Vaikai dažnai skundžiasi, kad jiems skauda pilvą (tiksliau, skrandį). Labai dažnai tėvams tiesiog būna sudėtinga suprasti, ar pilvą vaikui suskaudo dėl virškinimo problemų, ar tai kažkokios „rimtesnės“ ligos požymis. Gal vaikui skauda pilvą tik dėl patiriamo nerimo, o gal pasireiškė gana dažnas gastroenteritas - virškinimo trakto (skrandžio ir plonojo žarnyno) gleivinės uždegimas? Diagnozuoti skrandžio skausmą gali būti sudėtinga, todėl pirmiausia gydytojas apžiūrės vaiką, po to užduos kelis klausimus.

Pilvo skausmas vaikui gali būti ūminis (staiga užėjęs ir neilgai trunkantis) ir lėtinis, pasikartojantis (pilvą skauda tam tikromis aplinkybėmis, o šiaip vaiko savijauta gera). Lėtinio, pasikartojančio skausmo priežastys neretai būna emocinės ir psichologinės. Lėtinis skausmas gali būti susijęs ir su kitais požymiais (pvz., vidurių užkietėjimu).

Kai kuriems vaikams pilvo skausmo priepuoliai kartojasi. Dažnai atlikus išsamius tyrimus jokių sveikatos problemų neaptinkama. Dažnai pilvo skausmų priežasties rasti nepavyksta. Kartais skausmo priežastis paaiškėja tik laikui bėgant, tad galima pradėti efektyvų gydymą.

Dažniausios skrandžio skausmo priežastys

Vaikų pilvo skausmai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į gydytojus. Dažniausiai pilvo skausmai vaikams yra trumpalaikiai ir lengvi, tačiau kartais jie gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis. Vaikams pilvo skausmas gali būti sukeltas daugelio priežasčių, nuo paprastų virškinimo sutrikimų iki rimtų ligų.

Virškinimo problemos ir sutrikimai

• Vidurių užkietėjimas, pilvo diegliai ar dirgliosios žarnos sindromas ir kt. Pagrindinis virškinimo sutrikimų simptomas - diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje. Dažni simptomai yra skausmas ir deginimo pojūtis srityje tarp krūtinkaulio ir bambos arba pilvo pūtimas viršutinėje pilvo dalyje.
• Pilvo diegliai yra būdingi kūdikiams iki 6 mėn.
• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - virškinamojo trakto sutrikimas, sukeliantis pilvo skausmą, pilvo pūtimą ir pokyčius išmatose (viduriavimą ar vidurių užkietėjimą).
• Persivalgymas, greitas valgymas, oro prisirijimas valgant.
• Suvalgyto maisto nesuvirškinimas ir dėl to atsirandantis skausmas, pykinimas, vėmimas.
• Dujų susikaupimas (vidurių pūtimas).

Pilvo skausmas pavalgius dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais - pykinimu ir vėmimu. Pagrindinė tokios būklės priežastis yra virškinimo sutrikimas. Toks negalavimas ne visada susijęs su skrandžio liga; tai gali būti širdies ir kraujotakos ligų simptomas.

Dažniausia pilvo skausmo pavalgius priežastis yra nevirškinimas, atsiradęs persivalgius arba suvalgius pučiantį pilvą, sunkiai virškinamą, riebų patiekalą. Tokiu atveju prie pilvo skausmo gali prisidėti kiti požymiai, pavyzdžiui, sotumo jausmas, deginimas viršutinėje pilvo dalyje ir pilvo pūtimas.

Spazminį skrandžio skausmą sukelia apsinuodijimas maistu, kuriame yra, pavyzdžiui, salmonelių. Tada dažniausiai susiduriama su pilvo skausmu ir viduriavimu, vėmimu ar pykinimu.

Pilvą gali skaudėti po valgio dėl alerginės organizmo reakcijos į konkretų produktą ar dėl maisto (pavyzdžiui, pieno ar jo produktų) netoleravimo.

Pilvo skausmus pavalgius kartais sukelia ligos, pavyzdžiui:

• dirgliosios žarnos sindromas ir kitos žarnų ligos;
• skrandžio opos;
• skrandžio refliuksas;
• tulžies pūslės ligos (pavyzdžiui, tulžies pūslės uždegimas, akmenligė);
• kasos uždegimas.

