Statistikos departamento duomenimis, atliktų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Kiek jų buvo atlikta praėjusiais metais, kol kas neaišku, tačiau praėjusiais metais jų buvo atlikta virš 1,5 tūkst. Tokia statistika nėra kuo džiaugtis, teigė „LNK Žinių“ kalbintas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas. „Lietuva priklauso prie tų šalių, kur abortų statistika yra itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai: pirmas dalykas, kad už abortą turi mokėti pati moteris, kitas dalykas, kad yra labai neigiamas požiūris į abortus tiek iš visuomenės, tiek iš gydytojų tarpo. Taigi, nemaža dalis abortų tiesiog nepapuola į statistiką, specialistui tai yra akivaizdu“, - komentavo medikas.

Jo nuomone, buvo teisinga įteisinti medikamentinį nėštumą Lietuvoje. „Lietuva viena iš paskutinių Europos šalių, kuri tą daro. Pavyzdžiui, pirmoji šalis, kuri įteisino medikamentinius abortus, buvo Prancūzija 1988 metais, pavyzdžiui, estai įteisino 2003 metais. Lietuva, kaip matot, beveik 20 metų vėliau negu Estija“, - pastebėjo V. Klimas. Jis pabrėžė, kad kiekviena medicininė procedūra, tuo labiau chirurginė, yra susijusi su rizikomis. Pavyzdžiui, chirurginė - su narkoze, su kraujavimu ir kitomis. „Jis yra patikimesnis - tik vienai moteriai iš 200 nepavyksta medikamentiniu būdu nutraukti nėštumo ir tenka dar pridėti chirurginį būdą“, - pasakojo akušeris-ginekologas.

Medikas akcentavo, kad kvalifikuotai atliktas tiek chirurginis, tiek medikamentinis abortas neturi jokios įtakos tolesnei moters reprodukciniai sveikatai. Tačiau, jei įvyksta kokių nors komplikacijų, pavyzdžiui, praduria gimdą, uždegimas komplikuojasi, tada problemų yra. „Bet tos komplikacijos yra ypatingai retos chirurgijoj, dar daug kartų retesnės atliekant medikamentinį abortą“, - dėstė V. Klimas. Medikamentinio aborto oponentai sako, kad tabletę išgėrusios moterys nukraujuos ir numirs. Ar tai įmanoma? „Maždaug pusei procento moterų būna toks kraujavimas, kad reikia perpilti kraują. Taip dažniausiai nutinka, kai ne pagal protokolą tuos vaistus naudoja“, - pažymėjo pašnekovas.

Atliekant medikamentinį abortą, pasak jo, dažniausiai nebūna jokių komplikacijų. „Problema yra tame, kad jeigu ne pagal protokolą naudoji, nėštumas gali nenutrūkti, gali toliau vystytis maždaug vienai iš 200 moterų. Retais atvejais gali būti ilgiau trunkantis kraujavimas. Yra tam tikros ligos ar tam tikrų vaistų vartojimas, kai šitie vaistai, kurie naudojami medikamentiniam nėštumo nutraukimui, netinka“, - pasakojo V. Klimas. Jis įsitikinęs, kad įteisinus medikamentinį abortą nebus taip, kad abortų daugės. „Tokios baimės nepagrįstos. Abortas yra ne priežastis, abortas yra pasekmė neplanuoto pastojimo. Moteris nutraukia ne bet kokį, o tik nepageidaujamą, nenorimą, ne laiku įvykusį nėštumą. Pats nėštumas yra susijęs su nemaža rizika moterų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija priskaičiuoja, kad kasmet maždaug 300 tūkst. moterų miršta dėl su nėštumu susijusių priežasčių. Vadinasi, jeigu joms laiku ir kvalifikuotai nėštumas būtų nutrauktas, didžioji dalis visų moterų liktų sveikatos“, - pasakojo medikas.

Abortų statistika Lietuvoje: mažėjimas ir nepatikimumas

Statistikos departamento duomenimis, atliktų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Kiek jų buvo atlikta praėjusiais metais, kol kas neaišku, tačiau praėjusiais metais jų buvo atlikta virš 1,5 tūkst. Tokia statistika nėra kuo džiaugtis, teigė „LNK Žinių“ kalbintas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas. „Lietuva priklauso prie tų šalių, kur abortų statistika yra itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai: pirmas dalykas, kad už abortą turi mokėti pati moteris, kitas dalykas, kad yra labai neigiamas požiūris į abortus tiek iš visuomenės, tiek iš gydytojų tarpo. Taigi, nemaža dalis abortų tiesiog nepapuola į statistiką, specialistui tai yra akivaizdu“, - komentavo medikas.

