Padidėjęs arba pernelyg mažas kraujo spaudimas - nereta nėščiųjų problema. Nepamirškite to aptarti savo vizito pas gydytoją metu, na, o mes pateikiame svarbiausiąją informaciją apie kraujo spaudimą.
Kada kraujo spaudimas laikomas per aukštu ar per žemu?
Didelis kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo 140/90 mm Hg ir daugiau. Per mažas kraujo spaudimas yra tada, jei matuoklis rodo 100/60 mm Hg ir mažiau. Tiesa, taip pat svarbu žinoti, koks yra moters amžius. Jaunesniajai, iki 25 metų moteriai, mažas kraujo spaudimas yra 100/60 mm Hg ir mažiau, o vyresniajai, perkopusiai 30 metų, 105/65 mm Hg.
Kaip ir didelis, taip ir mažas kraujo spaudimas nėščiajai yra negerai. Vienas iš būdų to išvengti - reguliariai matuotis kraujo spaudimą, laiku kreiptis pagalbos ir paisyti gydytojo skirtų rekomendacijų.
Kraujo spaudimo pokyčiai nėštumo metu
Neretai pastojusios moterys pastebi, kad jų kraujo spaudimas pasidaro mažesnis, negu buvo iki tol. Ir tai galima paaiškinti: nėštumo hormonai progesteronas ir estrogenas sumažina kraujagyslių tonusą, todėl atsipalaiduoja jų sienelės, ir pirmo nėštumo trimestro metu sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimo rodmuo gali sumažėti net iki 10-15 punktų, o diastolinis (žemutinis) - iki 5-15. Panašus jis gali būti ir antro trimestro metu. Tuo tarpu trečiojo nėštumo trimestro metu kraujo spaudimo rodikliai tampa panašūs į tuos, kurie buvo iki pastojant, arba net šiek tiek padidėja (5-10 mm Hg).
Jeigu iki nėštumo moteriai buvo diagnozuota arterinė hipertenzija (per didelis kraujospūdis) arba hipotonija (per mažas kraujospūdis), nėštumo metu ji dar atidžiau turi stebėti savo sveikatą ir būseną. Šiek tiek sumažėjus kraujospūdžiui nėštumo pradžioje, hipertenziją turinčios moterys paprastai jaučiasi gerėliau, o linkusios į hipotoniją - prasčiau, mat jų kraujospūdis dar pamažėja. Ginekologinių nėštumo komplikacijų dažniau sukelia per didelis kraujospūdis.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl hormoninių veiksnių - ypač progesterono - kraujagyslės atsipalaiduoja, o kraujospūdis natūraliai šiek tiek sumažėja. Tačiau kai spaudimas nukrenta per žemai, tai jau gali tapti problema.
Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija.
Jei kraujospūdis yra: 100/60 mmHg ar šiek tiek žemiau, bet jaučiatės gerai - dažnai tai dar laikoma norma. 90/60 mmHg ar mažiau ir pasireiškia simptomai - reikėtų pasitarti su gydytoju. 80/50 mmHg ar mažiau - tai jau pavojinga būklė, ypač jei kartu svaigsta galva ar apalpama.
Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti dėl natūralių organizmo pokyčių, tačiau kartais priežastys būna susijusios ir su išorės veiksniais ar net paslėptomis sveikatos problemomis. Norint tinkamai reaguoti, svarbu suprasti, kas gali sukelti spaudimo kritimą.
Fiziologinės priežastys
- Padidėjęs progesterono kiekis: Šis hormonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, spaudimas krenta.
- Padidėjęs kraujotakos tūris: Organizmas gamina daugiau kraujo, tačiau širdžiai tenka papildoma apkrova, o kraujas paskirstomas plačiau.
- Gimdos spaudimas kraujagyslėms: Antroje nėštumo pusėje didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, ypač gulint ant nugaros - dėl to kraujas sunkiau grįžta į širdį.
- Greitas kūno padėties pakeitimas: Staiga atsistojus ar pasilenkus gali trumpam nukristi spaudimas ir svaigti galva.
Kitos galimos priežastys
- Nepakankamas skysčių kiekis: Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių - ypač jei nėščioji mažai geria vandens, vemia arba gausiai prakaituoja.
- Nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis: Mažai valgant ar praleidžiant valgymus, gali kristi ne tik cukrus, bet ir spaudimas.
- Anemija: Sumažėjęs hemoglobinas reiškia mažesnį deguonies tiekimą audiniams, todėl širdžiai tenka daugiau dirbti, o spaudimas krenta.
- Stresas ir pervargimas: Fizinė ir emocinė įtampa daro įtaką kraujagyslių tonusui.
