.
Norint auginti pilnaverčius žmones, ieškoma geriausių būdų tai padaryti. Manoma, kad globos namai vaikams gali suteikti saugesnių namų šilumą negu internatinės mokyklos. Todėl, kaip anksčiau minėta, jos pertvarkomos į vaikų globos namus. Jie nuo internatinių mokyklų skiriasi tuo, kad vaikai gyvena globos namuose, o mokytis eina į miestų ar rajonų bendrojo lavinimo mokyklas.
tags: #statistikso #epartamentas #vaiku #globos #namu #istaigos
