Daugumos autorių nuomone, ugdant elgesio sunkumų turinčius vaikus, svarbus ir reikalingas yra abipusis mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Šis procesas yra pagrindas vaiko gerovei ir harmoningai raidai, todėl padeda pasiekti teigiamų rezultatų. Straipsnyje problema atskleidžiama teoriniu ir praktiniu aspektu: išanalizuoti būdai ir formos, naudojami tėvų įtraukimui į vaikų ugdymo procesą, sprendžiant vaikų elgesio problemas. Atliekant tyrimą buvo pasitelkti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, struktūrizuotas interviu, kokybinė tyrimo rezultatų analizė. Apklausa žodžiu atskleidė, jog informantai taiko šias bendradarbiavimo formas: šventės, išvykos, renginiai, individualūs pokalbiai, rečiau taiko tėvų dalyvavimą vaikų ugdymo procese.
Tėvams ir pedagogams būtina bendradarbiauti, nuolat keistis informacija, ką sužinojo, stebėdami vaikus, siekiant užtikrinti harmoningas ir nuoseklias vaiko raidos sąlygas. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas užtikrina kokybišką vaikų ugdymosi aplinkos sukūrimą. Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai ir ugdytojams gali suteikti svarbios informacijos, padedančios išsamiau analizuoti ir suprasti vaiko raidą. Pedagogai privalo nuolat pranešti tėvams, ką sužinojo stebėdami vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Bendrauti atvirai. Jeigu grupėje per dieną atsitiko kas nors nemalonaus, auklėtoja turi turėti drąsos apie tai pasakyti tėvams. Rodyti pagarbą. Kai kalbamės su tėvais, labai svarbu rodyti pagarbą kitokiai tėvų nuomonei ar kitokioms nuostatoms, kuriomis jie vadovaujasi ugdydami vaikus. Jeigu požiūriai į vaiko elgesį skiriasi, pedagogui dera išsakyti savo nuomonę, nekritikuojant tėvų supratimo šiuo klausimu. Pavyzdžiui: „Aš suprantu Jūsų nerimą ir rūpestį dėl dukters ar sūnaus ir norą, kad ji (jis) jaustųsi laiminga(-as), todėl daug ką darote už vaiką. Būti suinteresuotu. Svarbu domėtis vaiko savijauta, elgesiu, kuris tam tikrose situacijose vaikams gali kelti sunkumų. Palaikyti tėvus. Labai svarbu, kad tėvai jaustų pedagogo palaikymą. Tam reikia stengtis atidžiai įsiklausyti į tai, ką sako tėvai.
Apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ikimokyklinio pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 50 pedagogų ir 50 tėvų. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendravimas - pedagoginio darbo pagrindas, aprūpinanti ugdymo sistemą viskuo, ko reikia jauno žmogaus kūrybai. Todėl visus ugdymo klausimus reikia spręsti iš bendradarbiavimo pozicijų. Svarbu yra ieškoti ir diegti naujas, patrauklias ir aktyvias netradicines bendradarbiavimo formas ir būdus tarp tėvų ir pedagogų. 2. Konstruktyviai dalyvauti švietimo veikloje turi pasirengti ir tėvai. Norint, kad tėvų ir pedagogų sąveika būtų naudinga, reikia padėti tėvams įgyti reikiamą pedagoginę ir kultūrinę kompetenciją. Bendradarbiavimo iniciatyva dažniausiai tenka ugdymo įstaigai - pedagogams ir įstaigos vadovams. Sėkmingai plėtojamas bendradarbiavimas palengvina visą ugdymo darbą, tampa svarbiu, visuomenę ugdančiu veiksniu. Todėl visuomenė turi atsiverti švietimui - įsijungti ir konstruktyviai dalyvauti ugdymo procese. 3. Priimtiniausios bendradarbiavimo formos su tėvais yra individualūs pokalbiai, įrašai pasiekimų aplankuose, informaciniai bukletai ir bendri renginiai. Individualiai bendraujant su tėvais yra kalbama apie vaiko pasiekimus ir problemas, ieškoma tėvams priimtinų jų sprendimo būdų, išlaikant anonimiškumą ir konfidencialumą. 4. Pedagogai ir tėvai vieną iš priežasčių trukdančių sėkmingam bendradarbiavimui nurodo laiko trūkumą ir subjektyvus vaiko poreikių vertinimą.
