Simonas Storpirštis - aktorius, kurio gyvenimo kelias neatsiejamas nuo teatro ir kino pasaulio. Gimęs 1986 m., jis nuo vaikystės augo menininkų apsuptyje, o jo talentas ir pašaukimas leido jam tapti vienu ryškiausių savo kartos aktorių Lietuvoje.
Aktoriaus karjeros pradžia ir šeimos įtaka
Simono kelias į aktorystę buvo nulemtas nuo pat mažens. Jo tėvas - legendinis aktorius Arūnas Storpirštis, dėdė - muzikas ir aktorius Gediminas Storpirštis, o pusbrolis - aktorius Ainis Storpirštis. Tokia menininkų gausybė šeimoje neišvengiamai paliko savo pėdsaką.
„Teatras mane lydėjo nuo pat vaikystės. Tėvams manęs nebūdavo kur palikti, tad numesdavo į Jaunimo teatro arba Operos ir baleto teatro užkulisius. Ten ir užaugau“, - pasakoja Simonas.
Nors pavardė atvėrė duris, aktorius pripažįsta, kad ji taip pat uždėjo ir papildomą atsakomybės naštą bei nuolatinį lyginimą su garsiais giminaičiais. „Visą laiką driekėsi tas šleifas. Galime žiūrėti bet kur - ar tai būtų krepšinyje Sabonis, ar politikoje Landsbergis. Nemanau, kad jiems yra lengviau. Vis tiek atsiras, kas sakys: „Bet tėvas tai kitoks - geresnis buvo...“ Tarp aktorių, aišku, yra ir kitokių žinomų pavardžių. Mes akademijoje juokaudavome, kad konkuruojame su Bareikiais ir Latėnais, bet Storpirščiai vis tiek laimėjo, nes mūsų į teatrą atėjo daugiausia“, - šypsosi Simonas.
1986 m. gimęs Simonas 2010 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos (lėlininkų) kursą, vadovaujamą Algirdo Latėno ir Gedimino Storpirščio. Nuo 2010 m. jis sėkmingai vaidina Jaunimo teatre.
Vaidmenys ir personažų transformacijos
Simonas Storpirštis yra sukūręs daugybę įsimintinų vaidmenų teatre. Tarp svarbiausių jo darbų - vaidmenys spektakliuose „XXI amžiaus ŠĖPA“, „Ūbas Caras“, „Puikus naujas pasaulis“, „Don Kichotas“, „Žmogus iš žuvies“, „Balkonas“, „Vienos miško pasakos“, „Apie baimes“, „Coliukė“, „Perplex“, „Pabaigos ugnis“, „Kakė Makė ir pavogtas laikas“, „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, „Geras žmogus iš Sezuano“, „Tamsos žaidimas“, „Vyšnių sodas“, „Nesistebėk, jei kas nors ateis padegti tavo namų“, „Raganiukė“, „Kovos klubas“, „Slaptoji dviratininkų draugija“, „Širdis Vilniuje“, „Skrydis virš gegutės lizdo“, „Lady Macbeth“, „Keturiais vėjais“, „Strip man show-viskas apie vyrus“.
Vienas ryškiausių jo vaidmenų yra Marko kriminaliniame seriale „Prakeikti“. „Tikrai nemaža dalis šio personažo savybių yra ir mano repertuare. Toks jausmas, kad kuo toliau, tuo labiau į jį panašėju. Pasąmoningai net sunku nuo jo atitolti, nors jis toks gan antagonistas. Tačiau kuo toliau, tuo daromės panašesni - tokie patys karštakošiai, gyvenime vadovaujasi morale. Markas labai skiriasi nuo tada, kai aš jį pradėjau kurti iki dabar. Su šiuo sezonu pirminis personažas skiriasi kaip diena ir naktis. Kad pats personažas keičiasi yra visai normalu - nes keičiasi ir pats žmogus, kuris kuria jį“, - patikina aktorius.
„Vis tiktai mano herojus turi ir bruožų, kurie man nebūdingi. Sakykime, pinigų troškimas. Nesakau, kad man pinigai nereikalingi - priešingai. Bet jie reikalingi tik tam, kad suteiktų tam tikrą laisvę tavo veiksmams ir gyvenimo kokybei. Niekada nesiryžčiau dėl pinigų apgauti ar išduoti artimųjų, draugų. Negalėčiau sau atleisti ir pamažu save pats sugraužčiau“, - neslepia vyras.
Tėvystė: iššūkiai ir džiaugsmai
Simonas ir Indrė Storpirščiai susituokė 2019 m. rugpjūčio 3 d. ir augina du sūnus. Vyras tikina, kad tėvystė kardinaliai pakeitė jo gyvenimą.
„Gyvenimas tapus tėvu apsiverčia aukštyn kojomis ir tai gali suprasti tik juo tapęs. Čia tas pats kas žmonėms, kurie neturi vaikų, aiškint, ką reiškia jų turėti. Neįsivaizduoju, kokius žodžius tokiems žmonėms turėčiau parinkti. Kartais būna lengviau, kartais apima ir sunkūs epizodai. Bet taip paprastai gyventi, kaip gyvenome be vaikų, tikrai niekada nebus. Nesakau, kad tai tai yra labai blogai. Tai kardinaliai kitoks gyvenimas - su kitais įsipareigojimais, būtinybe auginti kitą žmogų. Kasdien mokausi gyventi iš naujo, Nemanau, kad kada nors prie to priprasiu. Bet kuo daugiau žmonių šeimoje, tuo daugiau ir iššūkių - visi turi savo norus, jiems reikia daugiau dėmesio. Taip ir gyveni po truputį“, - sako vyras.
