Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos. Jos galėdavo neiti į maldos namus ir kitas masinio susibūrimo vietas, nes per ilgus amžius buvo pastebėta, jog tai pavojinga ir motinai, ir jos palikuoniui. Ši žinia buvo perduodama iš kartos į kartą.
Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia. Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje. Aukšta temperatūra nėra blogai pačiai motinai, tai - imuninis atsakas į virusus (jie „iščirškinami“ ir sunaikinami), tačiau negerai vaisiui, kuris nėra motinos kūno dalis.
Su virusais nėščioji kovoja ne ilgiau, o sunkiau. Moteris savo organizme augina vaisių, o jis yra šioks toks svetimkūnis, todėl, kad jame - ne tik moters genetinė medžiaga. Kitaip tariant, vaisius - ne visai motinos kūno dalis. Tam, kad organizmas neatmestų to „svetimkūnio“, būsimos mamos organizme veikia tam tikri apsauginiai mechanizmai, tad nėščios moters imuniniai mechanizmai šiek tiek prislopinti.
Gripas - ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pateikusi išvadą, jog nėščios moterys nepakankamai dėmesio skiria gripo prevencijai. Nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Gripas paprastai prasideda staiga prasidėjusiu karščiavimu, neproduktyviu kosuliu ir mialgija. Karščiavimas paprastai svyruoja nuo 37,8 iki 40,0 °C. Kiti nespecifiniai simptomai: bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas. Šie klinikiniai požymiai iš esmės sutampa su kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl, nesant diagnostinių tyrimų, jų tiksliai atskirti neįmanoma.
Praėjusio šimtmečio gripo pandemijų (1918-1919, 1957-1958 ir 2009-2010 m.) duomenys rodo, kad nėščiosios, palyginti su bendra populiacija, dažniau serga sunkesne ligos forma, yra hospitalizuojamos ir gydomos intensyviosios terapijos skyriuje bei miršta. Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika nei ne nėščiosioms. Per 2009 m. H1N1 pandemiją JAV 5% visų mirties nuo gripo atvejų buvo nėščiosios, nors jos tesudarė 1% visų JAV gyventojų. 12% su nėštumu susijusių mirčių per 2009-2010 m. pandemijos sezoną buvo susijusios su patvirtinta arba įtariama H1N1 A gripo viruso infekcija. Vėlesniame retrospektyviniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 2600 nėščiųjų, hospitalizuotų dėl gripo 2010-2019 m. (dauguma jų buvo trečiajame nėštumo trimestre ir tik trečdalis visų pacienčių buvo paskiepytos nuo gripo), 5% nėščiųjų reikėjo gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, 8 nėščiosios mirė (pusė iš jų - neskiepytųjų grupėje).
Gripo virusas per placentą perduodamas retai, tačiau gripas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant transplacentinio perdavimo. Nėščiosios gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis (nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos). Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys, šią riziką sumažina antipiretikų vartojimas.
Gripo infekciją reikėtų įtarti tuomet, kai staiga prasideda karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai ir kiti simptomai, tokie kaip bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas bei kai yra padidėjęs sergamumas gripo infekcija (Šiaurės pusrutulyje - nuo rugsėjo iki balandžio, Pietų pusrutulyje - nuo balandžio iki rugsėjo). Diagnozę patvirtina teigiamas gripo viruso molekulinis ar greitasis Ag testas. Neigiamas gripo viruso testas negali paneigti infekcijos, ypač jei testo jautrumas nepakankamas arba jei mėginys paimtas praėjus daugiau kaip 4 dienoms nuo ligos pradžios.
Nėščioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę. Nors antivirusinio gydymo nauda didžiausia, kai jis pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, antivirusinis gydymas taip pat pateisinamas ir pacientams, kuriems gripas pasireiškia praėjus >48 valandoms nuo simptomų atsiradimo, ypač jei jų klinikinė būklė nepradėjo gerėti. Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti. Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti, tačiau zanamiviras yra santykinai kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, o peramivirą galima vartoti tik į veną. Antivirusinių vaistų dozavimas gripui gydyti nėštumo metu yra toks pat kaip ir kitiems suaugusiesiems. Pirmojo pasirinkimo preparatas Oseltamiviras vartojamas po 75 mg du kartus per parą 5 dienas. Didinti oseltamiviro dozę nėra tikslinga, nes didesnės naudos vartojant didesnes dozes nenustatyta.