Straipsnyje nagrinėjamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybės bei svarba ugdymo praktikoje. Pristatomi empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė, kuri atskleidžia, jog glaudžiai bendradarbiaujant ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams ir tėvams, tėvams yra suteikiama aktualiausia informacija ne tik apie vaikų ugdymo rezultatus, bet aptariami vaiko elgesio, sveikatos klausimai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai praktikoje dažniau naudoja tradicinius bendradarbiavimo su tėvais metodus nei šiuolaikinius, tačiau pedagogai suinteresuoti bendradarbiauti su ugdytinių tėvais šiuolaikinėmis bendradarbiavimo priemonėmis, bet tam pedagogams reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai.
Glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas - vienas esminių Valdorfo darželio bruožų. Abipusė parama ir pagalba yra svarbi sėkmingo vaikų ugdymo sąlyga. Dažnai taikomos bendradarbiavimo formos apima:
- Tėvų dalyvavimą darželio šventėse ir jų rengime.
- Išvykas į gamtą, kur dalyvauja vaikai, tėvai ir auklėtojos.
- Mugių organizavimą, žaislų gamybą.
- Vasaros stovyklas.
- Tėvų talkas: darželio grupėje, aikštelėje, apylinkėse.
Šiame procese svarbu:
- Būti atviriems, tartis su tėvais įvairiais klausimais, išklausyti jų nuomonės, pageidavimų, ir į juos atsižvelgti.
- Įgyti tėvų pasitikėjimą, tapti jiems pedagoginiu autoritetu.
- Neįmanoma tėvams suteikti atsakomybės, jei jie patys šito nenori. Todėl reikia rūpintis tėvų motyvacija, moraliniu suinteresuotumu.
- Aktyviai informuoti tėvus apie vaikus, darželio gyvenimą, jo prasmę, intensyvumą ir sėkmes.
- Sudominti tėvus socialiniu darželio gyvenimu. Tam padeda švenčių, talkų, išvykų metu atsirandantys neformalūs santykiai, tarpusavio draugiškumas.
- Sudominti tėvus jų pačių mokymosi, tobulėjimo galimybe (seminarais, konferencijomis, ekskursijomis į užsienio darželius ir mokyklas).
- Sudominti ūkiniu darželio gyvenimu.
Šiandienos ugdymo procese tėvų įsitraukimas yra neatsiejama sėkmingo vaiko asmenybės formavimo dalis. Vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į kasdienę darželio veiklą, dalijasi idėjomis ir rodo didelį susidomėjimą savo vaikų pasiekimais. Tai ypač akivaizdu per grupės susirinkimus ir individualius pokalbius, kuriuose tėvai susitinka su mokytojais aptarti vaikų pažangą. Du kartus per metus organizuojamos tokios susitikimo akimirkos - tai ne tik proga aptarti vaikų pasiekimų rezultatus, bet ir stiprinti emocinį ryšį tarp šeimos ir darželio bendruomenės. Ne tik individualios konsultacijos, bet ir tėvų įtraukimas į įvairius darželio projektus padeda ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas.
Vienas iš puikių pavyzdžių yra kasmetinis projektas „Matuojuosi tėvų profesijas“. Šio projekto metu tėvai pasakoja vaikams apie savo profesijas, dalijasi darbo patirtimi, o kai kuriais atvejais vaikai netgi apsilanko tėvų darbovietėse. Tai nuostabi galimybė mažiesiems pažinti skirtingus karjeros kelius, patirti tėvų kasdienybę ir ugdyti jų smalsumą bei susidomėjimą.
Bendruomeniškumas puikiai atsispindi ir per renginius, paminėjimus, akcijas. Pavyzdžiui, Mokytojų dienos proga tėvai kartu su vaikais sukūrė spalvingus sveikinimus: atvirukus, kurių paroda papuošė darželio lauko erdvę - kupolą. Tokie nedideli, bet nuoširdūs gestai stiprina tarpusavio ryšį ir kuria šiltą atmosferą darželyje. O kalbant apie socialinę atsakomybę - bendras gerumo projektas „Aš laukiu tavo pagalbos“, skirtas beglobiams gyvūnams, dar kartą įrodo, kaip svarbu yra ugdyti vaikus ne tik ugdymo įstaigose, bet ir gyvenime. Šį rudenį vyko ir spalvingas projektas „Ką galiu pasigaminti iš rudens gėrybių“. Tėvai kartu su vaikais namuose kūrė išskirtinius moliūgus, kurie tapo darželio parodos „Moliūgų fiesta“ dalimi. Užbaigėme savaitę su šypsenomis, kai vaikai darželio grupėse ir virtuvėje kepė obuolių pyragus, ruošė sveikuoliškas vaisių salotas, kepė rudeninius blynus - darželio erdvės kvepėjo rudenišku aromatu, o šiltos emocijos spindėjo kiekvieno vaiko veide. Visa tai - bendros pastangos, kuriose šviesa ir energija teka tiek iš pedagogų, tiek ir iš tėvų pusės. Mūsų tikslas - sukurti vaikams saugią, kūrybišką, bendradarbiavimu grįstą aplinką, kurioje jie galėtų tobulėti tiek emociškai, tiek intelektualiai. Esame dėkingi tėvams už jų laiką, idėjas, rūpestį ir žinome, kad tik per bendradarbiavimą galime pasiekti dar daugiau. Kiekvienas vaikas yra unikalus, ir mūsų, kaip suaugusiųjų, atsakomybė yra padėti jiems augti stipriais, smalsiais, savimi pasitikinčiais žmonėmis. Tikiu, kad kartu su jumis, gerbiami tėveliai, ir toliau sėkmingai puoselėsime mūsų vaikus, stiprindami jų savarankiškumą, kūrybingumą ir asmenybės vystymąsi.