Nuo 1990 m. iki 2021 m. abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 10 kartų, nuo 28 tūkst. iki 2,7 tūkst. Tačiau, nepaisant to, kad abortų skaičius mažėja, visuomenės požiūris į juos liberalėja. 2022 m. 78% Lietuvos gyventojų nepritarė abortų draudimui ar apribojimui, tuo tarpu 1994 m. tokių buvo tik 70%.

Svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis Lietuvos gyventojai pateisina abortus. Remiantis tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma (daugiau nei 80%) pateisina abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia ar yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis.

Nors abortų skaičius mažėja, gimstamumas Lietuvoje traukiasi dar sparčiau. 2022 m. Lietuvoje gimė 22 068 kūdikiai, tai žemiausias rodiklis per kelerius metus. 100 gyvų gimusiųjų teko 12,3 aborto atvejų, tuo tarpu 2020 m. šis rodiklis buvo 11,1.

Medikamentinis abortas: įteisinimas ir prieinamumo iššūkiai

Dr. Vytautas Klimas teigia, kad medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimas Lietuvoje buvo teisingas sprendimas. Lietuva yra viena iš paskutinių Europos šalių, kur tai įvyko, atsilikdama nuo tokių šalių kaip Prancūzija (1988 m.) ir Estija (2003 m.). Medikamentinis abortas laikomas patikimesne procedūra, kurios sėkmės tikimybė yra labai didelė, o komplikacijos - itin retos.

Nepaisant to, medikamentinio aborto prieinamumas Lietuvoje vis dar kelia iššūkių. Viena iš pagrindinių problemų yra vaistų tiekimo nesklandumai. Nors medikamentinis abortas legalus, reikalingų vaistų turinčių vaistinių skaičius yra ribotas, o kai kurios vaistinės juos parduoda tik turint receptą. Tai apsunkina procesą moterims, ypač gyvenančioms regionuose.

Be to, procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. Nors turėtų būti paprastesnė procedūra, medikamentinis abortas reiškia daugiau darbo gydytojams ir daugiau vizitų pas juos. Kai kurios moterys susiduria su gydytojų nenoru atlikti procedūrą dėl asmeninių įsitikinimų, nors teisės aktai numato galimybę atsisakyti, jei tai neprieštarauja gyvybei.

Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja apie 200 Eur, nes nėra kompensuojamas privalomuoju sveikatos draudimu, skirtingai nei kitose šalyse. Tai sudaro papildomą finansinę naštą moterims.

Visuomenės nuomonė ir lyginimas su Vengrija

Lietuvos gyventojų požiūris į abortus yra palankus. 2021 m. tyrimas parodė, kad 60% moterų ir 51% vyrų sutiko su nuostata, jog nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę nutraukti nėštumą. Tik nedidelė dalis gyventojų (6% moterų ir 4% vyrų) tam nepritarė.

Istoriškai požiūris į abortų draudimą Lietuvoje vis liberalėjo. 1994 m. už besąlygišką abortų draudimą pasisakė 27% gyventojų, o 2022 m. - tik 13%. Tuo tarpu nepritariančių draudimui dalis išaugo nuo 70% (1994 m.) iki 78% (2022 m.).

Lygindama su Vengrija, Lietuva susiduria su kardinaliai skirtingomis demografinėmis tendencijomis. Vengrija, įgyvendindama šeimai palankią politiką, 2011-2021 m. laikotarpiu pasiekė 29% gimstamumo padidėjimą, 46% abortų sumažėjimą ir 101% santuokų padidėjimą. Tai pasiekta per įvairias mokesčių lengvatas, subsidijas būstui, nemokamus darželius ir kitas priemones, skatinančias šeimas.

Lietuvos situacija, deja, kitokia. Gimstamumas mažėja, santuokų skaičius taip pat svyruoja, o abortų skaičius, nors ir mažėja, traukiasi lėčiau nei gimstamumas. Tai rodo poreikį stiprinti šeimos politiką ir reprodukcinės sveikatos paslaugas Lietuvoje.

Galime konstatuoti, kad požiūris į abortų draudimą Lietuvoje labiau keitėsi laikotarpiu nuo 2009 iki 2022 m. Taip pat svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o kuriomis - ne. Remdamiesi respondentų atsakymais galime labai aiškiai atskirti priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o dėl kurių - ne. Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime daryti išvadą, kad ne draudimai ar ribojimai mažina abortų skaičių, tačiau negalime daryti išvadų apie abortų skaičiaus mažėjimo priežastis.

tags: #statistikos #departamentas #abortas

• Patarimai renkantis kūdikių nešynes
• Tyrimas dėl ypatingo vaiko priežiūros
• Metodas nustatyti kūdikio lytį: kraujo atsinaujinimas
• Sveika vaiko raida
• Apie ikimokyklinio ugdymo programas Mažeikiuose