Darbo aktualumas. Per pirmąjį XXI a. dešimtmetį Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra kito senesnės visuomenės link: sumažėjo vaikų ir jauno darbingo amžiaus gyventojų, padaugėjo vyresnių (60 metų ir vyresnių) žmonių. Pačių vyriausių (80 metų ir vyresnių) žmonių dalis per dešimtmetį padvigubėjo. Vertinant Lietuvos senėjimą ES šalių kontekste, per pirmąjį XXI a. dešimtmetį iš demografiškai jauniausių šalių grupės Lietuva parėjo į demografiškai seniausių šalių grupę. Pagal vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) gyventojų dalies pokytį per 20 metų Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje tarp ES šalių.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013), pastaraisiais metais pastebima pagyvenusio amžiaus žmonių didėjimo tendencija. 2005 metais 65 metų ir daugiau amžiaus žmonių buvo 517037, 2009 metais - 536229, o 2012 metais jau 543303. 2013 m. jų skaičius vis vien išlieka nepalyginamai didelis - 542198, gyvenimo trukmė taip pat didėja (Lietuvos Statistikos departamentas).
Europos Komisijos duomenimis, gyventojų senėjimas yra vienas didžiausių Europos visuomenės socialinis ir ekonominis XXI amžiaus uždavinys. Europos Komisija nurodo, kad iki 2025 m. žmonių, vyresnių kaip 80 metų, skaičius padidės du kartus (Europos Komisija, 2007).
Senatvė - natūralus gyvenimo etapas. Kiekviename amžiaus tarpsnyje susiduriama su tam tikrais sunkumais ir problemomis, ne išimtis yra ir senatvė. Su sunkumais susiduriama ir sprendžiant problemas, kaip juos įveikti. Turint ribotas galimybes įgyvendinti socialinius poreikius, amžiaus problemos tampa ryškesnės.
Remiantis mokslinės literatūros analize, darbe keliamas tikslas ištirti globos namų gyventojų požiūrį į socialinio darbuotojo veiklą. Darbo tikslas - ištirti socialinio darbuotojo teikiamą pagalbą seniems žmonėms gyvenantiems senelių globos namuose.
Pirmoje darbo dalyje kalbama apie pagyvenusio ir seno asmens psichosocialinę raidą, aptariama asmenybės adaptacijos, emocijų bei bendravimo poreikių tenkinimo svarbą pagyvenusio ir seno asmens gyvenime. Taip pat aptariami socialinio darbuotojo veiklos ypatumai globojant pagyvenusius ir senus asmenis, atkreipiamas dėmesys į socialinio darbuotojo įgūdžius, žinias bei vertybes.
Antroje darbo dalyje apibūdinami Dūkšto globos namai, aptariamas socialinis kultūrinis kontekstas bei globos namų gyventojai ir socialinio darbuotojo veikla globos namuose. Aptariami socialinio darbuotojo ir kliento tarpusavio santykį apibūdinantys principai, bei socialinio darbuotojo vaidmenys.
Trečioje darbo dalyje pateikiamas tyrimas. Tyrimo metodas - pusiau struktūrizuotas interviu.
Socialinio darbuotojo pagalba senelių globos namuose yra labai svarbi. Socialinis darbuotojas atlieka daugybę funkcijų, kurios padeda užtikrinti globos namų gyventojų gerovę ir kokybišką gyvenimą.
Socialinio darbuotojo funkcijos senelių globos namuose
Socialinio darbuotojo veikla globos namuose apima daugybę aspektų, siekiant užtikrinti gyventojų socialinę, emocinę ir fizinę gerovę.
- Socialinis darbuotojas rengia individualios socialinės globos su gyventoju planus, planuoja bei organizuoja darbą grupėse.
- Jis organizuoja ir vykdo gyventojų užimtumą, bendrauja su gyventojais, siekia pažinti juos kaip asmenybes, palaiko ryšį su gyventojų artimaisiais.
- Socialinis darbuotojas ugdo gyventojų socialinius ir buitinius įgūdžius, skatina savarankiškumą.
- Jis skatina gyventojus įsijungti į darbinę veiklą, ugdo gyventojų savarankiškumą ir motyvaciją savarankiškai tvarkytis, integruoja gyventojus į kultūrinę ir sportinę veiklą.
Be tiesioginio darbo su gyventojais, socialinis darbuotojas taip pat atlieka ir administracines funkcijas, kurios yra būtinos įstaigos veiklai užtikrinti.
- Atsako už visos įstaigos veiklą.
- Tvarko darbo užmokesčio apskaitą.
- Skaičiuoja mokesčius už suteiktas socialines paslaugas.
- Organizuoja raštvedybą įstaigoje pagal norminių dokumentų reikalavimus.
- Koordinuoja Įstaigos sertifikavimą, akreditavimą ir licencijavimą.
Svarbi socialinio darbuotojo funkcija yra organizuoti slaugos darbą, vadovauti sveikatos priežiūros tarnybos personalui ir koordinuoti visą asmens sveikatos priežiūros darbą. Taip pat organizuojamas medicininių atliekų tvarkymas.
Kitos svarbios funkcijos apima:
- Teikia paskirtas slaugos paslaugas globos namuose.
- Kartu su paslaugų gavėjais dalyvauja kasdieniniame užimtume.
- Vykdo paslaugų gavėjų higienos priežiūrą.
- Priima iš sandėlio produktus ir pasirašo valgiaraštyje, gamina maistą pagal pateiktą valgiaraštį.
- Teikia transporto paslaugas įstaigos gyventojams (į ligoninę, globos namus ir t. t.).
