Pastaruosius 3 dešimtmečius skydliaukės vėžio atvejų pasaulyje nustatoma gerokai daugiau. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis, skydliaukės vėžiu sergančių moterų paplitimas yra maždaug trigubai didesnis nei vyrų. Lietuvoje standartizuotas rodiklis yra 12,9 atvejų iš 100 tūkst. gyventojų per metus.

Vaikų ir paauglių skydliaukės vėžys yra reta liga, sudaranti 1,5-3 proc. visų šios amžiaus grupės navikų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. Vaikų sergamumas skydliaukės vėžiu Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose siekia 0,5-1,2 atvejo 1 mln. vaikų iki 14 metų ir 4,4-11 atvejų 1 mln. vaikų nuo 15 iki 19 metų. Vaikų sergamumo skydliaukės vėžiu rodiklis per metus padidėja 1,1 proc.

Skydliaukės vėžys skiriasi morfologija, klinikine forma, atsaku į gydymą ir prognoze. Dažniausia morfologinė skydliaukės vėžio forma yra papilinis vėžys. Būtent šios morfologinės formos skaičiaus didėjimas lemia didėjantį sergamumą skydliaukės vėžiu. Ši forma pasitaiko dažniausiai (iki 80 proc. visų skydliaukės vėžio atvejų), ji būdinga darbingo amžiaus (iki 45 metų) žmonėms, dažniau moterims.

Rizikos veiksniai

Epidemiologiniais tyrimais nustatyti kai kurie skydliaukės vėžio išsivystymą lemiantys aplinkos veiksniai. Ryšys tarp jonizuojamosios spinduliuotės ir skydliaukės karcinomos išsivystymo pirmiausia pastebėtas branduolinį sprogimą išgyvenusių žmonių populiacijoje. Vėliau į tokį ryšį atkreiptas dėmesys ir dėl onkologinių ligų gydytų žmonių populiacijoje. Nustatyta, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp jonizuojamosios spinduliuotės efektinės bei sugertosios dozės ir skydliaukės vėžio išsivystymo rizikos, kuri išreiškiama reliatyviosios rizikos verte. Nustatyta, kad skydliaukės vėžiu dažniau suserga pacientai, gavę apžvitos būdami jaunesnio amžiaus. Jonizuojamosios spinduliuotės poveikis skydliaukės vėžio išsivystymui nagrinėjamas nuo 1960 metų. XX amžiaus 7 dešimtmečio pradžioje nustatyta, kad susirgimų skydliaukės karcinoma rizika yra didesnė tarp branduolinį sprogimą išgyvenusių ir sprogimo metu buvusių iki 19 metų.

Radioaktyvusis jodas ir jonizuojamoji spinduliuotė yra I grupės kancerogenai. Skydliaukės vėžio išsivystymo rizika priklauso nuo jonizuojamąją spinduliuotę patyrusių žmonių amžiaus. Tarp atominį sprogimą išgyvenusių žmonių didesnė ligos išsivystymo rizika buvo nustatyta tiems, kurie buvo jaunesni nei 10 metų. Didžiausia rizika susirgti skydliaukės vėžiu stebėta praėjus 15-29 metams po spinduliuotės poveikio, vėliau rizika mažėjo, tačiau ir 40 metų ji išliko. Tarp atominių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusių suaugusiųjų didesnė rizika susirgti skydliaukės vėžiu kilo moterims, tačiau rizika joms buvo mažesnė nei vaikams.

Kancerogeninis radioaktyviojo jodo poveikis buvo žinomas mažiau nei išorinės fotonų spinduliuotės poveikis. Iki 1986 metų Černobylio branduolinės avarijos radioaktyviojo jodo poveikis vaikų sveikatai nebuvo tirtas. Šios avarijos metu apšvita buvo gauta iš su maistu patekusio radioaktyviojo jodo (I131) ir iš cezio (ypač Cs134 ir Cs137), o išorinė apšvita - iš radioaktyviųjų elementų, kurie pateko į dirvožemį (Ze95+, Nb95, Ru103, Ru106, Te132, I132, Ba140+, La140, Ce141+ Ce144). Radioaktyvusis jodo izotopas I131 skildamas spinduliuoja beta ir gama spindulius. Nustatyta, kad radioaktyviojo jodo ir kitų radioaktyviųjų elementų spinduliuotės poveikis vaikams yra susijęs su skydliaukės vėžio rizikos padidėjimu.

