Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra sudėtingas ir daugialypis klausimas, apimantis medicininius, socialinius, etinius ir asmeninius aspektus. Nors Lietuvoje yra įteisintos legalių abortų galimybės, moterys, neplanuotai pastojusios ir nepasiruošusios auginti vaiko, susiduria su įvairiomis dilemomis ir iššūkiais.
Nesaugūs abortai: rizika ir pasekmės
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nesaugius abortus apibūdina kaip procedūrą, kurios metu nutraukiamas nėštumas, o ją atlieka asmuo, stokojantis reikalingų įgūdžių ir (arba) dirbantis medicininių standartų neatitinkančioje aplinkoje. Tokia praktika, kai abortai atliekami nesaugiai, neaplenkia ir Lietuvos. Kai kurios moterys pasirenka įsigyti nelegaliai parduodamų medikamentų, kurie sukelia abortą arba, blogiausiu atveju, bando nutraukti nėštumą jau vėlesnėse stadijose, pagimdo neišnešiotą kūdikį ir palieka mirti.
Daktarė D. Bužinskienė teigia, kad gydytojams akušeriams ginekologams yra sudėtinga nustatyti tokius atvejus, nes pacientės pačios nepasako apie buvusį kriminalinį arba kitokį nesaugų abortą, jos slepia šią informaciją nuo gydytojų, pasitaiko atvejų, kai moterys tiesiog meluoja. Medikamentų, skirtų nutraukti nėštumą, vartojimas be gydytojų priežiūros ir rekomendacijų, gali sukelti labai neigiamas pasekmes moters sveikatai, o kai kuriais atvejais - grėsmę gyvybei.
Galimos komplikacijos:
- Pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, alerginė reakcija.
- Gausus, kartais net gyvybei pavojingas kraujavimas iš gimdos (pavartojus per didelę vaisto dozę).
Įsigyjant medikamentus iš nežinomų asmenų, jie kainuoja daugiau nei abortas sveikatos klinikoje. Moterų nurodyta kaina už nelegalius vaistus - 179 Eur, kai tuo tarpu nėštumo nutraukimas klinikoje gali kainuoti mažiau nei 100 Eur. Pardavėjos, prekiaujančios nelegaliais medikamentais, teigia, kad medikamentinis abortas yra „nepalyginamai saugesnis nei chirurginis“, tačiau šių vaistų netikrina ir prekiautojos veiklos nereglamentuoja jokia valstybinė tarnyba.
Legaliaborto galimybės Lietuvoje
Lietuvoje leidžiama nutraukti nėštumą moters noru nesuėjus 12 nėštumo savaičių. Su medikų įsikišimu atliekamas abortas gali būti atliekamas fiziškai išsiurbiant vaisių iš gimdos arba panaudojant medikamentus.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įteisintas medikamentinis nėštumo nutraukimas. Vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 savaičių nėštumą su gydytojo ginekologo priežiūra, po būtinų tyrimų. Nėštumas šiuo būdu gali būti nutraukiamas su gydytojo ginekologo priežiūra, po būtinų tyrimų. Moteris turės kreiptis į gydytoją ginekologą, kad šis po apžiūros paskirtų būtinus medikamentus: mifepristoną, kuris stabdo hormono progesterono gamybą ir stabdo embriono vystymąsi; po paros skiriama misoprostolio dozė, kuri sukelia kraujavimą, tuomet pasišalina gimdos turinys.
Nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose, tačiau dažniau moterys renkasi privačias klinikas.
Chirurginio aborto procedūros Lietuvoje:
- Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutraukimas vakuuminės aspiracijos būdu (mikroabortas): embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu. Dažniausiai pakanka vietinės nejautros.
- Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba vėlesnis dėl medicininių indikacijų): naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet gali būti plečiamas gimdos kaklelis, atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Vėlesnio nėštumo atveju, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija).
Po aborto procedūros moterims rekomenduojama 2-3 savaites neturėti lytinių santykių ir bent 1 mėnesį po to nesilankyti baseinuose, pirtyse, vonioje, kad būtų sumažinta infekcijų rizika.
Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 m. toks sutikimas neprivalomas.
Priežastys, lemiančios moters sprendimą nutraukti nėštumą
Moterys nėštumą nutraukia dėl pačių įvairiausių priežasčių. Remiantis tarptautiniais tyrimais ir Krizinio nėštumo centro surinkta informacija, dažniausiai minimos priežastys:
- Finansiniai sunkumai, nesugebėjimas išlaikyti vaiko.
- Netinkamas laikas kūdikiui gimti, nesuderinamumas su karjera ir darbu, ateities planais.
- Santykiai su partneriu: nestabilūs santykiai, partnerio nenoras būti šalia, smurtas šeimoje, partnerio palikimas.
- Bijojimas artimųjų reakcijos, baimė susilaukti pasmerkimo, gėda būti vieniša motina.
- Nenoras gimdyti vaiko nuo prievartautojo.
- Motinystei jaučiamas nepasirengimas, nejaučiama meilė kūdikiui ar jo tėvui.
- Vėlyvas pirmasis gimdymas (daugiau nei 30 metų).
- Nėštumas, kuris kirtosi su ateities tikslais.
- Sveikatos problemos (moters arba vaisiaus).
- Ankstesni nesėkmingi nėštumo nutraukimai arba sunkūs nėštumai.
- Spaudimas iš aplinkinių (šeimos, partnerio, draugų).
- Nėštumo dydis, neatitinkantis įstatymu leistinų nėštumo nutraukimo normos ribų gydymo įstaigoje.
Psichologinis aspektas ir pagalba
Pastojusi moteris supranta, kad jai nuo šiol teks rūpintis ne tik savimi. Palaikymas ir pagalba iš artimiausių žmonių tampa labai svarbi, o jos nesulaukus, griūva pasitikėjimas savimi. Nėštumo nutraukimas, be abejonės, moteriai yra sudėtingas apsisprendimas, galintis kelti pavojų psichologinei bei fizinei sveikatai.
Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Krizinio nėštumo centras teikia psichologinę ir materialinę pagalbą moterims, susidūrusioms su neplanuoto nėštumo situacija. Specialistai užtikrina, kad moterys neskubėtų priimdamos sprendimus, organizuoja savitarpio pagalbos susitikimus ir teikia paramą reikalingais daiktais.
Vidutiniškai į Krizinio nėštumo centrą per mėnesį kreipiasi apie 30 moterų, dažniausiai 22-39 metų, įvairių socialinių sluoksnių. Specialistė Rūta Julija Klovaitė paaiškina, jog krizė kyla dėl įvairių dalykų - finansinių sunkumų, partnerio nenoro būti šalia laukiantis, nėščiosios amžiaus - tiek jaunesnėms, tiek moterims virš 45-erių arba moteris nori nutraukti nėštumą, nes nemyli kūdikio tėvo.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį nėštumą nutraukti leidžiama ir medikamentiniu būdu iki devintos nėštumo savaitės. Vis dėlto, procedūros, kuri galės būti atliekama ir namuose, eiga nėra detalizuota ir teisiškai reglamentuota.
Alternatyvios galimybės ir visuomenės požiūris
Lietuvoje draudžiama perleisti vaiko globą nėštumo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, tuomet įgyjama ne tik teisė, bet ir pareiga tėvams juo rūpintis. Tėvo ar motinos atsisakymas teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
Visuomenėje stipriai įsišaknijusi nuostata, kad abortas daro žalą moters sveikatai. Tačiau daugelis šiuolaikinių mokslininkų šiuos vadinamuosius pavojus vadina „visuomenėje paplitusiais mitais“. Viena iš didelių tyrimų šia tema atliktas Kalifornijos universitete, JAV, kuriame beveik tūkstantis (n = 954) neplanuotai pastojusių ir nėštumą norinčių nutraukti moterų nedalyvavo. Tyrimas atskleidė, kad 40 proc. moterų nėštumą nutraukė dėl finansinių priežasčių, 36 proc. nurodė, kad tai buvo netinkamas laikas kūdikiui gimti, net 31 proc. moterų nutraukė nėštumą dėl priežasčių, susijusių su santykiais su partneriu.
Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas. Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką.
Kas nutinka, kai neleidžiame žmonėms darytis abortų? | Diana Greene Foster | TED
Vakcinų ir abortuotų kūdikių audinių ryšys
Kai kurios vakcinos, naudojamos šiuolaikinėje medicinoje, yra sukurtos naudojant ląstelių linijas, išgautas iš abortuotų kūdikių audinių. Šie ląstelių štamai, dėl savo ilgaamžiškumo, laikytini idealia kultūros terpe virusų augimui, kurie vėliau naudojami vakcinų gamybai. Pavyzdžiui, WI-38 ir MRC-5 ląstelių linijos, plačiai naudojamos vakcinų gamybai, buvo sukurtos iš abortuotų kūdikių plaučių audinių. Tai kelia moralinių ir etinių klausimų tikintiesiems ir sąžiningiems piliečiams.
Atsiranda diskusijos, ar vakcinų, kurių gamyba yra susijusi su abortų kurstymu, naudojimas yra priimtinas. Nors dauguma krikščionių etikos specialistų sutinka, kad abortas yra blogis, kai kurie mano, kad pasyvus dalyvavimas per produkto, pagaminto iš abortuoto vaisiaus ląstelių, naudojimą yra priimtinas. Tačiau, svarbu suprasti glaudų ryšį tarp abortą atliekančio asmens ir tyrėjo, imančio vaisių organus tyrimams. Tyrėjo tikslas yra naudoti abortuotus kūdikius sukurti vakcinas. Kadangi audinius reikia paimti iš karto po aborto, abortą atliekantis asmuo ir tyrėjas taip pat turi susitarti iš anksto.
Tėvai, rinkdamiesi vakcinas savo vaikams, turėtų atsižvelgti į jų kilmę ir ieškoti etiškų alternatyvų, jei jos yra prieinamos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, gaminamos etiškesnės alternatyvos vakcinoms, sukurtos iš triušio ląstelių ar beždžionių inkstų.
Teisiniai ir medicininiai aspektai JAV ir Lietuvoje
JAV svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai būtų įpareigoti stengtis išsaugoti kūdikio gyvybę tais atvejais, kai jis gimsta po bandymo atlikti nėštumo nutraukimą. Šis projektas, nors ir susilaukia kritikos, gali tapti precedentu ir kitose šalyse.
Lietuvos įstatymuose numatyta leisti palaidoti mirusius, negimusius kūdikius. Tačiau nėštumo nutraukimo arba kūdikio gimimo ir vėliau staigios mirties atveju, situacija tampa labiau komplikuota. Jei kūdikis gimė po 22 nėštumo savaičių negyvas, jis yra registruojamas kaip pilietis ir turi būti palaidotas. Jei vaisius gimė negyvas iki 22 savaičių, registracija nevykdoma, tačiau kūno atsiėmimas ir palaidojimas yra galimas.
Medicininėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai po aborto procedūros gali gimti gyvas vaikas. Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, po bandymo nutraukti nėštumą, nuo 2003 iki 2014 m. JAV iš viso gimė 143 kūdikiai; dauguma jų mirė praėjus nuo vienos iki keturių valandų po gimimo. Tokie atvejai yra reti, tačiau ypač keblūs mediciniškai, teisiškai ir emociškai.
| Metai | Atliktų abortų skaičius |
|---|---|
| Pastaraisiais metais | Apie 3000 |
| Anksčiau | 1,5 karto daugiau |
Gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža įžvelgia didelę švietimo apie lytinį gyvenimą ir kontracepciją stoką, dėl ko ir tenka dažnai susidurti su pacientėmis, norinčiomis nutraukti nėštumą savo noru. Jis skatina moteris neskubėti priimti sprendimų, kreiptis pagalbos į profesionalus, nes vien pamačius kūdikio šypseną ar išgirdus jo pirmąjį riksmą, dažnai moters požiūris į kūdikio gimimą pasikeičia ir vėliau teikia didelį džiaugsmą.