Infekcijos

• Virusiniam gastroenteritui (skrandžio gripui) būdingas vandeningas viduriavimas, pilvo spazmai ir skausmas, pykinimas ir vėmimas.
• Kitos infekcijos - parvovirusas, enterovirusas (pvz. koksaki), gripas ir kt. Pilvo skausmai, o taip pat ir vėmimas, viduriavimas, apetito stoka įvairiomis infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams pasireiškia gerokai dažniau nei suaugusiems.
• Infekcinės virškinimo trakto ligos. Vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu, gali pasireikšti karščiavimas, vėmimas, spazminis pilvo skausmas, pilvo jautrumas palpuojant dar prieš prasidedant viduriavimui. Įsidėmėtina, kad Yersinia enterocolitica sukeltam gastroenteritui būdingas dešiniojo apatinio pilvo kvadranto srities skausmas ir pilvaplėvės dirginimo požymiai, kurie gali būti kliniškai neatskiriami nuo apendicito.
• Šlapimo takų infekcija. 2-5 metų vaikams pilvo skausmas ir karščiavimas yra dažniausi simptomai, kuriais pasireiškia šlapimo takų infekcijos. Kūdikiams gali pasireikšti vėmimas, apetito stoka, o vyresniems nei 5 metų vaikams dažniau pasitaiko tipiniai simptomai, tokie kaip dizurija, dažnas šlapinimasis, šono skausmas.
• Faringitas. Vaikai, sergantys faringitu, gali skųstis pilvo skausmu. Ištyrus vaikus, kuriems įtartas A grupės beta hemolizinio streptokoko (AGBHS) sukeltas faringitas, paaiškėjo, kad 25 proc. vaikų, kuriems nustatytas šis sukėlėjas, ir 34 proc. vaikų, kuriems AGBHS nenustatytas, skundėsi pilvo skausmu.
• Pneumonija. Vaikai, sergantys pneumonija (ypač apatinių skilčių), gali taip pat skųstis pilvo skausmu. Kiti simptomai, leidžiantys įtarti pneumonijos diagnozę, dažniausiai yra karščiavimas, tachipnėja (išliekanti nukritus temperatūrai). Daugelis kitų pneumonijos klinikinių požymių, tokių kaip kosulys, auskultaciniai ir radiologiniai plaučių pokyčiai, gali išsivystyti vėliau arba visai neišsivystyti, todėl jų nebuvimas pneumonijos diagnozės nepaneigia.

Parazitinės infekcijos

• Užsikrėtimas parazitais - enterobiozė, askaridozė, toksokarozė ir kt. Vaikams dažniausiai pasireiškia enterobiozė - parazitinis susirgimas, kurį sukelia kirmėlės Enterobius vermicularis, geriau žinomos tiesiog kaip spalinės.
• Pilvo skausmas po valgio vaikui gali pasireikšti dėl jau anksčiau minėtų priežasčių. Tačiau jis gali būti ir kitokios kilmės, pavyzdžiui, sukeltas parazitų, gan dažnai puolančių darželinukus. Jei vaikas skundžiasi plintančiu pilvo skausmu, kuris sustiprėja pavalgius, sumažėja jo svoris, kartais pasireiškia nedidelis karščiavimas, bėrimas, viduriavimas, apetito stoka, miego problemos ir pykinimas, gali būti, kad mažylio virškinimo sistemoje yra parazitas. Dažniausiai aptinkami parazitai: žmoginės askaridės, spalinės ar lamblijos. Siekiant patvirtinti, ar jų yra vaiko virškinimo sistemoje, būtina atlikti išmatų tyrimą.

