Stasys Šalkauskis - XX a. pirmosios pusės lietuvių filosofas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimo ir kūrybos kelias neatsiejamai susijęs su Lietuvos kultūros ir mokslo istorija. Jo intelektualinis palikimas ir asmenybė iki šiol išlieka svarbiu orientyru, o jo atminimas įamžinamas įvairiais būdais.
Nors oficialiai Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, jo gyvenimo ir veiklos detalės kartais kelia diskusijų, o kai kurie šaltiniai pateikia ir kitas datas, kurios gali būti susijusios su jo biografijos etapais ar spaudos publikacijomis.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje, gydytojo Julijono Šalkauskio ir bajoraitės Barboros Goštautaitės-Šalkauskienės šeimoje. Jis buvo trečiasis šeimos vaikas ir nuo pat vaikystės dažnai sirgo. Jo brolis buvo Kazys Šalkauskis.
1888 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1905-1911 m. mokėsi Maskvos (Rusija) universiteto Teisės fakultete, kurį baigė 1911 m. Nuo 1905 iki 1908 m. gyveno Maskvoje, o 1908 m., pašlijus sveikatai, apsigyveno Samarkande (Turkestanas, dabartinė Uzbekija). Į Maskvą jis važiuodavo tik tvarkyti studijų formalumų. 1911-1915 m. dirbo Samarkande teisininku. Vėliau, 1915-1916 m., buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Šveicarijoje. 1915-1920 m. studijavo filosofiją Fribūro katalikų universitete, kur 1920 m. jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.
Pedagoginė ir filosofinė veikla Lietuvoje
1920 m. S. Šalkauskis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune, kur gyveno iki 1940 m. 1921-1922 m. leido tautinę kultūrą propaguojantį žurnalą „Romuva“. 1921-1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose.
Nuo 1922 m. dirbo Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Filosofijos katedros docentas, vėliau - ekstraordinarinis profesorius. Jis dėstė bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, logiką, kultūros filosofiją, estetiką ir pedagogiką. S. Šalkauskis buvo vienas iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų.
Nuo 1928 m. buvo Lietuvos universiteto ordinarinis profesorius ir Pedagogikos katedros vedėjas. 1932-1934 m. ėjo katalikų kultūros žurnalo „Židinys“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas. 1933 m. jam suteiktas LKMA tikrojo nario akademiko mokslinis vardas, o 1938-1940 m. jis buvo akademijos pirmininkas. 1939 m. S. Šalkauskis buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi.
Sovietinės okupacijos metu, užvirus Teologijos-filosofijos fakultetą, S. Šalkauskis buvo atleistas iš rektoriaus pareigų ir pašalintas iš profesūros. 1940-1941 m. gyveno Vilniuje. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, tėvų namuose, ir buvo palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse.
Filosofinės pažiūros ir darbai
Filosofija Stasys Šalkauskis susidomėjo dar studijuodamas Maskvoje, ypač paveiktas rusų filosofo Vladimiro Solovjovo idėjų. 1913-1914 m. žurnale „Draugija“ buvo išspausdinta jo straipsnių serija „Bažnyčia bei kultūra“, kurioje jis pirmą kartą mėgino išdėstyti savo filosofines pažiūras, pabrėždamas žinijos (teologijos ir filosofijos) vienybę.
Studijuodamas Šveicarijoje, jį stipriai paveikė katalikiškoji atomistinė filosofija. Stasys Šalkauskis derino daugelio filosofinių krypčių idėjas, siekė sukurti visuotinę gyvenimo filosofijos sintezę.
S. Šalkauskis parengė veikalą apie Lietuvą prancūzų kalba „Sur les Confins de deux Mondes“ („Ant dviejų pasaulių ribos“, 1919), parašė didžiąją dalį veikalo prancūzų kalba „La Lithuanie religieuse“ (1919), išleisto kunigo dr. A. Viskantos vardu. Jis taip pat parašė lietuvių kalba studijas: „Kultūros filosofijos metmens“ (1926), „Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“ (1926, 1933), „Filosofijos įvadas“ (1928), „Visuomeninis auklėjimas“ (1927-1932), „Ateitininkų ideologija“ (1933, 1954), „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (1933), „Bendroji filosofijos terminija“ (1938).
Didelė dalis S. Šalkauskio kūrybos liko rankraščiuose, kurių ne visus pavyko išsaugoti, o dalis archyvo buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. Nuo 1990 m. Lietuvoje pradėti rengti S. Šalkauskio devynių tomų „Raštai“ serijai „Iš Lietuvos filosofijos palikimo“.
Atminimo įamžinimas
Šiauliuose tęsiama tradicija minėti filosofo Stasio Šalkauskio gimimo metines, gegužės mėnesį organizuojant renginius ir lankant jo kapą Senosiose Šiaulių kapinėse. Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos bendruomenė aktyviai prisideda prie filosofo kapo priežiūros ir jo vardo garsinimo.
Filosofo atminimui skirtų renginių ciklas apima parodas, konferencijas ir kitus kultūrinius renginius, kurie patvirtina, kad Stasys Šalkauskis išlieka svarbus intelektinis ir dorovinis kelrodis Šiaulių miestui.
1968 m. išeivijoje Ateitininkų sendraugių sąjunga įsteigė profesoriaus Stasio Šalkauskio kūrybinę premiją. 1991 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė įsteigė premiją už tautos kultūros, meno, filosofinės minties turtinimą ir ugdymą, skiriant iš Šiaulių kilusių ar su Šiaulių glaudžiai susijusių žmonių mokslinei ir kultūrinei veiklai pažymėti. Premijai pasirinktas Stasio Šalkauskio vardas, ji teikiama kas dveji, o nuo 2005 m. - kas treji metai S. Šalkauskio gimimo dieną - gegužės 16-ąją.
1991 m. rugsėjį Vilniuje, Žygimantų g. 10, minint S. Šalkauskio 50-ąsias mirties metines, profesoriaus atminimui atidengta memorialinė lenta.
Stasys Šalkauskis, kaip teigia prof. Arūnas Sverdiolas, buvo pirmasis lietuvių filosofas, savo raštus paskyręs tautai ugdyti. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo ir religingumo idėjas. Gyvendamas ir kurdamas Šiauliuose, S. Šalkauskis ne kartą pabrėžė, kad filosofija jam yra biografinis aktas, gyvenimo dalis.
Jo įtaka ir idėjos išlieka aktualios ir šiandien, skatinančios apmąstyti tautiškumo, kultūros ir dvasinio ugdymo klausimus.
tags: #stasio #salkauskio #dvi #gimimo #datos