Medicinoje diagnostikos ir gydymo tikslais skiriamos jonizuojamosios spinduliuotės įtaka skydliaukės vėžiui išsivystyti tirta tarptautiniame kohortiniame tyrime, kuriame dalyvavo 9 170 vaikų. Nustatyti nauji antrieji pirminiai skydliaukės vėžio atvejai praėjus mažiausiai 2 metams po buvusios apšvitos. Skydliaukės vėžys buvo vienas labiausiai paplitusių antrųjų pirminių piktybinių navikų tarp vaikų, sirgusių hematopoetinės sistemos ir smegenų vėžiu, kuriam gydyti naudota jonizuojamoji spinduliuotė.

Skydliaukės vėžio išsivystymo reliatyvioji rizika priklauso nuo jonizuojamosios spinduliuotės sugertosios ir efektinės dozės. Apibendrinta 7 kohortinių tyrimų analizė parodė, kad asmenims, vaikystėje paveiktiems jonizuojamosios spinduliuotės, rizikos padidėjimas (angl. excess relative risk - ERR), kai sugertoji dozė siekia 1 Gy, buvo 7,7 (95 proc. PI, 2,1-28,7). Minėtoje analizėje pateiktos išvados, kad ERR sumažėjo maždaug po 2 vienetus kiekvienam 5 metų amžiaus intervalui, kai ekspoziciją patyrė 0-14 metų vaikai. Ištyrus vaikus iki 15 metų (tirti 458 išgyvenusieji branduolinį sprogimą ir 448 pacientai po medicininės apšvitos), skydliaukės karcinomos rizika (angl. excess absolute risk - EAR) buvo 4,4 (95 proc. PI 1,9-10,1). Vidutinė efektinė vaikų skydliaukei tekusi dozė po Černobylio branduolinės avarijos buvo 560 mSv Baltarusijos teritorijoje ir 770 mSv Ukrainoje. Nors ir buvo nustatytas skydliaukės vėžio rizikos padidėjimas tarp vaikų šiose teritorijose, jodo trūkumas branduolinės avarijos metu galėjo padidinti skydliaukės vėžio išsivystymą riziką vaikams, kurie buvo paveikti I131.

Svarbus aspektas yra radioaktyviųjų elementų patekimo į organizmą kelias. Galima išorinė apšvita ar radioaktyviosios medžiagos patenka į organizmą su maisto produktais. Skydliaukės vėžiui didesnę reikšmę turi radioaktyviųjų elementų patekimas į organizmą su maistu, dažniausiai vartojant pieną ir jo produktus. Taip į organizmą patekęs radioaktyvusis jodas selektyviai kaupiasi skydliaukės audinyje (kituose organuose ir audiniuose mažiau), sukeldamas skydliaukės vėžį.

Manoma, kad sergantiems skydliaukės karcinoma nustatyta RET protoonkogeno mutacija gali būti susijusi su jonizuojamąja spinduliuote, tačiau biologinė ir klinikinė RET aktyvinimo reikšmė vertinama prieštaringai. Reikalingi išsamesni jonizuojamosios spinduliuotės ir molekulinės biologijos tyrimai, kad kancerogeninis kelias būtų visiškai suprantamas. RET protoonkogeno persitvarkymas tirtas po Černobylio branduolinės avarijos papiline skydliaukės karcinoma susirgusiems vaikams. Dviem trečdaliams šių vaikų konstatuotas RET protoonkogeno persitvarkymas, visais šiais atvejais papilinė skydliaukės karcinoma jau buvo išplitusi į regioninius kaklo limfmazgius.