Chirurginės problemos

• Apendicitas - tai apendikso (kirmėlinės ataugos) uždegimas. Prasidėjus apendicitui, kyla staigus skausmas, kuris pirmiausia lokalizuojasi aplink bambą, o vėliau išplinta į apatinę dešinę pilvo dalį. Skausmas stiprėja vaikui kosint, vaikštant ar atliekant kitus judesius. Apendicito sukeliamas skausmas įprastai intensyvėja ir ilgainiui tampa stiprus. Ūminis apendicitas yra dažniausia chirurginio gydymo reikalaujanti vaikų liga. Tyrimų duomenimis, ji diagnozuojamas 1-8 proc. vaikų, kuriems atlikti skubūs tyrimai dėl ūmaus pilvo skausmo. Trys pagrindiniai klinikiniai požymiai, leidžiantys įtarti apendicito diagnozę, yra nepraeinantis ir progresuojantis skausmas apatinio dešiniojo pilvo kvadranto srityje, skausmo lokalizacijos kitimas iš periumbilikalinės zonos į dešinįjį apatinį kvadrantą (Kocherio simptomas) ir pilvo raumenų įsitempimas. Būtina prisiminti, kad skausmo lokalizaciją lemia kirmėlinės ataugos topografija. Retrocekinės ir dubeninės apendikso padėties atveju skausmas dažniau pasireiškia iškart dešiniojo apatinio kvadranto srityje, dažnas šono skausmas, skausmo iradiacija į lytinius organus (berniukams). Taip pat būdingas vėmimas, pykinimas, apetito stoka. Apendicitu sergantis pacientas paprastai vengia judėti, guli lovoje sulenkęs kelius. Ligos pradžioje gali pasireikšti subfebrilus karščiavimas, o vystantis komplikacijoms temperatūra pakyla daugiau nei 38,5 °. Atlikus kraujo tyrimą, dažnai nustatoma leukocitozė, neutrofilija, C reaktyviojo baltymo koncentracijos padidėjimas, tačiau įsidėmėtina, kad kraujo tyrimas be pakitimų apendicito diagnozės nepaneigia. Tyrimų duomenimis, minėti kraujo tyrimų pakitimai yra susiję su didesne komplikacijų rizika. Auksiniu diagnostikos standartu išlieka ultragarsinis pilvo tyrimas. Tiriant ultragarsu, didesnė nei 0,6-0,7 cm diametro kirmėlinė atauga laikoma pakitusia. Pažymėtina, kad ūminis apendicitas nedažnai nustatomas ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-9 proc. visų vaikų apendicito atvejų). Be to, vaikams iki 3 metų dėl bendrųjų ligos simptomų ir specifinių požymių stokos ši patologija gali būti diagnozuota per vėlai, todėl įtarus apendicitą šios amžiaus grupės pacientus rekomenduojama stebėti stacionare.
• Žarnyno nepraeinamumas - tai būklė, kai sutrinka žarnų turinio slinkimas link išangės. Dėl šio užsikimšimo maistas ar skystis negali prasiskverbti pro plonąją arba storąją žarnas. Pagrindinės žarnyno nepraeinamumo priežastys - surandėję audiniai, žarnyno susiaurėjimas ar kokio nors svetimkūnio patekimas į virškinimo traktą. Dažni žarnyno nepraeinamumo simptomai yra užeinantis ir vėl praeinantis pilvo skausmas aplink arba žemiau bambos, vidurių užkietėjimas, pilvo patinimas, nesugebėjimas išleisti susikaupusių dujų, vėmimas.
• Žarnų invaginacija. Žarnų invaginacija - proksimalinio žarnos segmento įsimovimas į distaliau esančią jos dalį. Tai dažniausia vaikų įgytojo žarnų nepraeinamumo priežastis. Dažniausiai ši patologija pasireiškia vaikams nuo 2 mėnesių iki 2 metų. Tyrimų duomenimis, dauguma invaginacijų yra idiopatinės. Tik maždaug 25 proc. atvejų galima identifikuoti invaginaciją išprovokavusį veiksnį - tai gali būti Mekelio divertikulas, žarnos polipai, limfinio audinio hiperplazija, Berkito limfoma, kt. Invaginacijos sukeltas skausmas yra stiprus, pasireiškia staiga, kartojasi epizodais, todėl vaikas nenuraminamai verkia, kojas lenkia ir laiko pritrauktas prie pilvo. Tarp skausmo epizodų būna ramybės periodų, kai vaikas elgiasi įprastai. Taip pat būdingas vėmimas: pradžioje - skrandžio turiniu, vėliau - su tulžimi. Tačiau vadinamoji klasikinė invaginacijos simptomų triada - kolikos tipo skausmas, tuštinimasis su krauju (konsistencija ir spalva literatūroje apibūdinami kaip panašūs į raudonųjų serbentų želė) ir apčiuopiamas darinys pilve, įvairių tyrimų duomenimis, nustatoma mažiau nei 15-50 proc. sergančių vaikų. Kūdikiams pirmieji invaginacijos požymiai gali būti ir apatija ar elgesio pokyčiai. Negydant invaginacija sukelia žarnos išemiją, vėliau - žarnos nekrozę, perforaciją ir peritonitą. Pagrindinis invaginacijos diagnostikos metodas yra ultragarsinis pilvo tyrimas. Invaginatui būdingas vadinamasis taikinio požymis.
• Malrotacija su vidurinės pirmykštės žarnos (angl. midgut) apsisukimu. Malrotacija - tai įgimtasis netaisyklingas žarnos dalių išsidėstymas. Vidurinės pirmykštės žarnos apsisukimas yra pagrindinė malrotacijos komplikacija. Dėl vidurinės pirmykštės žarnos apsisukimo naujagimiams pasireiškia vėmimas (dažniau su tulžies priemaiša), matomi abdominalinio diskomforto ženklai. Daugiau nei pusei pacientų malrotacija pasireiškia kaip gyvybei pavojinga būklė per pirmąjį gyvenimo mėnesį. Diagnozę patvirtina ultragarsinis pilvo tyrimas (klasikinis radinys vadinamasis - sūkurio (angl. whirlpool) požymis).
• Įstrigusi kirkšnies ar bambos išvarža. Kūdikiai, sergantys įstrigusia kirkšnies išvarža, yra irzlūs, verkia. Priklausomai nuo įstrigimo trukmės ir nuo to, ar yra išsivysčiusi žarnų obstrukcija, vystosi vėmimas ir pilvo išsipūtimas. Fizinio ištyrimo metu kirkšnies srityje apčiuopiamas kietos konsistencijos darinys, kuris gali plisti į kapšelį ar didžiąsias lytines lūpas. Darinys jautrus palpuojant, odoje matoma edema ir eritema. Laiku neatkūrus įstrigimo, galima įstrigusių organų nekrozė. Bambos išvaržos dažnos ankstyvoje kūdikystėje, bet įstrigimas retas. Įstrigus žarnų kilpoms, vystosi žarnų obstrukcijos simptomai.
