Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo, elgesio, emocijų ar dėmesio sukaupimo sunkumų, reikia kreiptis į mokyklos vaiko gerovės komisiją. Ši komisija atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, aprašydama vaiko galias ir sunkumus, pasiekimus, elgesį, emocijas, bendravimo ir socialinius įgūdžius. Atlikus pirminį vertinimą, gali būti paskirta reikiama švietimo pagalba.
Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. 1569, reglamentuoja šį procesą.
Vaikų, turinčių negalią, ypatumai
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti ir tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Regos sutrikimai
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Klausos sutrikimai
Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar visiškai išnykęs gebėjimas girdėti garsus. Gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilaus kurtumo. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Po kochlearinių implantų implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.
Intelekto sutrikimai
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių ir motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Šie sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Vaikų, turinčių sutrikimų, ypatumai
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai).
Mokymosi sutrikimai
Priskiriami bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai, dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).
Vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, ypatumai
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės.
Ankstyvoji intervencija
Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu.
Socialinė aplinka ir ugdymas
Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos, tiek šeima (giminės), tiek ugdymo įstaiga - darželis, mokykla. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.
Integruotas ugdymas
Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas - tai ugdymas kartu su bendraamžiais. Šis ugdymo būdas turi privalumų: geriau tenkinami specialieji poreikiai, vaikai mokosi bendraamžių kolektyve. Svarbu, kad ugdymo forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tėvams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė, nes yra alternatyva specialiajam ugdymui.
Ugdymo turinys ir metodai
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo programos ir priemonės
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas. Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti.
Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp svarbiausių principų minimi: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas, šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė nuostata
Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai
- A1. Maisto ir sveikatos įpročiai: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2. Asmens higienos įgūdžiai: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3. Saugaus elgesio įgūdžiai: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
- B1. Judėjimo įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2. Smulkiosios motorikos ir manipuliacinių įgūdžių lavinimas: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo organizavimas
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Specialiųjų poreikių asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Specialiojo ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes, sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.
Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių ir privačiose visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose.
Ugdymosi specialieji poreikiai (pagalbos ir paslaugų reikmė) skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos - visiška ar dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigose arba namuose.
Specialiojo ugdymo įstaigos priima turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo...
tags: #specialiuju #poreikiu #ikimokyklinio #amziaus #su #kalbos
