Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
- Sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- Suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.).
- Aplinkos ir būsto pritaikymą.
- Finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
- Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.
Pagrindinis pedagogų ir specialiųjų pedagogų tikslas - vaikų socialinė adaptacija. Kartu su tėvais stengiamasi siekti bendro sutarimo vaikų ugdymo klausimais, skatinant dalyvauti įstaigos gyvenime, parodėlėse, šventėse.
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Specialusis ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji kurčiųjų mokykla 1805 įkurta Vilniuje (veikė trumpai). 1823 prie Vilniaus universiteto įkurtas Kurčiųjų institutas (veikė iki 1833). 1927 P. Daunio iniciatyva įsteigtas Kauno aklųjų institutas (1941 pertvarkytas į Kauno aklųjų mokyklą; aklųjų mokykla). 1940 SSRS okupavus Lietuvą įvesta sovietinė švietimo sistema. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pagal Specialaus ugdymo įstatymą (1999, nauja redakcija 2011) specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo dalis, apimanti visus mokymo lygmenis.
Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių ir privačiose visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose.
Ugdymosi Formos Ir Vietos
Specialiojo ugdymo įstaigos priima turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo įstaigų asmenis, padeda jiems pasirengti ugdymuisi bendrojo ugdymo įstaigoje, teikia metodinę pagalbą tų įstaigų pedagogams, tėvams (globėjams).
Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6/7 metų) ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiojo ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose. Vaikai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į tam tikrą specialiąją įstaigą, gali būti ugdomi šių įstaigų savaitinėse grupėse arba jiems suteikiama specialioji pedagoginė pagalba.
Bendrojo lavinimo specialiųjų poreikių moksleiviai ugdomi visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose, profesinėse mokyklose pagal atitinkamo pagrindinio profesinio mokymo pakopą (moksleiviai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į specialiąją mokyklą ar kitą specialiąją ugdymo įstaigą, turi teisę nemokamai gyventi bendrabutyje).
Specialiųjų poreikių moksleivių mokymosi trukmė gali būti 1-2 metais ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Mokoma bendrųjų ir specialiųjų dalykų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus mokymo planus, bendrąsias ir specialiąsias programas.
Profesinį ir aukštąjį mokslą specialiųjų poreikių asmenys gali įgyti profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose ir kursuose, specialiosiose profesinio mokymo įstaigose, specialiųjų mokyklų profesinio lavinimo skyriuose, aukštosiose mokyklose (į jas priimami pirmumo tvarka). Egzaminai laikomi pagal nustatytus reikalavimus, jei asmuo pageidauja, egzaminų organizavimo tvarka pritaikoma pagal jo specialiuosius poreikius.
Pagal įtraukiojo ugdymo reformą, nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Kriterijai Ir Institucijos
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai.
Bazinį funkcionavimo lygmenį - balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje - asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu.
Jeigu pats asmuo dėl sveikatos būklės prašymo parašyti ir pasirašyti negali, tai padaryti gali jo atstovas. Tarnba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko specialiųjų poreikių ir jų lygio.
Parama ir Kompensacijos
Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir/arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją galima gauti ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų.
Vidutinę arba sunkią negalią turintį vaiką slaugančiam asmeniu neskaičiuojamas darbo stažas, bet vaiko slaugymo terminas (15 metų) turi įtakos šalpos bazinei pensijai gauti tuo atveju, kai NDNT išduoda pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinį poreikį (SPP-2).
Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Vertinimas
Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.
Įvertinimas - vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas. Jį atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai.
Įvertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.
Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau Tarnyba) vertinami asmenys nuo 3 iki 18 metų (turintys specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje), kurie gyvena Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ir yra ugdomi Vilniaus m. savivaldybės ugdymo mokyklose, vaikų globos įstaigose, kurių steigėja yra savivaldybės taryba. Vertinimas atliekamas tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus.
Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.
Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas.
Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo.
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai.
Mokymosi Sunkumai Ir Jų Įveikimas
Mokymosi sunkumai kyla dėl tam tikro nežinojimo, kokių programų ir išmokimo metodų pritaikyti vaikams, turintiems spec. poreikių. Išmokimo metodų yra daugybė. Bet, kaip juos pritaikyti konkrečiam vaikui - tai klausimas.
Todėl turi būti nuosekliai parengtas pradinis pasiruošimas pritaikyti mokymo technikas, priemones, aplinką visiems arba konkrečiam vaikui.
Mokykloje ir namuose nuolat susiduriame su vaikų elgesio problemomis. Dažnai tenka galvoti, kokių imtis prevencinių priemonių, o taip pat ir namie.
Probleminiai mokiniai savo elgesiu trukdo mokytis likusiems mokiniams, koncentruotis į dėstomą dalyką ir tuo pačiu mokytojui išsamiai ir tikslingai dėstyti pamoką. Todėl, tampa aktualu žinoti kiek galima daugiau drausmės poveikio metodų, kurie nebūtų emociškai per daug skausmingi ir, kad vaikas nesijaustų nuskriaustas.
Tėvams ir švietimo ugdymo įstaigų darbuotojams tenka dirbti su agresyviais, hiperaktyviais ir t. t. vaikais ir paaugliais švietimo įstaigose. Kyla daug klausimų: kokius reikia priimti sprendimus ir kokias taikyti priemones.
Mokytojams, pamokos metu tenka dirbti su hiperaktyviais vaikais ir kaip rodo tyrimų išvados , tokių vaikų daugėja. Yra tipinių ugdymo organizavimo būdų, padedančių spręsti šią problemą. Kokia turėtų būti pamoka, kad būtų galima sėkmingai dirbti su hiperaktyviais vaikais?
Kaip tėvai gali padėti vaikui, turinčiam skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi sutrikimų?
Tėvų Ir Pedagogų Bendradarbiavimas
Nuo 1994 metų, vienas iš svarbesnių Lietuvos švietimo uždavinių - bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Tėvai ir pedagogai yra dvi jėgos, labiausiai priartėjusios prie vaiko, saveikaujančios tarpusavyje. Pedagogų, specialiųjų pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas yra labai svarbus ugdymo procese. Pedagogas, švietimo įstaigoje turi būti asmuo, gebantis bendradarbiauti su visų socialinių grupių atstovais.
J. Telešienė pataria tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių vaikus: "Kai sužinai, kad tavo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, gali pasidaryti labai baisu. Ne visi tėvai turi galimybę studijuoti ir gilintis, ką reiškia auginti ir ugdyti mokymosi sutrikimų turintį vaiką, tačiau kiekviena šeima turėtų bent šiek tiek domėtis žinoti apie savo specialiuosius savo vaiko ugdymosi poreikius. Rekomenduoju ieškoti specialistų ir nebijoti klausti patarimų, prašyti pagalbos, bendrauti ir bendradarbiauti. Svarbiausia neužsidaryti savo baimėje ir „nenurašyti“ vaiko. Būtent tėvai ir turi būti tie žmonės, kurie tiki savo vaiko sėkme, kokia ji bebūtų."
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #gimimas
