Didžioji dalis mažylių į pasaulį atkeliauja jau turėdami įgimtus gebėjimus išmokti kalbą.

Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias.

Vaikų smegenys šiuo metu yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos.

Tad šiuo laikotarpiu vaikas gali pasiekti itin didelį kalbos vystymosi pradmenų lygį.

Pirmojo žodžio atsiradimas

Ateina laikas pirmajam žodžiui.

Yra keturi pagrindiniai bruožai, pagal kuriuos ištartą garsų seką galima vertinti kaip pirmąjį žodį:

1. Pirmiausia - garsų seka, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Pavyzdžiui, jei vaikas pamatęs katę sako „ati“ (katė), tai galime vertinti kaip pirmąjį žodį.
2. Žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Pavyzdžiui, jei vaikas ilgai ir nenutrūkstamai taria „mamamamama“, tai yra čiauškėjimas, bet ne žodis „mama“. Jei žiūri ar rodo į mamą ir sako „ma-ma“, tai galima vertinti kaip pirmąjį žodį.
3. Vėliau žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui-veiksmui įvardinti.
4. Galiosiai, kai žodžiai vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį. Pavyzdžiui, jei turite augintinį ir vaikas bando jį pakviesti, kalbina ir laukia, kol augintinis į jo kvietimą atkreips dėmesį, jau galima teigti, kad vaikas, inicijuodamas pokalbį, vartoja tikslingai savo pirmuosius žodžius.

Apibendrinant, jei žodis vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui-veiksmui įvardinti, tai vertiname kaip pirmąjį žodį.

Vaiko kalbos plėtra ir tėvų vaidmuo

Vaikui augant, jo žodynas plečiasi.

Vaikai sužino naujų žodžių, pradeda juos vartoti, bando pritaikyti situacijai.

Atsiranda ir naujų, ausiai tarsi neįprastų žodžių.

Vaiko kalba palaipsniui pereina į aukštesnį lygį, jei su mažyliu betarpiškai bendrauja tėvai: kalbina, klausia, prašo, giria, žaidžia, skaito knygeles, komentuoja iliustracijas, eina pasivaikščioti, aptarinėja tai, ką mato aplinkui, leidžia pačiupinėti, liesti saugius daiktus.

Vaiko kalbos mokymas - ilgas procesas, kurio koordinatoriai yra tėvai, o pagalbininkai - artimoji aplinka.

Svarbiausi vaikystės metai ir ankstyvoji prevencija

Pirmieji treji gyvenimo metai daugelio vaikystės ir asmenybės raidos tyrinėtojų laikomi svarbiausiais, nes šiuo laikotarpiu formuojasi pasitikėjimo savimi ir kitais, prieraišumo, savarankiškumo, kūrybiškumo ir daugelio kitų savybių pamatai.

Vaikystė - tai ne rengimas gyventi ateityje, bet gyvenimas dabartyje.

Nuo to, kokias ugdymo(-si) sąlygas sudarome vaikui vaikystėje, didele dalimi priklauso visas tolesnis jo gyvenimas.

Ankstyvieji metai gali tapti ilgo ir stipria sveikata pasižyminčio gyvenimo pamatu, todėl ankstyvoji prevencija yra labai vertinga.

Projektas „Žaidžiame kalbą“: bendradarbiavimas ugdant kalbą

2021 m. sausio 26 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre inicijuojant vyr. metodininkei Valerijai Segalovičienei buvo organizuotas seminaras „Logopedo, auklėtojo ir tėvų prevencinis ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymo projektas „Žaidžiame kalbą“.

Seminaro lektorė - Kauno lopšelio „Rasytė“ logopedė ekspertė Eglė Žičkuvienė.

Jau 5-eris metus Kauno lopšelyje-darželyje „Rasytė“ ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo grupėse vykdomas logopedo prevencinis kalbos projektas „Žaidžiame kalbą“.

Projekte dalyvauja vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus.

Tai, ką mes įgyjame ankstyvoje vaikystėje, tampa tolimesnio gyvenimo pagrindu.

Projekto tikslas - glaudus grupės mokytojų ir logopedo darbas, stiprinant komandinio darbo principus, būdus ir metodus.

Projektas aktualus, nes vaikai nuo pirmųjų dienų darželyje susipažįsta ne tik su grupės mokytojomis, bet ir logopedu, kurio paslaugų gali prireikti ateityje.

Tokiu atveju, vaikams jau nebaugu palikti grupės, eiti su svetimu žmogumi į kitą aplinką.

Dalyvaujant įvairiuose metodiniuose renginiuose ir konferencijose projekto tikslas išplėtotas iki Kauno miesto įstaigų bendradarbiavimo.

Nuo 2018-2019 m.m. Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“ ir Kauno lopšelio-darželio „Klausutis“ mokytojai bei švietimo pagalbos specialistai vykdo projektą kartu.

Taip pat projekto „Žaidžiame kalbą“ veiklos pristatomos tarptautinio projekto „Vaiko kelias į gražią kalbą. Laimingas vaikas“ metu, kuris jau 10 m. vyksta Klaipėdoje.

Nuo 2019 m. rudens Kauno lopšelio-darželio ‚Rasytė“ logopedė ekspertė Eglė Žičkuvienė tapo ir tarptautinio projekto koordinatore, todėl nuo 2021 m. planuojama šiuos du projektus sujungti ir vykdyti bendradarbiavimo programą.

Darbo tęstinumas ir tėvų įtraukimas

Norint užtikrinti optimalią kalbos raidos kokybę, būtinas darbo tęstinumas ir grupėje, ir namuose.

