Nors Austrijos imperatorienė Elžbieta (meiliai vadinta Sisi) Europoje yra žinoma asmenybė, ypač Austrijos, Vengrijos teritorijose, tačiau lietuviams ji mažai girdėta, pastebi režisierė Viktorija Streiča. Šią spragą sieks ištaisyti istorinis miuziklas „Elisabeth“, savaitgalį debiutuosiantis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Miuziklo autoriai - libretų dramaturgas, žinomas dainų vokiečių kalba autorius Michael Kunze ir pianistas, aranžuotojas, kompozitorius, dirigentas Sylvester Levay. Tikrais įvykiais iš Austrijos imperatorienės Elžbietos (1837-1898) gyvenimo paremtas miuziklas pasakos to laikmečio aristokratės istoriją: kovą už teisę gyventi kaip nori, saugumo, meilės paieškas, kančių verpetus. Atsiskleis unikali Elžbietos patirtis: būdama vos 16 m. ji ištekėjo už Austrijos imperatoriaus, Habsburgų dinastijos atstovo Pranciškaus Juozapo I, visą gyvenimą „flirtavo“ su alegorine Mirtimi.
Griežtai reglamentuotame rūmų gyvenime ji vienintelę saviraišką matė savo išvaizdos ir stiliaus puoselėjime, tad netrukus Elbžbieta imta vadinta gražiausia Europos moterimi. „Imperatorienė Elžbieta gyveno tuo metu, kai prasidėjo didžiųjų monarchijų saulėlydis, o tūkstantmetės tradicijos netruko keistis į modernią, šiuolaikinę civilizaciją, nors kelias į ją buvo lydimas tragiškų dviejų pasaulinių karų“, - istorinį kontekstą pateikė miuziklo autoriai.
Elžbietos gyvenimo baigtis netikėta - ją atsitiktinai nužudė revoliucionierius, į Ženevą, kur ji gydėsi, atvykęs atimti gyvybę kitam monarchui, tačiau jo neradęs neapykantą monarchijai išreiškė užbaigdamas imperatorienės dienas šioje žemėje.
Miuzikle „Elisabeth“ pagrindinį Elžbietos vaidmenį kuria trys atlikėjos: Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė ir Karina Krysko. Režisierė V. Streiča atskleidė, kad kūrybiniame procese lydėjo griežta miuziklo autorinių teisių agentūros „Vereinigte Bühnen Wien“ atstovų priežiūra. „Renkant vaidmenų atlikėjus vyko atrankos, jų įrašus siuntėme miuziklo autoriams, kad patvirtintų pasirinkimus. Tas pats vyko ir su meniniais sprendimais, kostiumais, scenografija ir kt. Šiuo metu muzikinę dalį prižiūri dirigentas iš Austrijos“, - sakė V. Streiča.
Elžbietos vaidmens atlikėja G. Bielskytė atviravo, kad personažą perteikti sudėtinga dėl kelių aspektų. Pirmiausia, miuzikle pasakojama ilga Elžbietos gyvenimo atkarpa: nuo 16 iki 60 metų, šį laikotarpį miuziklo metu tenka suvaidinti vienai pagrindinio vaidmens atlikėjai. Iššūkių kelia ir imperatorienės Sisi tragiško gyvenimo, sunkių išbandymų peripetijos. „Jos pagrindiniai skauduliai - nuo pat gimimo atimti vaikai, kuriais neleista rūpintis, prižiūrėti. Ji buvo tarsi savotiška „gimdymo mašina“, nes tereikėjo sosto įpėdinio ir palikuonių. Kita problema - nelaiminga santuoka, taip pat vyro mamos spaudimas ir žeminimas rūmuose, vaikų mirtys, vienatvė, depresija. Siekdama išsilaisvinimo iš kančių ji visą gyvenimą „flirtavo" su alegorine Mirtimi“, - pasakojo G. Bielskytė.
Kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė atkleidė, kad miuzikui sukurta apie 300 kostiumų. Daugumą jų pasiuvo Kauno valstybinio muzikinio teatro siuvykla. Keli kostiumai preciziškai atkurti iš nuotraukų, tarp jų: legendiniai marškiniai su juodomis juostelėmis, kostiumas su žvaigždėmis (tiesa, originaliai jie yra balti su auksinėmis žvaigždėmis, o kauniečiai sukūrė auksinį kostiumą su baltomis žvaigždėmis). Pasak kūrėjų, kostiumų scenografija - tai auksas ir spindesys. Anot scenografo Artūro Šimonio, auksas atskleidžia ne tik vidinį Elžbietos švytėjimą, tai ir aliuzija į šaltą, vienatvės persmelktą monarchijos narvą, kuriame ji buvo uždaryta.