- Infekcijos, kraujavimas, širdies ligos (rečiau) - kartais žemas spaudimas gali būti signalas apie rimtesnę problemą.
Daugelis moterų žemą spaudimą pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonūs pojūčiai, trukdantys kasdienei veiklai. Simptomai gali būti lengvi, bet kai kuriais atvejais - stiprūs ir pavojingi. Kuo anksčiau juos atpažinsi, tuo greičiau galėsi imtis priemonių savijautai pagerinti.
Dažniausi simptomai
- Galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas
- Silpnumas, vangumas, mieguistumas net ryte
- Neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis
- Šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas
- Širdies plakimo sutrikimai (dažnesnis pulsas)
- Pykinimas, ypač rytais arba ilgiau stovint
- Spengimas ausyse
- Sutrumpėjęs kvėpavimas net po nedidelės veiklos
Jei šie simptomai kartojasi dažnai, trunka ilgai ar stiprėja - tai ženklas, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ypač svarbu reaguoti, jei atsiranda sąmonės praradimo epizodų ar kvėpavimo sutrikimų.
Kraujospūdžio duomenų registravimas
Lankantis pas gydytoją nėštumo metu, kraujospūdis paprastai matuojamas kiekvieno vizito metu. Ne viena moteris ir namuose turi kraujospūdžio matuoklį, kurio pagalba gali stebėti jo šuolius. Esant problemoms, gydytojai rekomenduoja kraujospūdį matuotis 2-3 kartus per dieną, geriausia - tuo pačiu metu, o rezultatus užsirašyti į sąsiuvinį.
Toks kraujospūdžio „dienoraštis” yra svarbus rodiklis nėštumą prižiūrinčiam gydytojui. Jis padeda tiksliau nustatyti diagnozę ir padidėjusio ar sumažėjusio kraujospūdžio priežastį.
Svarbu žinoti, kad vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas nėra objektyvus rodiklis, pavojus kyla tuomet, kai, pavyzdžiui, 140/90 mm Hg kraujospūdis nustatomas kelis kartus iš eilės, per keturias valandas.
Kraujospūdžio problemų nėštumo metu dažniau turi tos moterys, kurių kūno masės indeksas yra per didelis, sergančios cukriniu diabetu, taip pat vyresnio amžiaus nėščiosios.
Hipertenzija nėštumo metu
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas sveikai moteriai, kurios spaudimas iki nėštumo buvo visiškai normalus ar netgi žemas. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujospūdžiu, - tai preeklampsija.
Preeklampsija - tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas. Moteris neturėtų laukti, kol kraujospūdis sumažės savaime - šis susirgimas gydomas ligoninėje.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statistiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Gydytojas turi įvertinti jūsų būklę, paskirti tokius vaistus ir jų dozes, kurios būtų tinkamiausios individualiai. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujospūdį jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį. Taip pat jums turėtų paskirti tyrimus dėl kepenų ir inkstų veiklos, atlikti bendrą kraujo tyrimą, parodantį, ar nesumažėjo trombocitų kiekis kraujyje.
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Taip pat toms moterims, kurios ir iki nėštumo turėjo aukštą kraujospūdį. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Neretai įtakos turi genetiniai veiksniai - ne tik moters, bet ir vyro. Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Jei placenta atšoka mažiau, vaisius gali išgyventi, tačiau atsiranda moters gyvybei pavojingas kraujavimas. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Ši būklė pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies, retėja vaisiaus širdies ritmas.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Ji turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris stebėtų jos būklę. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei nėščiosios kraujo spaudimas ir toliau išlieka labai aukštas, ir nepavyksta vaistais jo atstatyti į normalų, tenka skatinti gimdymą. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau. Tuo pačiu atidžiai stebima mamos būklė, kad neįvyktų minėtos sunkios komplikacijos.
Per žemas kraujospūdis: patarimai geresnei savijautai
Neretai pasitaiko, kad dėl per mažo kraujospūdžio moteris jaučiasi nedarbinga, nuolat pavargusi, apatiška, suprastėja apetitas. Gana dažnai tokiu atveju moteriai svaigsta galva, ji pavargsta net nuo nedidelio fizinio krūvio, o galvos skausmą išprovokuoja, atrodytų, smulkmena - didesnis garsas, ryški šviesa ir pan.
Kai moteriai nustatomas itin mažas kraujospūdis, jai gali būti pasiūlyta atlikti kraujo tyrimą, kad gydytojas įsitikintų, ar netrūksta geležies.
Patarimai, jei jūsų pernelyg žemas kraujospūdis:
- Stenkitės miegoti apie 10 valandų per parą: 8 dieną ir pagal galimybę pora val.
- Valgykite dažnai ir mažomis porcijomis.