• Sąaugų sukeltas žarnų nepraeinamumas. Jeigu vaiko, kuriam pasireiškė pilvo skausmas ar vėmimas, anamnezėje yra pilvo operacija, reikėtų įtarti sąaugų sukeltą plonųjų žarnų obstrukciją. Retrospektyviųjų tyrimų duomenimis, maždaug 1-6 proc. vaikų, kuriems buvo atlikta pilvo operacija, per 5 metus po operacijos susidaro sąaugos. Didesnė rizika sąaugų sukeltam žarnų nepraeinamumui išsivystyti yra pirmaisiais metais po operacijos, jeigu buvo atlikta laparotomija, pakartotinės procedūros, buvęs peritonitas ir operacija klubinės žarnos srityje.
• Nekrotizuojantis enterokolitas (NEK). Naujagimiams, sergantiems NEK, būdingas vėmimas (dažniausiai su tulžimi), išpūstas pilvas, skausmingumas palpuojant, pilvo sienos eritema, kraujas išmatose. Taip pat gali pasireikšti sisteminiai požymiai, tokie kaip apnėja, kvėpavimo nepakankamumas, letargija, nenoras valgyti ir neaugantis svoris, temperatūros nestabilumas, o sunkiausiais atvejais - hipotenzija dėl sepsinio šoko. Dažniausiai ši patologija būdinga neišnešiotiems (jie sudaro 90 proc. sergančių NEK), tačiau retais atvejais gali išsivystyti ir išnešiotiems naujagimiams. Svarbiausias diagnostinis NEK tyrimas yra pilvo rentgenograma.
• Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Opaligė vaikams diagnozuojama rečiau nei suaugusiesiems, tačiau gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų - stiprus kraujavimą, perforaciją ir peritonitą. Klinikiniai opaligės požymiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Vėmimas, kraujavimas iš virškinimo trakto, perforacija dažniau pasireiškia mažiems vaikams, o vyresniems ir paaugliams klinikiniai požymiai panašūs į suaugusiųjų - dažniausiai tai yra epigastriumo srities skausmas praėjus keletui valandų po valgio. Vaikams iki 10 metų opaligė siejama su medikamentų (gliukokortikoidų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimu ar somatinį stresą organizmui sukeliančiais įvykiais (pvz., operacija). Vyresniems nei 10 metų vaikams diagnozuojamos opos paprastai būna lėtinės, susijusios su H. pylori infekcija, o dažnesnė jų lokalizacija - dvylikapirštė žarna.
• Ektopinis nėštumas. Ši diagnozė turi būti apsvarstyta visoms mergaitėms, kurioms jau yra menstruacijos ir kurios skundžiasi pilvo skausmu, nes ektopinis nėštumas gali sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą. Klasikiniai ektopinio nėštumo simptomai yra pilvo skausmas, amenorėja ir kraujavimas iš makšties. Nors prieš prasidedant kraujavimui būdingas amenorėjos laikotarpis, kai kurios pacientės gali klaidingai interpretuoti ektopinio nėštumo sukeltą kraujavimą kaip vėluojančių ar nereguliarių menstruacijų kraujavimą, ir nesikreipti pagalbos, kol neatsiranda kitų ektopinio nėštumo požymių.
• Svetimkūnio prarijimas. Maži vaikai dažniausiai praryja mažus lygaus paviršiaus nemaistinės kilmės objektus, kurie paprastai pasišalina natūraliai, jeigu neužstringa stemplės anatominių susiaurėjimų vietose. Žinant ar tariant, kad vaikas prarijo pavojingą objektą, galintį sukelti virškinimo trakto obstrukciją ar perforaciją, būtina kuo skubiau atlikti tyrimus ir gydyti. Tokiais pavojingais objektais laikomi aštrūs svetimkūniai (gali sukelti žarnos perforaciją), didesni nei 6 cm ilgio ar 2 cm skersmens objektai (gali sukelti obstrukciją), maitinimo elementai (apvalūs - sukelia cheminius nudegimus, pailgi - gali sukelti obstrukciją) bei magnetai (jeigu praryta daugiau nei vienas). Literatūroje aprašyta atvejų, kai vaikams, prariusiems mažus apvalius magnetus, išsivystė žarnų užsisukimas ir žarnos perforacija. Pažeidimas įvyksta, kai magnetai pritraukia vienas kitą per žarnos sienelę. Pasireiškia pilvo skausmas ir kiti nespecifiniai simptomai.
• Diabetinė ketoacidozė. Tai gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti poliurija, polidipsija, svorio netekimu, gliukozurija. Būdingas pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas. Sunkiais atvejais gali būti psichikos sutrikimų, Kussmaulio kvėpavimas, dehidratacijos požymių.
• Hirschprungo liga. Tai įgimtasis parasimpatinių nervinių ganglijų nebuvimas storosios žarnos sienelės nerviniuose rezginiuose, pasireiškiantis ūmia arba lėtine storosios žarnos obstrukcija. Enterokolitas yra reta ir staigi Hirschprungo ligos komplikacija, pasireiškianti viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu. Įdomu tai, kad ši komplikacija gali išsivystyti dar iki chirurginės intervencijos, ankstyvuoju pooperaciniu periodu ar net praėjus daugiau nei 2 metams po pagrindinės operacijos.
• Pirminis bakterinis peritonitas. Tai gyvybei pavojinga infekcinė nefrozinio sindromo ar kitų būklių, kurios sukelia ascitą (pvz., kepenų cirozės), komplikacija. Išsivysčius šia komplikacijai, vaiko būklė sparčiai blogėja, būdingas febrilus karščiavimas, skausmingas ir išsipūtęs pilvas, įsitempę pilvo sienos raumenys, pilvaplėvės dirginimo požymiai.
• Miokarditas. Pilvo skausmas gali išsivystyti dėl miokardito sukelto širdies nepakankamumo ir nepakankamos virškinimo sistemos perfuzijos.