Projekto vykdymas pradedamas nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus grupių tėvų apklausos dėl sutikimo dalyvauti projekte.

Tėvai supažindinami su projekto tikslu, uždaviniais, veiklos pobūdžiu ir kokias užduotis jie su vaikais galės atlikti namuose.

Iki karantiniu laikotarpiu tėvai buvo kviečiami organizuoti savanorystės veiklas grupėse.

Taip pat 3-4 m. amžiaus grupėse buvo organizuojamos logopedo veiklos vaikams ir tėvams „Kuriame pasaką“, kurių metu tėvams rekomenduojama namuose ugdyti tris pagrindines sritis, užtikrinančias kalbos ir pažintinių procesų raidą:

• artikuliacinė mankšta ir taisyklingas kvėpavimas;
• stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimas bei kalbinės raiškos skatinimas.

Tėvai supažindinami su pagrindiniais liežuvio ir lūpų lavinimo pratimais, kvėpavimo pratimais ir žaidimais.

Pateikiami elementarūs pavyzdžiai, kaip namuose, buitinėmis sąlygomis, be didelių investicijų galima ugdyti vaiko raidą apimančias kompetencijas.

Labai svarbu tėvus supažindinti su ankstyvojo amžiaus vaikams skirtomis knygelėmis ir jų reikšme vaiko gyvenime.

Projektas vyksta nuo lapkričio iki birželio mėnesio, kai vaikų adaptacija jau praėjusi ir jie gerai jaučiasi grupės aplinkoje.

Lapkričio mėnesį logopedė kartu su mokytojomis atkreipia dėmesį į vaikų valgymo ir gėrimo įgūdžius, prašoma tėvelių atsiųsti nuotraukas, kuriose atsispindi šių įgūdžių formavimasis.

Taip pat logopedė kartu su mokytojomis aptaria veiklų temas vienam mėnesiui.

Šį laikotarpį mokytojos organizuoja užsiėmimus numatyta tema, logopedė praveda vieną 15 min. užsiėmimą grupėje.

Mėnesio pradžioje paskiriamos užduotys, kurias tėvai su vaikais atlieka namuose.

Vykdomos užduotys turi atliepti projekto uždavinius ir vaikų amžių.

Veiklos turi būti žaidimo formos, o užduotys skirtos stambiosios, smulkiosios motorikos, artikuliacinio aparato ir taisyklingo kvėpavimo lavinimui.

Labai svarbu vaikų pojūčius lavinti iki 3-7 metų amžiaus.

Tai jautriausias raidos amžius.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos neišsivystymo ugdymas

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys žymų ir vidutinį kalbos neišsivystymą, dažniausiai ugdomi logopediniuose darželiuose arba bendrojo ugdymo darželių logopedinėse grupėse.

Kai kurie iš jų yra integruoti.

Pirmojoje dalyje glaustai apibūdinamas žymus ir vidutinis kalbos neišsivystymas bei paaiškinama pogrupinių logopedinių pratybų ir kalbos ugdymo per įvairią veiklą programos struktūra.

Toliau pateikiamos 3-4 ir 4-5 metų vaikų neišsivysčiusios kalbos ugdymo pogrupinių logopedinių pratybų programos.

Korekcinio darbo planavimą auklėtojoms palengvins vaikų pažintinės veiklos, motorikos ir t. t. ugdymo per įvairią veiklą gairės.

Tai bendrojo ugdymo darželių programa „Vėrinėlis“, pritaikyta vaikams su žymiai ir vidutiniškai sutrikusiai kalba ugdyti.

Programos yra rekomendacinio pobūdžio.

Leidinys skiriamas logopedams ir darželių auklėtojoms, dirbantiems su vaikais, kuriems nustatytas žymus ir vidutinis kalbos neišsivystymas.

Svarbiausia - vaikas, ir jis yra asmenybė, turintis jausmus, savo nuomonę, norus.

Kartais, užėjus silpnumo minutei, atrodo, kad visas darbas beviltiškas.

Bet TIKĖJIMAS išgelbsti.

Auginkime, mylėkime ir ugdykime jaunąją kartą taip, kad paties būtų smagu džiaugtis savo darbo vaisiais.

Straipsnyje siekiama atskleisti pasakų reikšmę kalbinių gebėjimų ugdymuisi ankstyvajame amžiuje.

Ankstyvajame amžiuje pradeda intensyviai plėtotis vaiko kalba.

Efektyvesnei kalbos raidai vystytis geras būdas yra pasakų panaudojimas.

Vaikai kalbos mokosi iš suaugusiųjų, todėl pasakų skaitymas ir sekimas formuoja tinkamus kalbėjimo įgūdžius.

Klausydamas pasakų, vaikas ugdo savo kalbėjimo įgūdžius, ugdosi kūrybiškumo ir empatijos gebėjimus.

Empirinis tyrimas atskleidė, kad tėvai supranta, jog ankstyvajame amžiuje vaikų kalbos raidai pasakos svarbios.

Tėvai ne visada turi laiko ar žinių, kaip geriausiai ugdyti vaiko kalbą pasakų pagalba.

Šiame procese svarbus pedagogų ir šeimų bendradarbiavimas.

tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #kalbos #ugdymas

• Ką žinoti apie antrą gimdymą po cezario
• Praktiški seilinukai vaikams
• Vaikiški filmai jūsų mažiesiems
• baltas kiaušinis: kokybė ir tradicijos
• Lytiniai santykiai mėnesinių metu