Pokalbis, kai pedagogas oficialiai aptaria su tėvais duomenis, sukauptus apie jų vaiką. Reikėtų į savo metinį veiklos planą įtraukti susitikimus su tėveliais ir pasikalbėti su jais kiekvieno pusmečio pabaigoje. Klausinėjimas, kai ugdytojas, siekdamas sužinoti daugiau informacijos, užduoda ugdytinio tėvams klausimų, siekdamas sužinoti padėtį ir tėvų vertinimą, kad galėtų juos geriau suprasti. Parama, kai ugdytojas teikia vaiko tėvams paramą. Kartais nutinka taip, kad, norint padėti vaikui, pirmiausia reikia padėti jo tėvams. Pasitaiko, kad susvetimėjusioje visuomenėje vaiko auklėtoja gali būti vienintelis žmogus, su kuriuo tėvai pasidalija savo rūpesčiais. Todėl pedagogas turi gebėti nukreipti tėvus tinkama savipagalbos paieškos linkme. Informavimas, kai pedagogas teikia informaciją apie jų vaiką. Teikiant informaciją apie vaiką, labai svarbu pradėti nuo teigiamų dalykų, nuo pasidžiaugimo vaiku, jo pasiekimais ar nuveiktais darbais. Kiekvienas tėvas laukia gero žodžio apie savo vaiką. Bendravimas, kai pedagogas neoficialiai kalbasi su tėvais. Siekiant sukurti geranoriškus tėvų, vaikų ir pedagogų santykius, svarbu skirti laiko paprasčiausiam tarpusavio bendravimui. Kai sukuriamas geranoriškas tarpusavio ryšys, tik tada galime priimti kitų pateikiamą informaciją ir žinias.
Nustačius pedagogo sąveikos su ugdytinio tėvais tipą, reikėtų išanalizuoti ir suprasti, kokia yra sąveikos kokybė. Nuoširdi, kai ugdytojas yra gerai nusiteikęs, malonus, atidus, padrąsinantis, draugiškas. Kuriant tarpusavio sąveiką labai svarbu būti nuoširdiems. Pagarbi, kai pedagogas elgiasi dorai, taktiškai, atsižvelgia į skirtumus, įvertina vaiko tėvų indėlį. Profesionali, kai ugdytojas laikosi konfidencialumo principų, elgiasi etiškai. Šis principas labai svarbus, kad tėveliai, kalbėdamiesi su pedagogais, jaustųsi saugūs. Jie turėtų būti įsitikinę ir žinoti, kad jų nuomonė ar išgyvenimai nebus persakyti kitiems tėvams, nes dėl to jie patirtų nesaugumą ir nepasitikėjimą auklėtoja. Geranoriška, kai pedagogas pastebi laimėjimus ir tai, ką dar galima padaryti, o ne tai, kas buvo nepadaryta arba padaryta netinkamai. Ši nuostata labai svarbi kuriant bendradarbiavimu grįstą sąveiką. Kai pedagogas išsako, ko vaikas nepadarė, tėvai tai priima kaip priekaištą savo atžvilgiu.
Tėvų ir pedagogų abipusiu pasitikėjimu ir abipusiu bendradarbiavimu grįsta sąveika yra būtina, kuriant harmoningą vaikų ugdymosi aplinką. Kai geranoriškai bendraujama ir užtikrinamas saugus vaikų su tėvais ir pedagogais santykis, tada vaikai gali priimti jiems teikiamą informaciją ir žinias, kūrybingai jas taikyti gyvenimiškose situacijose.
tags: #ikimokyklinis #tevu #ir #pedagogu #bendradarbiavimas