Problemos, nesusijusios tiesiogiai su pilvu

• Problemos, tiesiogiai nesusijusios su pilvu, pavyzdžiui, raumenų įtampa ar migrena, stresas. Vaikai pilvo skausmą gali justi nerimaudami. Pasidomėkite, ar namuose, daželyje ar mokykloje vaikas nepatiria nemalonių emocijų. Kai vaikai patiria stresą ar nerimą, jų organizmas į kraują išskiria hormoną kortizolį.
• Ne pilvo skausmas, kurio vaikas nesuvokia arba nemoka įvardinti. Pavyzdžiui, užsisukus sėklidei juntamas labai stiprus skausmas, kurį vaikai dažnai įvardija kaip pilvo skausmą.
• Emocinės ir psichologinės priežastys (pilvą pradeda skaudėti prieš atliekant užduotį, pvz., atsakinėjant mokykloje ar namuose, prieš pasiteisinimą už kokį poelgį, laukiant kokio įvykio, pvz., vizito pas dantų ligų gydytoją).

Įvairių amžiaus grupių vaikų pilvo skausmų ypatumai

1-3 metų vaikai skundžiasi pilvo skausmais susirgę:

• gripu, ūminiu tonzilitu (angina), ūmine kvėpavimo organų liga (peršalimo liga). Kartu gali būti sloga, aukšta temperatūra, vėmimas ir galvos skausmas.
• įstrigus kirkšninei išvaržai (ji gali atsirasti ir po didesnio fizinio krūvio). Būdinga apatinės pilvo dalies skausmas, vėmimas.
• kapšelio uždegimas. Pastebimas patinęs, skausmingas paraudęs kapšelis, skausmingas liečiant. Mažylis neramus, gali vemti.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pilvo skausmą dažniau sukelia:

• vidurių užkietėjimas (skausmai išnyksta po pasituštinimo).
• plaučių uždegimas (pneumonija; kartu būna kosulys, aukšta temperatūra, krūtinės skausmas).
• šlapimo organų infekcija (kartu būna pakilusi temperatūra, diskomfortas šlapinantis).
• apsinuodijimas maistu (stiprūs, pulsuojantys skausmai, labai skystos išmatos, vėmimas).

Dažniausios mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių pilvo skausmo priežastys:

• skrandžio ir žarnyno uždegimai (sukelti įvairių virusų ir bakterijų).
• gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa (opaligė). Skausmas įvairus: mėšlungiškai duriantis, spaudžiantis, deginantis viršutinėje pilvo dalyje valgant ar po valgio, bet taip pat dažnai prieš valgį, naktį, anksti ryte.
• pilvo sumušimai.
• pneumonija.
• apendicitas.
• šlapimo organų infekcija.
• skausmingos mėnesinės.
• mergaičių lytinių organų uždegimai.

