Kūrybiškumo samprata yra nevienareikšmiška ir skirtingai interpretuojama įvairių mokslo sričių atstovų. Dažniausiai kūrybiškumas apibrėžiamas kaip gebėjimas pateikti naujas idėjas, nestandartiškai mąstyti, gebėti spręsti problemas; be to, jis apibrėžiamas kaip gebėjimas pasiekti naujų veiklos rezultatų. Mažiau populiarus požiūris yra tas, kai kūrybiškumas tapatinamas su prielaida formuoti teigiamą savivertę ir skatinti pozityvų dvasinį asmenybės vystymąsi.
Pedagoginės meno terapijos metodai yra glaudžiai susiję su pastarąja kūrybiškumo samprata, jie suvokiami kaip priemonė atkurti vidinę asmens harmoniją. Pagrindiniai pedagoginės meno terapijos tikslai yra asmenybės ugdymas ir socializacija. Tačiau ši ugdymo(si) galimybių sritis Lietuvoje dar mažai žinoma, todėl meno terapijos metodų potencialas siekiant minėtų tikslų nėra pilnai išnaudojamas.
Tyrimo tikslas ir metodika
Tyrimo tikslas - įvertinti pedagoginės meno terapijos galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumui, kaip vidinės harmonijos išraiškai, ir socializacijai ugdyti. Teorinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodais išaiškinti kūrybiškumo ugdymo ikimokykliniame amžiuje ypatumai, išskirtos meno terapijos rūšys, tinkančios darbui su ikimokyklinukais, sudarė sąlygas modeliuoti pedagoginio eksperimento programą ir numatyti jos realizavimo principus.
Eksperimentinio ugdymo programa buvo siekiama plėsti pažintinius bei kūrybinius vaiko gebėjimus, sukurti aplinką, kuri sudarytų teigiamą poveikį vaiko asmenybės, kūrybiškumo ir socializacijos ugdymui(si). Eksperimento rezultatams įvertinti pasitelktas pedagoginis stebėjimas natūraliomis sąlygomis ir kūrybinių darbų (žodinių, pieštų, žaidybinių) analizė.
Kūrybiškumo samprata ir ugdymo ypatumai ikimokykliniame amžiuje
Apibūdinant kūrybos procesą ypač pažymimi emociniai kūrybinės veiklos ypatumai. Šiuo aspektu kūrybinį procesą tyrinėję mokslininkai (Izard, Tomkins) nurodo, jog kūrybiškumas turi būti suprantamas kaip divergentinis mąstymas, pripažįstant kūrybinius ieškojimus, kurie lemia netikėtus rezultatus ( Girdzijauskienė, 2004, p. 11).
Apibendrinant galime pasakyti, kad kūrybiniame procese išskiriama kūrybinio mąstymo įvairovė, estetinio pasaulio suvokimas ir pabrėžiama kūrybinė intuicija, fantazija, divirgentinis mąstymas. Kūrybinis procesas gali būti atpažintas bei pažintas per kūrybos rezultatus.
Apibendrinant galime pasakyti, kūrybiškumas yra asmenybės raiška, per kurią asmenybė stiprina savo jausmus, spartina bendravimą.
Požiūrių į kūrybiškumą įvairovė būdinga ir ikimokyklinio ugdymo procesui. Nuo to, kaip pedagogai supranta kūrybiškumą, daug priklauso ir vaikų kūrybiškumo ugdymo ypatumai. Siekiant atpažinti kūrybiškumą ankstyvojo ugdymo aplinkoje, būtina išsami jo samprata (Torrance, Sharp, Amabile), kuria remiantis kiekvienas vaikas yra menininkas plačiąja to žodžio prasme, kiekvienas turi kūrybinį potencialą, kuris turi būti lavinamas, daugiau dėmesio skiriant ne procesui, o produktų vertinimo kokybei (Jautakytė 2014).
Kognityvinis kūrybiškumo komponentus: divergentinį mąstymą, vaizduotę, gebėjimą spręsti problemas, „tvarkyti“ informaciją ir pan.
Vaiko kūryboje svarbūs pažinimo bei pats kūrybos procesas, vaizdu išreiškiant savo išgyvenimus.