- Tvarko įstaigos teritoriją, užtikrina pastatų, santechnikos priežiūrą bei atlieka jų ir vidaus bei lauko inventoriaus smulkų remontą.
- Prižiūri teritorijos želdinius, juos atnaujina, pjauna žolę, genėja krūmus ir t. t.
- Užtikrina patalpų, minkšto ir kieto inventoriaus švarą ir tvarką.
- Keturis kartus per metus valo langų stiklus ir plauna jų rėmus.
- Valo globos namų teritoriją - kelius, takelius pėstiesiems, žaliąją zoną pagal sezoną.
- Darbo dienomis apeina teritoriją ir įsitikina, ar visi šuliniai uždengti dangčiais, ar nėra nutrauktų oro elektros linijų laidų.
Socialinės paslaugos senelių globos namuose
Senelių globos namuose teikiamos įvairios socialinės paslaugos, kurių tikslas - užtikrinti orią senatvę ir palaikyti kuo aukštesnę gyvenimo kokybę.
Sėkmingą senatvę sąlygoja įvairių sėkmingos senatvės prielaidų sąveika. Materialinis užtikrintumas yra susijęs su saugumo, laisvės, džiaugsmo, pasitenkinimo jausmais, be to, praplečia senyvo žmogaus galimybes. Materialinį užtikrintumą senyvame amžiuje teikia stabilios finansinės padėties išlaikymas ir fizinės sveikatos išsaugojimas.
Sveikatos išsaugojimas pateikiama kaip viena svarbiausių sėkmingos senatvės prielaidų. Išlaikyti gerą sveikatą senyvo amžiaus žmonėms svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, aukšto lygio fizinių ir kognityvinių funkcijų išlaikymas leidžia toliau gyventi įprastą gyvenimą, toliau užsiimti turimomis veiklomis, antra, sveikata - tai sąlyga išlikti savarankiškam ir nepriklausomam nuo kitų.
Pripažįstama, kad socialinis aktyvumas yra susijęs su sėkmingu senėjimu. Dalyvavimas socialinėje veikloje įtakoja fizinę sveikatą, pažinimo funkcijas ir išgyvenamumą. Kita vertus, socialinis aktyvumas susijęs su geresne funkcine būkle, mažesne priklausomybe ateityje, funkciniu būklės pagerėjimu, atliekant kasdienę veiklą.
Ilgalaikės globos institucijose gyventojų socialinė veikla susijusi su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais. Senyvame amžiuje palaikomi socialiniai ryšiai yra sėkmingos senatvės prielaida, kadangi apsaugo nuo vienatvės, veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Buvimas socialinių ryšių tinkle paįvairina senyvo asmens kasdienybę, leidžia įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą, patenkinti bendravimo poreikius, dalyvauti socialinės paramos mainuose, - tai sustiprina asmens teigiamą savęs vaizdą.
Aktyvumo išlaikymas ir pasitenkinimą keliančių veiklų, kurioms suteikiama individuali prasmė, vystymas yra svarbūs sėkmingam asmens senėjimui. Aktyvus dalyvavimas veiklose, kurioms suteikiama subjektyvi prasmė, reikšmingas tokiais aspektais: teigiamų emocijų išgyvenimas, pasitenkinimas gyvenimu, fizinės ir psichinės sveikatos, jaunatviškumo išlaikymas, galimybė plėtoti žmogiškuosius ryšius, patenkinti kultūrinius, edukacinius, savirealizacijos, bendravimo, pagarbos poreikius.
Asmenų gyvenimo kokybė senatvėje
Pagyvenusio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė yra sudėtingas ir daugialypis klausimas, kurį lemia daugybė veiksnių. Socialinio darbuotojo vaidmuo yra itin svarbus siekiant pagerinti šią kokybę.
Socialiniai darbuotojai savo darbo praktikoje dažnai susiduria su problema, kad pagyvenę žmonės retai gali visapusiškai savimi pasirūpinti, todėl jie yra apgyvendinami globos namuose, kuriuose tenkinami ne tik fiziniai, bet ir socialiniai jų poreikiai. Tačiau socialiniai poreikiai išlieka tokie pat svarbūs, kaip ir bet kokio amžiaus žmonėms. Kyla klausimas, koks yra socialinio darbuotojo vaidmuo, tenkinant senų žmonių socialinius poreikius.
Matulionis (2003) teigia, kad žmogaus gyvenimą sąlygoja tiek fizinės, protinės, dvasinės galimybės, bet ir socialinė aplinka bei socialiniai veiksniai. Socializacija - procesas, kurio metu žmogus įsisavina vertybes, normas, elgesio vaidmenis ir modelius, būdingus tai visuomenei, kurioje jis gyvena. Todėl galima teigti, kad ir socialiniai pagyvenusio amžiaus žmonių poreikiai yra individualūs.
Pagyvenusio amžiaus žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta jų šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl šiuo atveju socialiniai darbuotojai gali būti tokie žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo sąlygos.
Pagyvenusio amžiaus žmonių susiduria su subtiliomis ir savitomis problemomis gyvenime, su kuriomis reikia išmokti susigyventi bei sugebėti tenkinti socialinius poreikius. Sugebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje suteikia galimybes tenkinti socialinius poreikius ir ne taip ryškiai jausti aplinkos disbalansą, stresą, lengviau įveikti krizes.
Vienas iš būdų, kaip vertėtų spręsti krizes, yra komunikacijos gerinimas, socialinis ryšių plėtra, informacijos apie krizines situacijas suteikimas žmonėms. Šiomis nemaloniomis gyvenimo situacijomis.
tags: #socialinio #darbuotojo #funkcijos #seneliu #globos #namuose