Skydliaukės vėžys gali būti susijęs ir su paveldimais veiksniais. RET protoonkogeno, koduojančio tirozino kinazės receptorius, mutacijos lemia šeiminę medulinę karcinomą. Folikuliniams navikams yra būdingos RAS geno taškinės mutacijos, taip pat PAX8-PPAR γ genų susijungimas. TP 53 mutacijos nustatomos nediferencijuotų skydliaukės karcinomų atveju. BRAF V600E mutacija nustatyta tik 16 proc. vaikų skydliaukės karcinomų atvejų.

Buvo tirti ir kiti galimi skydliaukės vėžio išsivystymo rizikos veiksniai - gerybiniai mazgeliai skydliaukėje, persileidimai, jodo trūkumas arba perteklius, autoimuninis troiditas, dėl kurio būna padidėjęs skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekis, tačiau priežastinis ryšys nustatytas būtent tarp jonizuojamosios spinduliuotės ir skydliaukės karcinomos. Pateikiama duomenų, kad nitratai yra vertintini kaip nepriklausomas rizikos veiksnys, lemiantis skydliaukės karcinomos išsivystymą po buvusios jonizuojamosios spinduliuotės apšvitos.

Skydliaukės sutrikimai ir nėštumas

Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų.

Skydliaukės hormonų kiekis pastojus padidėja. Hormonų kiekį kraujyje padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“.

Didžiausią riziką nėštumo laikotarpiu kelia skydliaukės hormonų trūkumas, nes skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenims vystytis. Jie ypač svarbūs nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos. Dažniausia hipotirozės priežastis nėštumo laikotarpiu - lėtinis autoimuninis tiroiditas. Jei šia liga serganti moteris nėštumo laikotarpiu reguliariai nesilanko pas gydytoją, nesitikrina skydliaukės hormonų kiekio kraujyje ar dar blogiau - nutraukia skydliaukės hormonų vartojimą, persileidimų ir įvairių apsigimimų rizika ženkliai išauga.

Jei diagnozė nustatoma prieš nėštumą arba jo metu, gydytojas kruopščiai pritaikys gydymą. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą. Hipotirozė organizme išsivysto dėl per mažo jodo kiekio. Suaugusiems žmonėms jodo RPN - 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė.

Įprastai po kūdikio gimimo skydliaukės funkcija normalizuojasi. Kartais, jei moteris planuoja pastoti, gydytojas gali rekomenduoti tęsti gydymą ir vartoti skydliaukės hormonus. Kūdikiui gimus, reikia tartis su gydytoju, koks gydymo būdas būtų efektyviausias.

Diagnostika ir gydymas

Vaikams ir jauniems žmonėms skydliaukės karcinoma pasižymi klinikiniu, molekuliniu ir patologiniu išskirtinumu, todėl jie tiriami, esant reikalui, gydomi bei stebimi pagal numatytas ištyrimo, gydymo ir stebėsenos gaires.

Skydliaukės mazgų tyrimo auksinis standartas - aspiracinė biopsija plona adata. Šis tyrimas yra plačiai naudojamas. Daugelio autorių nuomone, tai turėtų būti pradinis diagnostikos etapas.

Nustačius skydliaukės karcinomą, rekomenduojamas radikalusis operacinis gydymas - tiroidektomija. Po atliktos tiroidektomijos vaikams skiriamas radioaktyvusis jodas likusiam skydliaukės audiniui eliminuoti. Vaikų skydliaukėje yra didesnė natrio jodido simuliatoriaus (NIS) ekspresija. Manoma, kad tai lemia geresnę ligos prognozę ir išgijimo rezultatus gydant radioaktyviuoju jodu.

Tolesniam gydymui yra papildomai skiriamas tiroksinas (T4), siekiant palaikyti skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH) ties apatine normos riba.

Ligos prognozė yra palanki. Išgyvenamumas siekia 96 proc. atvejų, tačiau susirūpinimą kelia su gydymu susijusios komplikacijos - hipoparatiodizmas, grįžtamojo gerklų nervo pažeidimas, plaučių fibrozė. Pažangesni gydymo metodai galėtų sumažinti šių komplikacijų dažnį. Reikia pažymėti, kad vaikams nustatant skydliaukės vėžio diagnozę procesas dažnai būna labiau išplitęs nei suaugusiesiems. Ligos išplitimo į sritinius limfmazgius būna 30-80 proc. atvejų vaikams, palyginti su 20-50 proc. suaugusiųjų, o atokių metastazių į plaučius nustatoma 9-30 proc. atvejų vaikams, palyginti su 2-9 proc. suaugusiųjų.