Pedagoginės meno terapijos metodų taikymas
Ikimokyklinukų kūrybingumo ir socializacijos ugdymo pamatinė priemonė - vaikams gerai žinomos pasakos: Ropė, Raudonkepuraitė, Pagrandukas, Trys paršiukai, Pelenė ir kt.
Vaikų kūrybinė saviraiška pasakomis, kaip teigia psichologai, “pasaka, kaip nė viena kita literatūrinio žanro rūšis, leidžia išsilieti vidinei įtampai, kurią vaikas nesąmoningai jaučia, ir kartu padeda tos įtampos atsikratyti” (Furst, 1999, p. 221); “dažnai sekamos, vadinamos pasakos teigiamai veikia vaikų nuotaiką, didelę įtaką daro vaiko vaizduotei, kurios pagalba vaikas kuria savas pasakas be tyrinėja ir atranda jų gyvenimiškų problemų sprendimus“ (Pileckaitė - Markovienė, Nasvytienė, Bumblytė, 2004, p. 91).
N. Bražienė (2010) išryškina tokius svarbiausius pasakos mechanizmo principus, lemiančius jos įtaigumo poveikį vaikui. Pirma, pasakos neturi tiesioginio moralo. Antra, neapibrėžta pasakos pradžios formulė leidžia vaikui - klausytojui suvokti, kad aprašomi įvykiai galėjo nutikti bet kur. Trečia, kiekvienos pasakos situacija turi daugybę prasmių. Kaip teigia N. Bražienė, pasaka labiausiai atitinka vaikui priimtiną pasaulio supratimą ir padeda suvokti svarbius „dalykus“, išgyventi ir perimti įvairius elgesio modelius. Pasakose teisingumas ir gėris būtinai nugalės (Songailienė, Bražienė, 2011, p. 65-66).
R. Songailienė ir N. Bražienė (2011) išskiria, kad žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, kuri, remiantis J. Piaget, vertintina pirmiausia kaip kūryba, nes žaisdamas vaikas suvokia ir atkuria pasaulį bei įprasmina jį. Bendra nuostata - žaidimas labai reikšmingas vaiko asmenybei ugdyti.
Nuoširdus tarpusavio santykis: susidraugavimo, vienas kito pažinimo pratimai kuria tą ypatingą atmosferą, kurioje vaikai jaučiasi saugūs dalytis idėjomis.
ŽAIDIMŲ TERAPIJA – KAS TAI?
Tyrimo rezultatai ir išvados
Kokybinio tyrimo rezultatų analizė patvirtino hipotezę, kad eksperimentinio ugdymo programa, pagrįsta trimis pedagoginės meno terapijos rūšimis (pasakų, žaidimo ir dailės) bei jas atitinkančiais darbo metodais, sudarė prielaidas kiekvieno vaiko kūrybiškumui atsiskleisti ir jo socializacijos galimybėms puoselėti.
Kūrybinę ikimokyklinukų veiklą būtina sieti su kita veikla, žadinančia vaiko emocijas, stiprinančia pasitikėjimą savimi.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumui ir socializacijai vystyti pedagoginės meno terapijos metodais būtina turėti šių kompetencijų: būti sumaniam, išradingam, numatant veiklos užduotis, skatinant vaikus veikti savarankiškai; t.y. nevaržyti jų laisvės ir laiko, puoselėjant jų išgales fantazuoti.
Apibendrinant galime teigti, kad palankiausias ikimokyklinio amžiaus tarpsnis, nes tuomet vaikai imlūs viskam ir yra žingeidūs, smalsūs.
| Meno terapijos rūšis | Ugdomi gebėjimai | Pagrindinės priemonės |
|---|---|---|
| Pasakų terapija | Kūrybiškumas, socializacija, vidinė harmonija, emocijų išraiška | Žinomos pasakos, vaizduotė, fantazija |
| Žaidimo terapija | Kūrybiškumas, socializacija, pasaulio suvokimas, savęs atradimas | Žaidimai, kūrybiniai procesai |
| Dailės terapija | Kūrybiškumas, saviraiška, emocijų išraiška | Piešimas, tapyba, skulptūra |
tags: #songailiene #ir #braziene #2011 #ikimokyklinio #amziaus