Lėtinių (atsinaujinančių), pasikartojančių 3 mėn. laikotarpiu per vienerius metus, skausmų priežastys:

• 50 proc. emocinės, atsirandančios per mokslo metus, susijusios su stresu namuose, mokykloje, konfliktai su kiemo draugais. Dažnesnės labilios nervų sistemos vaikams, kurie dėl visko jaudinasi.
• įvairių medžiagų, pvz., laktozės (pieno cukraus), augalinių baltymų netoleravimas.
• didelių kofeino dozių ir gėrimų su angliarūgšte vartojimas.
• Krono (Crohno) liga (apatinės dalies plonosios žarnos uždegimas).
• opinis kolitas (storosios žarnos uždegimas). Taip pat būna kraujingos išmatos, krenta svoris, atsiranda mažakraujystė (anemija; vaikas būna pablyškęs).

Kada kreiptis į gydytoją?

Neskubėkite kreiptis į gydytoją, kai:

• Nėra vėmimo, aukštos temperatūros, stiprių, aštrių pilvo skausmų, viduriavimo, skausmas išnyksta per 1,5-2 val.
• Skausmas išnyksta, kai pasišalina dujos, vaikas pasituština.
• Vaikui palengvėja, kai nuraminamas ir vėl tampa aktyvus, geros nuotaikos.

Pasikonsultuokite su gydytoju:

• Jei skausmai nestiprūs, pasikartojantys, netrukdo vaikui būti aktyviam.
• Neuždelskite kreiptis į gydymo įstaigą, jeigu vaikui pilvo skausmas nepraeina, o tik stiprėja, yra nuolatinis ir trunka daugiau nei 6 val., migruoja į kitą kūno vietą, sustiprėja judesių metu - lipant laiptais, kosint ar čiaudint, priepuoliai dažnėja, nepraeina nuo skausmą malšinančių vaistų, taip pat, jeigu pilvas tampa kietas, įtemptas. Svarbūs ir kiti pilvo skausmą lydintys simptomai - karščiavimas, daug kartų pasikartojantis žalsvu turiniu (tulžimi) ar krauju vėmimas, viduriavimas, išmatose ar šlapime pastebimas kraujas, kirkšnyje ar pilvo sienoje atsiradęs guzas ar darinys, odos pageltimas, kapšelio skausmas berniukams, ar kiti nerimą keliantys požymiai.
• Užeinantis ir vėl praeinantis pilvo skausmas aplink arba žemiau bambos, vidurių užkietėjimas, pilvo patinimas, nesugebėjimas išleisti susikaupusių dujų, vėmimas.
• Jei skausmai pasikartoja atsiradus stresui.

Skubiai kreipkitės į gydytoją, kai:

• Skausmas susijęs su vėmimu, viduriavimu, pilvo pūtimu, pilve atsirado darinys (gumbas, sukietėjimas).
• Skauda prisilietus prie pilvo.
• Atsirado stiprus skausmas, susijęs su temperatūra, vėmimu.
• Skausmas aštrus, stiprus, susijęs su dujų ir išmatų turinio nepasišalinimu.
• Vaikas susimušė pilvą, pajuto stiprų skausmą, vemia.
• Vaikas atrodo nesveikai, guli, skundžiasi pilvo skausmu.
• Jei vaiko pilvo skausmas nepraeina, o tik stiprėja, yra nuolatinis ir trunka daugiau nei 6 val., migruoja į kitą kūno vietą, sustiprėja judesių metu - lipant laiptais, kosint ar čiaudint, priepuoliai dažnėja, nepraeina nuo skausmą malšinančių vaistų, taip pat, jeigu pilvas tampa kietas, įtemptas. Svarbūs ir kiti pilvo skausmą lydintys simptomai - karščiavimas, daug kartų pasikartojantis žalsvu turiniu (tulžimi) ar krauju vėmimas, viduriavimas, išmatose ar šlapime pastebimas kraujas, kirkšnyje ar pilvo sienoje atsiradęs guzas ar darinys, odos pageltimas, kapšelio skausmas berniukams, ar kiti nerimą keliantys požymiai.

Vizito pas gydytoją metu, diagnostiką palengvinti ir pagreitinti gali tiksli bei išsami paciento ligos istorija. Dėl šios priežasties, svarbu pasakyti gydytojui, kada vaikui skauda: prieš valgį ar pavalgius (kiek laiko po valgio ir po kokio valgio); ar skausmas susijęs su valgiu ir vėmimu; ar prieš einant į mokyklą; ar nustoja vaikui palikus namuose. Koks skausmas - bukas, spaudžiantis, duriantis, aštrus ar net priepuoliais, kur skauda - duobutę ties krūtinkaulio atauga, apie bambą, po dešiniuoju šonkaulių lanku ar dešiniajame šone apačioje. Kokie vaiko viduriai - kieti, skysti, ar normalūs, ar pučia vidurius, ar pasišalina dujos.