„Kostiumai čia nepretenduoja tapti istoriniais, muziejiniais, tai labiau variacijos istorine tema su gurmanišku koloritu, dominuoja kakava - karališkas gėrimas, gal net karšto šokolado sodrumas. O variantų begalės - su pienu, su grietinėle, visi rusvi atspalviai - nuo kreminio iki žėrinčio aukso“ - teigė kostiumų ir grimo dailininkė K. Daujotaitė. Ji pažymėjo, kad imperatorienė Elžbieta buvo stiliaus ikona. Ji garsėjo ne tik puošyba, bet ir ilgais, blauzdų vidurį siekiančiais plaukais. „Jos ne tik išorė, bet ir vidus buvo gražus, turtingas. Sisi spinduliavo moteriškumą, graciją, emocionalumą. Solistės scenoje tą atkartos“, - sakė K. Daujotaitė.
Miuziklo „Elisabeth“ režisierė Viktorija Streiča įsikinusi, kad kūrinys aktualus ir šiandien. „Labai skaudžiai išgyvenu pastarųjų metų įvykius Europoje: politikoje, socialiniame gyvenime, vargina ir trečius metus besitęsianti pandemija. Šis miuziklas parodo, kad istorija nuolat eina ratu. Miuzikle matoma monarchinio valdymo pabaiga XIX a. pab., o už slenksčio XX a. su karais, kataklizmais. Panašiai vyksta ir šiandien. Mes nesimokome iš istorijos, einame ratu, tad vėl artėjame prie kažkokios kraupios kulminacijos“, - teigė V. Streiča.
Ar pritaptų imperatorienė Elžbieta šiais laikais? „Manau, kad Elžbieta nepritapo tada, nepritaptų ir dabar, nes yra protokolai, kurie varžo jos laisvę. Ir šiais laikais nebūtų pateisinamas jos elgesys. Tačiau jungtis su šiais laikais yra: ji kovojo už savo laisvę, mes visi irgi nuolat kovojame už savo laisvę“, - kalbėjo pagrindinio vaidmens atlikėja G. Bielskytė.
Kita vertus, 9-ojo dešimtmečio popmuzikos pasaulyje svarbią vietą užėmė dainininkė C.C.Catch. Olandijoje gimusi Caroline Catherine Muller turėjo visus šansus tapti siuvėja ar kavinės darbuotoja, ir tik savo užsispyrimo bei tėvų palaikymo dėka tapo popmuzikos princese. Ilgus metus klajojusi Caroline turbūt net nesapnavo, kad vieną dieną likimas jai nusišypsos ir, palikusi taip nekenčiamą siuvyklą, ji galės pabandyti siekti dainininkės karjeros. Tiesa, pati pradžia buvo itin sunki - tėvui net teko palikti statybininko amatą, įkurti savo agentūrą ir padėti dukrai, klajodavusiai iš vieno talentų konkurso į kitą.
Vis tik likimas jai buvo palankus - kartu su merginų grupe „Optimal“ ji 1985 metais dalyvavo viename talentų konkurse, kuriame potencialių žvaigždžių savo popmuzikos fabrikui dairėsi Europos muzikos pasaulį sudrebinusio dueto „Modern Talking“ hitmeikeris Dieteris Bohlenas. Ausį išlavinusiam prodiuseriui Caroline balsas taip patiko, jog devyniolikmetė netrukus jau savo rankose spaudė pirmąjį kontraktą.
Bendradarbiaudama su Dieteriu Bohlenu C.C.Catch (tokį jai scenos vardą suteikė D.Bohlenas) nuo 1985 iki 1988 išleido keturis sėkmingus, hitų prifarširuotus albumus. Tačiau nepatenkinta tuo, kad prodiuseris neleidžia pasireikšti jos kūrybinėms ambicijoms, C.C.Catch nusprendė su juo nutraukti bendradarbiavimą. Išsiskyrimas nebuvo lengvas - D.Bohlenas pareikalavo milžiniškos kompensacijos, o nauja sutartis, nauji prodiuseriai, leidybinė agentūra ir naujas albumas jai didesnės sėkmės neatnešė.
Šeimyninis gyvenimas taip nesusiklostė - santykiai su „Blue System“ būgnininku Franku Otto iširo, dainininkė prarado kūdikį. Kuriam laikui ji buvo palikusi sceną, gilinosi į dvasinius mokymus, ištekėjo už savo jogos mokytojo, tačiau santuoka truko tik kelerius metus. C.C.Catch kelis kartus mėgino į sceną grįžti su naujais įrašais - vienu metu ji mėgino derinti popmuziką su repu, tačiau leidėjams tokie jos eksperimentai nepasirodė labai įdomūs.
Kaip ir kitos devintojo dešimtmečio žvaigždės C.C.Catch tikro furoro sulaukė Rytų Europos šalyse, kur ji iki šiol šiltai sutinkama. Nors dainininkei jau yra 51 metai, tačiau panašu, kad jausdama tokį gerbėjų palaikymą, ji savo amžinais hitais klausytojus džiugins dar ne vienerius metus.
