Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus. Šiame straipsnyje pažvelgsime į enterovirusų simptomus, gydymo galimybes ir svarbą atkreipti dėmesį į šias infekcijas, kad apsaugotume savo vaikus nuo galimų pavojų.
Kas yra enterovirusai?
Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.
Enteroviruso tipai
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. Hand, foot, and mouth disease) yra vienas iš enteroviruso sukeltų simptomų. Galvos, gerklės skausmas yra kiti galimi simptomai. Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.
Enteroviruso bėrimai - kaip atskirti, kad tai ši liga?
Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius: Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.
Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.
Kaip užsikrečiama enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.
Kaip gydomas enterovirusas?
Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.
Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti?
Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.
Meningitas
Tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
Miokarditas ir perikarditas
Širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsackie B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
Rankų, kojų ir burnos liga
Tai dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
Encefalitas
Smegenų uždegimas, dažnai sukeltas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
Poliomielitas
Poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
Pleurodynia (Bornholmo liga)
Enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
Naujagimių enterovirusinė infekcija
Naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.
Skiepai nuo enteroviruso
Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.
Spuogai ant užpakalio - kitos priežastys
Nors enterovirusai gali sukelti bėrimus, spuogai ant užpakalio gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Tai gali būti:
- Folikulitas: plaukų folikulų uždegimas, kurį gali sukelti bakterijos, grybeliai ar trintis.
- Alerginės reakcijos: kontaktas su dirginančiomis medžiagomis, pvz., skalbimo milteliais, audiniu ar kosmetika.
- Dirginimas nuo drabužių: aptempti, sintetiniai drabužiai, ypač dėvimi sportuojant, gali sukelti trintį ir prakaitavimą, sudarydami palankią terpę spuogams.
- Hormoniniai pokyčiai: gali turėti įtakos riebalų liaukų veiklai.
- Prasta higiena: nepakankamas odos valymas.
- Kitos odos ligos: pvz., egzema, žvynelinė.
Dermatologai pastebi, kad vadinamieji „užpakaliuko spuogai“ dažniau vargina tuos, kurie nuolat dėvi aptemptus, prigludusius drabužius, pavyzdžiui, sporto aprangą. Po pandemijos tokie rūbai neretai tapo ir laisvalaikio apranga, todėl dermatologai sulaukia vis daugiau pacientų, ieškančių pagalbos dėl erzinančių spuogelių ant užpakaliuko.
Kaip gydyti spuogus ant užpakalio?
Jei spuogai ant užpakalio nėra susiję su enterovirusine infekcija, gydymas priklauso nuo jų priežasties. Dažnai padeda šie metodai:
- Tinkama higiena: reguliarus prausimasis su švelniu, antibakteriniu prausikliu. Svarbu gerai nusausinti odą po prausimosi.
- Odos šveitimas: 1-2 kartus per savaitę naudojant švelnų šveitiklį ar priemones su salicilo rūgštimi, siekiant pašalinti negyvas odos ląsteles ir atkimšti poras.
- Tinkami drabužiai: dėvėti laisvesnius drabužius iš natūralių audinių (medvilnės), kurie leidžia odai kvėpuoti.
- Vietinės priemonės: tepalai su benzoilo peroksidu, salicilo rūgštimi ar cinko tepalas gali padėti sumažinti uždegimą ir naikinti bakterijas.
- Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai: vengti perdirbto maisto, cukraus, stengtis mažinti stresą.
Jei spuogai yra skausmingi, neišnyksta arba atsiranda kiti nerimą keliantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą.