Kaip padėti vaikui, kenčiančiam nuo skrandžio skausmo

Kol vaiko neapžiūrės gydytojas:

• Jei vaiką pykino arba jis vėmė, viduriavo, duokite dažnai (kas 20-30 min.) po truputį 30-50 ml atsigerti natūralaus mineralinio vandens.
• Neskubėkite kreiptis į gydytoją, kai skausmas išnyksta, kai pasišalina dujos, vaikas pasituština.
• Vaikui palengvėja, kai nuraminamas ir vėl tampa aktyvus, geros nuotaikos.
• Neduokite vaistų nuo skausmo, nes jie gali iškreipti ligos eigą ir trukdyti įvertinti ligonio būklę.
• Neduokite laisvinamųjų ar kitų vidurius veikiančių vaistų.
• Neįvenkite jokių žvakučių ir klizmų.
• Nedėkite ant pilvo šildyklės.

Namų gydymo priemonės

Kaip padėti?

• Neraminkite, išsiaiškinkite skausmo priežastis, ypač, kai įtariate, kad skausmas atsirado dėl streso (žr. poskyrį Kas yra streso (emocinis) skausmas). Vaikui, kuriam pilvą ėmė skaudėti dėl emocinio streso, labiausiai reikia meilės ir švelnumo. Priglauskite, paglamonėkite, ir praeis įtampa, skausmas išnyks. Pasikalbėkite apie darželį, mokyklą, įvykius kieme. Neneikite, kad jam skauda, nes mėginimas įtikinti, kad neskauda, vaiką tik dar labiau sujaudina, ir dėl to skausmas sustiprėja. Jeigu vaikas pasiskundžia pilvo skausmu prieš eidamas į darželį ar mokyklą, jį paglostykite ir pagirkite, kad jis vis dėlto eis į kolektyvą. Paskambinkite auklėtojai, kad ji sumažintų baimę, pvz., nekviestų atsakinėti, rastų galimybę vaiką pagirti, pagal galimybes jam skirtų daugiau dėmesio. Iš auklėtojos per daug nereikalaukite, nes tokių vaikų, kaip jūsų, gali būti ir daugiau.
• Tegul vaikas nueina į tualetą.
• Jei gydytojas leido vaiką gydyti namuose:
• Atidžiai stebėkite vaiko būklę.
• Nesistenkite įkalbinti valgyti, kai norės, pats paprašys, duokite atsigerti natūralaus mineralinio vandens.
• Duokite tik tų vaistų, kurių paskyrė gydytojas.
• Tik gydytojui leidus pridėkite prie pilvo šildyklę, pvz., mažyliui gali patikti atsigulti jums ant kelių, kai ant jų esate pasidėjusi šildyklę.
• Jei pilvą pradeda skaudėti, kai užkietėja viduriai, pakeiskite dietą.
• Pamasažuokite pilvuką, kai pilvukas papūstas, užkietėję viduriai arba yra diegliai. Vaikui, kuris jau supranta, ką sakote, paaiškinkite, jog „patrinsite” pilvuką, kad jis pasijustų geriau. Kai vaikas žino, kas jam bus daroma, mažiau priešinsis, masažą supras kaip žaidimą. Paguldykite vaiką ant nugaros. Pašildykite delną ant šildyklės arba tarp delnų patrinkite truputį augalinio aliejaus, kad juos sušildytumėte. Delną uždėkite ant bambos ir švelniais, atsargiais judesiais, pradėdama nuo krūtinės - pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite, pakartodama maisto ir dujų judėjimą virškinamuoju traktu. Tuos pačius judesius pakartokite kelis kartus. Juos kaitaliokite su kitais judesiais. Padėkite delną ant šonkaulių ir braukite pilvuku žemyn. Ritmiškai masažuokite pilvą braukiamaisiais judesiais, pakartokite keletą kartų, paskui vėl masažuokite pilvuką švelniais sukamaisiais judesiais. Kad vaikui būtų įdomiau, tuo pačiu metu padarykite ir mankštą. Sulenkite kojas per kelius, paskui pakaitomis po vieną koją pakelkite, lėtai sulenkite per kelį, priglauskite prie pilvuko ir greitai paleiskite. Tą patį padarykite ir kita koja. Dar vėliau sulenkite ir paleiskite abi kojas kartu. Pakartokite šį pratimą kelis kartus, tada vėl pamasažuokite pilvą. Procedūros trukmė - 5-10 minučių. Ją galite kartoti kas 30-60 minučių. Svarbu, kad vaikui procedūra neįkyrėtų ir nesukeltų nemalonių pojūčių. Jos metu vaikui ką nors papasakokite. Kai vaikas taps neramus, pradės vartytis, procedūrą nutraukite. Kartą pajutęs nemalonius jutimus, kitą kartą jis nesiduos masažuojamas.