Pažengusiu skydliaukės vėžiu sergantys ligoniai neturi daug gydymo galimybių. Jei vėžys atsparus standartiniam gydymui radioaktyviuoju jodu, o operacija esant pažengusiai ligai nebeįmanoma, pacientams lieka tik simptominis ir paliatyvusis gydymas. Vietiškai išplitusiai ligai, kurios negalima išoperuoti, arba metastazavusiai ligai gydyti dažniausiai naudojama jodoterapija. Šis gydymo metodas yra labai efektyvus papilinės karcinomos atveju, tačiau labai mažai naudingais nustačius medulinę ar anaplastinę karcinomą. Likutinei ligai po operacijos arba skausmus sukeliančioms kaulinėms metastazėms sunaikinti gali būti naudojama išorinė spindulinė terapija.

Vandetanibas yra pirmasis taikinių terapijos vaistas, patvirtintas išplitusiai medulinei skydliaukės karcinomai gydyti. Kadangi šio tipo pažengusių navikų prognozė yra bloga, o gydymo galimybių nėra daug, klinikinio tyrimo metu stebėtas efektas tikrai džiugina. Beveik du kartus ilgesnis laikas iki ligos progresijos yra ženklus pasiekimas gydant šią agresyvią ligą. Vandetanibas yra tiriamas ir kitų navikų, tokių kaip kepenų, plaučių, smegenų vėžys, atvejais.

Skydliaukės vėžio tipai: papilinis, folikulinis, medulinis ir anaplastinis. Juo dažniau serga jauni žmonės, sergamumo pikas stebimas apie 40-50 metus. Moterys šia liga serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai. Nustačius skydliaukės vėžį 5 metus išgyvena 85 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Ligos prognozė labai priklauso nuo naviko tipo ir ligos stadijos. Apie 75-85 proc. atvejų nustatoma papilinė karcinoma. Ja dažniau serga jaunos moterys ir dažniausiai ligos prognozė labai palanki (10 metų išgyvena daugiau nei 90 proc. pacientų). Sergant kitų tipų skydliaukės vėžiu (meduliniu, anaplastiniu) ligos prognozė yra blogesnė ir ženkliai blogėja priklausomai nuo ligos stadijos.

Apibendrinimas

Per pastaruosius 60 metų vykdant epidemiologinius tyrimus sukaupta informacija įrodė, kad jonizuojamoji spinduliuotė yra neginčijamas onkologines ligas lemiantis rizikos veiksnys. Daugybė duomenų, sukauptų atvejo ir kontrolės bei kohortiniuose tyrimuose, buvo gauta tiriant atominės bombos sprogimą, branduolines avarijas išgyvenusių žmonių ir pacientų, kuriems gydyti naudota jonizuojamoji spinduliuotė, grupes. Duomenų kaupimo ir analizės tęstinumas padėtų nustatyti papildomus rizikos veiksnius ir identifikuoti žmonių grupes, kurios yra jautriausios jonizuojamosios spinduliuotės poveikiui.

Vaikų ir paauglių skydliaukės vėžys nėra dažna liga. Tiesa, svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai rodytų deramą dėmesį ligai, nes jos atvejų pasaulyje kasmet nustatoma daugiau, ypač jonizuojamosios spinduliuotės paveiktose vietovėse.

Epidemiologiniai tyrimai pateikė būtinus duomenis, kurie leidžia įvertinti medicininės ir aplinkos poveikio riziką ir nustatyti radiacinės saugos standartus. Tai labai svarbu įvertinant ir suvokiant galimą Astravo atominės elektrinės grėsmę.

tags: #skydliaukes #vezys #ir #nestumas

• Apie Kęstutį Kazimierą Vilkonį
• Kaip prižiūrėti vaiko veido odą
• Tikėjimai apie "Gimęs su marškinėliais"
• Temperatūros mažinimas vaikams
• Vyriausybės apdovanojimų analizė