- Venkite staigiai keisti kūno padėtį.
- Jei naktį ar ryte tenka atsikelti, darykite tai pamažu.
- Gerkite daugiau skysčių.
- Maitinkitės visavertiškai.
- Jei jaučiatės silpnai, atsigulkite ir pakelkite kojas.
Maistas, kuris padeda kelti spaudimą:
- Sūrus maistas (nepradaugink - tik saikingai)
- Džiovinti vaisiai (pvz., razinos - turi natūralių cukrų ir kalio)
- Riešutai, sėklos - energijos šaltinis
- Liesi baltymai: kiaušiniai, vištiena, avinžirniai
- Geri pusryčiai - labai svarbu nepraleisti rytinio valgymo
Jei savijauta nepagerėja net taikant šias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti papildomus tyrimus ar net koreguoti mitybos planą.
Žemas kraujospūdis nėštumo metu - tai dažnas reiškinys, kurį dauguma moterų patiria bent kartą laukimosi laikotarpiu. Nors neretai jis būna laikinas ir nekelia tiesioginio pavojaus, stiprūs simptomai ar staigūs spaudimo svyravimai gali paveikti ne tik būsimos mamos savijautą, bet ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normali organizmo reakcija, o kada jau būtinas gydytojo įsikišimas. Laiku koreguoti įpročiai, pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir poilsis gali turėti didžiulį poveikį savijautai.
Nėštumas - tai laikotarpis, kai reikia atidžiai stebėti savo kūną, o žemas spaudimas nėra išimtis. Jeigu spaudimas tampa kliūtimi kasdieniam gyvenimui - ieškok pagalbos. Paprastai žemas spaudimas diagnozuojamas, kai jis yra žemiau 90/60 mmHg. Taip, ypač jei spaudimas ilgą laiką labai žemas. Tai gali lemti prastesnį deguonies tiekimą vaisiui ir sulėtinti jo augimą. Paprastai ne. Gydymas pradedamas tik tuomet, jei būklė stipriai trukdo kasdienybei ar kelia pavojų. Dažniausiai pakanka koreguoti mitybą, gerti daugiau skysčių ir ilsėtis.
Atsisėsk arba atsigulk, pakelk kojas aukščiau kūno, kvėpuok giliai ir gurkšnok vandenį. Jei simptomai kartojasi dažnai - kreipkis į gydytoją.
Informacija apie aukštą kraujo spaudimą
Rizikos valdymo svarba
Kai kurias nėštumo komplikacijas galima nustatyti pagal kraujospūdžio pokyčius. Turėtumėte pranešti gydytojui apie bet kokius reguliaraus kraujospūdžio matavimo pokyčius. Aukštas kraujospūdis dažnai yra pirmasis preeklampsijos požymis, kuris negydomas yra itin pavojingas mamai ir kūdikiui. Taip pat žinoma, kad nėštumo sukelta hipertenzija, preeklampsija padidina kraujospūdį, gamina baltymus šlapime ir sukelia regėjimo pokyčius. Įprastas gydymas yra greitas kūdikio gimimas.
Kai kūdikis gimsta, simptomai paprastai išnyksta iš karto. Priešingu atveju simptomai progresuoja iki traukulių, širdies nepakankamumo ir galbūt mirties. Pacientai gali nepastebėti įspėjamųjų ženklų, jei kraujospūdis matuojamas tik kas mėnesį lankantis pas gydytoją. Kasdienis kraujospūdžio stebėjimas namuose gali išgelbėti jūsų gyvybę.
Žemi rodmenys būdingi daugumos nėštumų metu. Jūsų kūnas sutelkia dėmesį į kūdikio aprūpinimą viskuo, ko jam reikia. Tačiau dėl tokio kraujo ir maistinių medžiagų nukreipimo motina gali nualpti. Kai kasdien tikrindami namuose pastebėsite žemą kraujospūdį, galite imtis veiksmų. Gydytojai dažnai rekomenduoja lėtai stovėti, atsisėsti, kai svaigsta galva, ir gulėti ant kairiojo šono, kad padidėtų kraujotaka. Suvokę situaciją galite išvengti kritimų ir tinkamai pasirūpinti savimi.
Sepsis ir kraujo netekimas taip pat sukelia žemą kraujospūdį. Tai rimtos komplikacijos, kurioms reikia skubios pagalbos. Sepsis gali atsirasti po C pjūvio ar kitų chirurginių procedūrų. Po gimdymo atlikus cezario pjūvį turėtumėte pasitikrinti savo kraujospūdį namuose. Po nėštumo kraujavimas yra normalus. Tačiau dėl per didelio kraujavimo gali sumažėti kraujospūdis.