Vaistai nuo pilvo skausmo yra nereceptiniai, tačiau geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris, apklausęs ir atlikęs tyrimą, parinks tinkamą preparatą. Kartu verta vartoti patikrintas naminio gydymo priemones - gydomųjų žolelių užpilus. Kas padeda numalšinti skrandžio skausmą? Gydymas pirmiausia priklauso nuo negalavimo priežasties. Jeigu skausmą sukelia virškinimo sutrikimai, verta vartoti:

• jonažoles,
• linų sėmenis,
• pipirmėtes.

Prekyboje esama ir vaistų nuo skrandžio skausmo, tačiau prieš vartojant vaistus reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris po apklausos ir tyrimų parinktų tinkamą preparatą. Labai dažnai tai yra vaistai, mažinantys druskos rūgšties gamybą skrandyje, antispazminiai preparatai arba tokie, kurių užduotis yra pagerinti maisto turinio judėjimą virškinamuoju traktu. Nepamirškite, kad antacidinių vaistų ilgai negalima vartoti - dažniausiai rekomenduojama juos naudoti 14 dienų.

Naminės skrandžio skausmo gydymo priemonės

Kas numalšina skrandžio skausmą? Verta naudoti patikrintus namų gydymo metodus. Pirmiausia prisiminkite subalansuotą, lengvai virškinamą mitybą - valgykite reguliariai, nedideles maisto porcijas. Esant virškinimo sutrikimams, nevalgykite sunkiai virškinamo maisto, nevartokite alkoholio ir gazuotų gėrimų. Verčiau rinkitės ryžių košę ar obuolius. Paplitęs namų gydymo metodas - vaistažolės, iš kurių paminėtos:

• ramunėlės,
• mėtos,
• liepžiedžiai,
• linų sėmenys.

Be to, diastolinį poveikį turi kmynai. Šluotinio sėklučio medus taip pat turi vertingų savybių, gerinančių žarnyno pažeidimų regeneraciją, švelninančių skrandžio opų ir vidurių užkietėjimo simptomus.

Kas yra streso (emocinis) skausmas

Jei vaikas pasiskundžia pilvo skausmu, pvz., rytais prieš vedant jį į darželį arba prieš išeinant į mokyklą, ir jis praeina, kai vaikas lieka namuose, galima įtarti, kad skausmo priežastis yra stresas, emocijos. Jeigu vaikas pradeda skųstis pilvo skausmu, kai jis kviečiamas valgyti kokį nors patiekalą ar apskritai valgyti, arba prieš sodinimą ant puoduko, įtariama, kad skausmas yra emocinio pobūdžio. Vaikas, skųsdamasis pilvo skausmu, bando išsigelbėti nuo jam nemalonios procedūros. Dažnai pilvo skausmu skundžiasi maitinami per prievartą arba verčiami suvalgyti per didelį maisto kiekį.

Streso priežastis gali būti:

• Šeimos gyvenimo nedarna.
• Prievarta vaiko atžvilgiu, ypač susijusi su maistu.
• Vaikas nenori eiti į „kolektyvą”, nes ten jis jaučiasi blogiau nei namuose.
• Nesėkmės mokykloje ir baimė, kad namuose teks „atsiskaityti už pasiekimus” mokykloje.
• Konfliktai su bendraamžiais ar mokytojais.

Geriausias streso sukeltų skausmų gydymas yra švelnus elgesys su vaiku. Vaiką išklausykite: paprašykite, kad jis papasakotų apie darželį, mokyklą, draugus. Palengva išryškės streso, baimės priežastis. Permąstykite savo elgesį su vaiku - gal esate per daug jam griežti? Gal iš jo reikalaujate daugiau nei jis geba? Gal jis bijo palikti namus, nes galvoja, kad tėtė mamą skriaudžia ir atvirkščiai? Gal jis bijo mokyklos, mokytojo? Vaiką apraminusios, išleiskite į mokyklą. Mokytojui paskambinkite ir paprašykite, kad jis kurį laiką vaikui būtų atlaidesnis, jį pagirtų net ir už mažus nuopelnus.

Kai vaikas sako, kad jam skauda pilvą, jo neįtikinėkite, kad neskauda. Mėginimas įtikinti, jog neskauda, dar labiau padidina skausmą.

tags: #skrandzio #skausmas #vaikui

• Kaip gydyti spenelių įtrūkimus
• Taro kortos pagal gimimo datą
• Vaiko išregistravimas
• Kaip vėjaraupiai veikia nėščiąsias
• Mykolas Römeris: Teisininkas ir visuomenės veikėjas