Karščiavimui gydyti vartojamas acetaminofenas, nes hipertermija pirmojo trimestro metu siejama su nervinio vamzdelio defektais ir galbūt kitomis įgimtomis anomalijomis. Karščiavimas gimdymo metu gali būti naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties rizikos veiksnys. Simptominis gydymas yra panašus į nėščiųjų, sergančių peršalimo ligomis, gydymą. Empirinis antibakterinis gydymas nuo gretutinės bakterinės pneumonijos (kartu su antivirusiniu gydymu nuo gripo) yra pagrįstas tuomet, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ir (arba) hemodinaminis nestabilumas, arba po 3-5 dienų antivirusinio gydymo ir palaikomojo gydymo būklė nepagerėja, arba pradeda karščiuoti po atsistatymo.
Gripo sezono metu rekomenduojama skiepyti nuo gripo visas moteris, kurios yra nėščios ar gali būti nėščios arba gali gimdyti. Nėščiosios gali būti skiepijamos bet kuria licencijuota inaktyvuota arba rekombinantine gripo vakcina. Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina. Skiepijimas nuo gripo yra labai svarbus mažinant motinos susirgimo gripu ir hospitalizavimo riziką, gerinant nėštumo rezultatus ir apsaugant kūdikį kelis mėnesius po gimimo.
Nėščios pacientės pasiekia panašų seroprotekcijos lygį kaip ir negimdžiusios pacientės. Skiepijimas nuo gripo taip pat sumažina su gripu susijusių hospitalizacijų riziką. Paskiepijus nėščiąją susidaro didelis serumo IgG kiekis, IgG klasės Ak per placentą aktyviai perduodami vaisiui. Didelis kiekis prieš gripą nukreipto IgA klasės Ak susidaro motinos piene, Ak perduodami kūdikiui žindymo metu. Taigi motinos skiepijimas prieš gimdymą yra veiksminga strategija siekiant sumažinti su gripu susijusį sergamumą ir mirštamumą tarp kūdikių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkia gripo forma ir kurie negali būti skiepijami iki šešių mėnesių amžiaus, nes nespėja sukurti tinkamo imuninio atsako. Pasyvi apsauga, kurią suteikia motinos skiepijimas nuo gripo, gerokai sumažėja, kol kūdikis tampa tinkamas skiepyti nuo gripo viruso. Nors nėščiosios dažnai nerimauja dėl vakcinų saugumo jų vaisiui, daugybė tyrimų neparodė, kad būtų padidėjusi komplikacijų, susijusių su gripo vakcinos vartojimu nėščiosioms, rizika, palyginti su bendra populiacija. Taip pat nepastebėta jokių reikšmingų nepageidaujamų nėštumo ar vaisiaus būklės padarinių tarp nėščiųjų paskiepytų nuo gripo. Nors gripo vakcinos, kurių sudėtyje yra adjuvantų (medžiagų, stiprinančių imuninį atsaką ir galinčių užtikrinti ilgesnę ir platesnę apsaugą nuo antigeniškai pakitusių virusų), JAV yra patvirtintos naudoti tik ≥65 metų amžiaus asmenims, Europos patirtis pateikia ribotus, bet užtikrinančius duomenis apie nėščiosioms skirtų gripo vakcinų, kurių sudėtyje yra adjuvantų, saugumą. Nėra įrodymų, kad vakcinos, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, kenkia pacientų, kurie nėštumo metu gavo vakcinų, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, vaikams.
Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims. Atminkite, nėščiosios, kaip ir pensininkai, yra padidintos rizikos grupėje dėl to, kad jų imunitetas silpnesnis.
Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga. Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi. Dėl gripo komplikacijų nėščiajai gali grėsti įvairiausių širdies ir plaučių ligų komplikacijos. Gerai tai, kad tokio tipo virusas vaisiui beveik nepakliūva.
Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas. Vienas pagrindinių dalykų susirgus gripu - mažinti karštį. Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos, kurios sirgdamos gripu sugebėjo reguliuoti karščiavimą vaistais ir nuolat gėrė folio rūgštį, siekdamos užkirsti kelią vaisiaus nervų sistemos defektams, joms ir jų palikuonims gripo pasekmės buvo minimalios.
Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė. Kyla klausimas, ar motinai persirgus vaikas įgauna imunitetą? Egzistuoja įvairios nuomonės: jeigu vaisius ir įgyja imunitetą konkrečiam virusui, jis yra labai trumpalaikis. Kai kuriais duomenimis, kūdikiui motinos įsčiose įgyto imuniteto pakanka maždaug trims jo gyvenimo mėnesiams.
Kuo pavojingos virusinės peršalimo ligos skirtingais nėštumo trimestrais?
I Pirmasis nėštumo semestras (iki 12-13 sav.):
- Infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą.
- Gali sukelti kai kuriuos apsigimimus - veido skaidos trūkumus, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.
II Antrasis nėštumo semestras (13-27 sav.):
- Peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
III Trečiasis nėštumo semestras (nuo 28 sav.):
- Persirtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą ir taip stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi.
- Gali nukentėti ir placenta.
Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai. Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau. Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata. Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų. Nėščia moteris jau ir taip apsunkusi nuo paties nėštumo.
Kitos virusinės infekcijos
Vėjaraupiai
Ši virusinė infekcija taip pat labai paplitusi, nes plinta oro lašeliniu būdu. Vėjaraupiai pavojingi tuo, kad jais sergantis žmogus gali platinti užkratą dvi dienas, iki jį išberia. Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėstivėjaraupiais. Jų inkubacinis periodas yra 15 dienų, vadinasi, užsikrėtei, bet dar to nežinai, o virusas jau dirba savo juodą darbą. Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Bauginantys faktai! Vėjaraupiai itin pavojingi naujagimiams, siūlyčiau nekviesti svetimų žmonių apžiūrėti tik gimusio lėliuko.
Citomegalo virusas
Vienas iš „populiaresnių“ virusų, nes apie 60 proc. moterų yra persirgusios ir turi imunitetą. Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus. Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą. Naujagimis gimdamas gali užsikrėsti šiuo virusu. Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto. Citomegalo virusas gali netikėtai atkusti per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir sukelti klausos pažeidimų.
Raudonukė
Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų. Mažieji dažniausiai ja lengvai perserga.
Hepatitas - A, B, C
- Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas.
- Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys.
- Hepatitas C plinta per kūno skysčius, tad pasistenkite būti atsargesni.
Herpeso virusas
Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja - I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis). Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia. Užsikrėtus šiuo virusu trečiame trimestre, didelė tikimybė gimdant perduoti šią nemalonią „dovanėlę“ savo lėliukui, todėl tokiu atveju patariama gimdyti atliekant cezario pjūvį.
Naudingi patarimai
Pačioms pasiskirti vaistukų, kaip sakė teta Bronė ar kaimynė Marytė, tikrai nereikėtų, bet kreiptis į gydytoją ir vartoti tokius, kokius jis paskirs, būtina. Jeigu gydytojas sako, kad neapsieisite be antibiotikų, vadinasi, taip ir yra.
Nepamirškite sveikos mitybos, ypač kryžmažiedžių. Įvairiausių kopūstinių, gražgarsčių ir kitų žalių lapų, nes šis maistas lemia mūsų mikrobiomo būseną, o šis tiesiogiai veikia imunitetą.
Ribokite savo keliones viešuoju transportu, taip pat ir lėktuvu, ypač per gripo sezoną. Reklama perša gražų vaizdelį: jei blogai jautiesi, paimk kokio stebuklingo vaisto ir gyvenk kaip įprastai. Tokių stebuklų nebūna, o tie, kurie tuo tiki ir veržiasi į viešumą, elgiasi neatsakingai toliau platindami virusą ir taip sukeldami pavojų didžiausioms rizikos grupėms, tarp kurių yra ir besilaukiančios moterys.
Nėščiajai susirgus gripu reikėtų lengvinti ir ligos simptomus: vartoti atsikosėjimą skatinančius, nosies užgulimą, gerklės skausmą mažinančius vaistus. Tinka ir naminės priemonės. Savo nuožiūra jokių vaistų nereikėtų vartoti. Išimtis - karščiavimą mažinantys vaistai.
Mokslininkai vis dar tiria gripo poveikį vaisiui, tačiau jau yra žinoma, kad, motinai susirgus gripu pirmajame nėštumo trimestre, padidėja apsigimimų rizika. Persirgus gripu III-iąjį trimestrą gali pakisti vaisiaus vandenų kiekis, dėl to didėja vaisiaus vystymosi sutrikimų rizika.
Protecting pregnant women and infants against influenza and pertussis
Vaistininkė Virgilija Bečelytė nėščiosioms pirmuosius peršalimo simptomus - nedidelį karščiavimą, bendrą organizmo silpnumą patarė gydyti įvairiomis arbatomis: liepžiedžių, aviečių, čiobrelių. Anot jos, sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas. „Jei simptomai stiprėja, užgula nosį, prasideda sloga, itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu. Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas. Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui čiobrelių, svilarožių“, - pasakojo vaistininkė. V.Bečelytės teigimu, visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.
Gydytoja Žaneta Kasilovskienė rekomendavo vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti“ kokį nors virusą, o susirgus vaistų į vaistinę siųsti artimuosius. „Darganos, lietūs, stiprūs vėjai, šlapdriba - tikrai ne į naudą organizme jau tūnantiems peršalimo virusams. Be to, į vaistines užsuka nemažai sergančių žmonių, kurie kosti, čiaudi“, - teigė Ž.Kasilovskienė.
Ginekologės tvirtinimu, pasveikusiai nėščiajai po 2-3 savaičių patartina atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą, taip pat mažylio būklę ištirti ultragarsu - taip bus patikrinta, ar infekcija nesukėlė komplikacijų.
