Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis, kurio metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Viena iš svarbiausių nėštumo priežiūros sudedamųjų dalių yra reguliarūs medicininiai patikrinimai, įskaitant laboratorinius tyrimus. Šlapimo tyrimas nėštumo metu atlieka itin svarbų vaidmenį, padėdamas laiku diagnozuoti ar atmesti įvairias galimas komplikacijas, kurios gali kilti tiek motinai, tiek vaisiui. Šis tyrimas yra paprastas, neinvazinis ir suteikia daug informacijos apie organizmo būklę.
Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime. Todėl šlapimo tyrimas yra vienas iš pagrindinių metodų, padedantis laiku pastebėti šiuos sutrikimus.
Ką atskleidžia šlapimo tyrimas nėštumo metu?
Šlapimo tyrimas (BŠT) yra atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas. Tiriant šlapimą vertinama ne tik jo sudėtis, bet ir kvapas, spalva bei drumstumas. Paprastai mėginys renkamas į specialų vaistinėje įsigytą indelį. Prieš pasišlapinant reikėtų kruopščiai apiplauti lytinius organus po tekančio vandens srove. Kūdikiams ant lytinių organų priklijuojamas specialus maišelis - šlapimo rinktuvas, po to užsegamos sauskelnės. Tyrimui tinka vidurinis šlapimas, t. y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą. Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.
Vertinami šie pagrindiniai rodikliai:
- Santykinis tankis (SG) - leidžia apytiksliai įvertinti šlapimo koncentraciją, taigi atspindi, ar šlapimas yra koncentruotas, ar atskiestas, atspindi vandens pusiausvyrą organizme. Norma - 1,010-1,025, tačiau rodiklis gali varijuoti: tai lemia paciento suvartotų skysčių kiekis, paros metas ir kt.
- pH - rūgščių / šarmų santykis. Optimalus rodmuo - 5-7.
- Eritrocitai (ERY) - norma - iki 5 μl. Eritrocitų kiekio padidėjimą lemia inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos.
- Leukocitai (LEU) - jų norma - iki 10 μl.
- Baltymai (PRO) - norma - nuo 0 iki 0,3 g/l. Rodikliui padidėjus galima įtarti podagrą, inkstų ligas. Baltymų kiekis padidėja pakilus temperatūrai, dėl didelio fizinio ar emocinio krūvio.
- Gliukozė (GLU) - Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tyrimas.
- Ketonai (KET) - Ketonų (acetono, acetacto rūgšties, β-hidroksibutirato) organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių (įprasto energijos šaltinio). Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų.
- Nitritai (NIT) -
- Bilirubinas (BIL) -
- Urobilinogenas (URB) - Rodiklio norma - iki 3,4 μmol/l.
Padidėjęs baltymų kiekis šlapime gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis. Jeigu šlapimo mėginyje aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją.
Tamsus, silpnos juodosios arbatos atspalvio šlapimas dažniausiai signalizuoja, kad nėščiaijai gresia arba jau prasidėjo dehidratacija ir būtinai reikia gerti daugiau vandens. Dėl dehidratacijos, kaip ir dėl šlapimo takų infekcijos, gali grėsti priešlaikinis gimdymas.
Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją. Tai būklė, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę sukelia E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą (kuris dažnai gydomas ligoninėje) ar kitas ligas. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių. Jei nustatoma bakteriurija, skiriamas gydymas ir tyrimas kartojamas po gydymo. Negydoma besimptomė bakteriurija pusei moterų pereina į cistitą, o 30 proc. - į pielonefritą.
Tiriama, ar šlapimo mėginyje nėra eritrocitų ir leukocitų.
Šlapimo pasėlis: kada ir kodėl jis reikalingas?
Šlapimo pasėlio tyrimas skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams. Šlapimo pasėlis nėščioms moterims yra papildomas tyrimas, atliekamas nustatant nėščioms moterims būdingas infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas ar bakterinę vaginozę, kurios gali būti ypač svarbios nėštumo metu.
Šlapimo pasėlio procedūra yra paprasta: pacientas surenka šlapimą į specialų indą, kuris tada siunčiamas į laboratoriją analizei. Ten šlapimas išklojamas ant specialios augimo terpės, kuri leidžia mikrobams augti. Po kelių dienų laboratorijoje atliekamas mikroorganizmų identifikavimas ir jautrumo antibiotikams nustatymas. Gavus rezultatus, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į nustatytą infekcijos rūšį ir antibiotikų jautrumą.
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) - šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be šlapimo tyrimų, nėštumo metu atliekama daugybė kitų tyrimų, užtikrinančių motinos ir vaiko sveikatą:
Privalomieji tyrimai
Privalomųjų tyrimų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šie tyrimai atliekami reguliariai visos nėštumo eigos metu:
- Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 sav. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus. Nėštumo eigoje atliekamas pagal poreikį (jei moteris serga anemija, atliekamas gydymo korekcijai ir kontrolei). Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
- Automatinis šlapimo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 sav.
- Gliukozės tyrimas (Glikemijos tyrimas): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai, koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Jeigu nėščiosios patikros metu jos kraujyje rasta HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Tyrimas atliekamas iki 12 nėštumo sav. Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas kartojamas 27-28 sav. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh-, o jos partnerio kraujo grupė yra Rh+, kūdikis gali būti Rh+. Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
- Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai): Iki 12 sav. Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
- ŽIV tyrimas: Pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav. Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi.
Rekomenduojami tyrimai
Šie tyrimai nėra privalomi, tačiau gydytojai juos dažnai rekomenduoja, siekiant išsamiau įvertinti nėščiosios ir vaisiaus sveikatą:
- Gliukozės toleravimo mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Daugumai moterų gliukozės toleravimas sutrinka II nėštumo trimestrą, kai, daugėjant priešingai nei insulinas veikiančių hormonų, didėja audinių atsparumas insulinui, o kasa nepajėgia jo pakankamai pagaminti.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
- PRISCA I arba II: 11-13 sav. ir 14-22 sav. Tai kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokias kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Nuo 10-11 iki 13 sav. Tai naujos kartos jūsų kraujo mėginyje esančios laisvos vaisiaus DNR tyrimas, nustatantis kūdikio Dauno, Edvardso, Patau sindromų ir lytinių chomosomų pakitimų riziką iki 99 % tikslumu. Tiriamas motinos kraujas iš venos, nereikia imti vaisiaus vandenų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.
- Raudonukės IgG antikūnų tyrimas: Nuo 10 sav. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą.
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii) IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves. Nėščiai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.
- Citomegalo viruso (CMV) IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Pirminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Tymai nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė.
- Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Gonorėja. Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties. Chlamidiozė. Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti. Ureaplasma urealyticum. Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus. Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
- Makšties pasėlis: Imamas makšties pasėlis 27-28 sav. Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai.
- Herpeso viruso (HSV1 ir HSV2) tyrimai: Rekomenduojama tirtis simptomų (makšties gleivinėje atsiranda grupinių skausmingų pūslelių, niežti, degina) turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Visų laboratorinių tyrimų pagrindas - bendras kraujo tyrimas. Visų pirma jis padeda įvertinti, kaip funkcionuoja inkstai, šlapimo takai, šlaplė, lytiniai ir kiti organai. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai.
Kaip tvarkytis su sustiprėjusiomis emocijomis nėštumo metu?
Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