Jis prisimena pirmagimio gimimą: „Viską puikiai atsimenu. Pirmasis sūnus Emilis gimė su charakteriu, iškart užsispyręs. Dar būdamas mamos pilve jis užsispyrė ir neapsivertė, todėl buvo suorganizuotas cezario pjūvis - mes tiksliai žinojome, kada mums reikia atvažiuoti į gimdymo namus, kada bus operacija, - šypsodamasis prisiminė S. Storpirštis. - Žmoną išvežė, o aš 22 minutes pralaukiau koridoriuje. Paskui atneša man tą susuktą vaiką, sako - imk, fotografuokis, o aš nieko nesuprantu, žinau, kad čia mano vaikas ir turėčiau juo rūpintis, bet kaip rūpintis - aš nežinau. O po to atėjo labai keistas suvokimas, kad tu esi tėvas. Apie tai tu skaitei tik teoriškai, bet kaip viską daryti praktiškai? Dar baisiau, kai tave po trijų dienų išleidžia namo ir tu imi visko mokytis.“
Aktorystė - tikrai nepastovi profesija, dėl kurios jos atstovai dažnai turi aukoti savo laisvalaikį ar netgi laiką su šeima. Kaip tikina pats Simonas, visgi kartais sunku surasti net kelias minutes laisvalaikiui, tačiau jos - būtinos. „Mūsų profesija labai nepastovi, todėl, kad ir kaip norėčiau, negaliu išsirinkti vienos dienos, kurią kas savaitę galėčiau skirti tik šeimai. Šeimos nepamirštu niekada - net ir darbuose juos nešiojuosi mintyse. Iššūkių tikrai yra. Turi susiderinti gyvenimą su pasiruošimu, su nuolatiniais filmavimais. Aplink darbą dažniausiai tenka dėliotis gyvenimą, savo laisvalaikį. Kiek įmanoma, aš šeimai stengiuosi laiko duoti kuo daugiau, tačiau ne visada tai padaryti išeina. Po to save dažnai graužiu, dažnai liūdžiu, jei tenka kažkur toli išvažiuoti. Bet supranti, kur yra gyvenime prioritetai, juos susidėlioji ir viskam atrandi laiko - pasidaro ramiau. Aišku, gal ir lengviau žmonėms viską suderinti, kai turi įprastą ir nuolatinį darbo grafiką, bet svarbiausia - palaikymas šeimoje. O jo šeimoje turiu su kaupu. Dėl to lengviau“, - šypsosi jis.
Gineso Rekordas Anykščiuose: Aukščiausia Medžio Skulptūra Pasaulyje! | Guinness World Record | 4K
Asmeninis gyvenimas ir šeimos vertybės
Simonas Storpirštis su žmona Indre, kuri taip pat yra aktorė, susipažino studijuodami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Viskas prasidėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Buvome kurso draugai. Tą pusmetį vaidinome rusų klasiką ir Indrė mane pasikvietė „Nusikaltime ir bausmėje“ vaidinti Raskolnikovo. Tokia nelabai romantiška pradžia, kai iš šono pasižiūri. Šiaip tai viskas pradžioje būna gražu, drugeliai plazda, o pas mus - kirvis ir babytė...“, - pasakoja Simonas.
Aktorius pabrėžia, kad šeimos palaikymas yra itin svarbus. „Mano paties tėvų labai dažnai nebūdavo, tai aš stengiuosi daryti priešingai ir skirti savo vaikams kuo daugiau laiko. O kai negaliu to padaryti, jaučiu graužatį. Kai per daug dirbi - liūdna, kad negali su šeima daugiau pabūti, kai būni daug su šeima - tada apima baimė, kad aš jau nebereikalingas. Taip ir laviruoji.“
Simonas atskleidžia, kad neteko savo tėvo, garsaus aktoriaus Arūno Storpirščio, ir tai jam buvo didžiulis sukrėtimas. „Mirtis mane lydi kone visą gyvenimą. Kai gimiau, jau neturėjau vieno senelio ir močiutės. Tuomet netekau kito senelio, mamos, kitos močiutės, galų gale - tėčio. Mirtis mane labai dažnai aplankydavo ir kiekvieną kartą patirdamas netektį suprantu, koks žiaurus yra tas žodis „niekada“. Tu niekada nebepamatysi to žmogaus. [...] Po mamos netekties metus ar pusantrų nesupratau, kaip toliau gyventi. Po paskaitų, kurios baigdavosi dešimtą valandą, eidavau per pusę miesto pėsčiomis į kapus. Atrodė, taip reikia. Tai dariau kiekvieną vakarą pusantro mėnesio. Po tėčio mirties aš iš viso buvau išskridęs - nebeturėjau tikslo, turėjau vaiką, šeimą, bet save buvau nurašęs ir išmetęs. Maniau, kad niekam nesu reikalingas. Man visada lengviau padėti kitiems, o sau nežinojau, kaip padėti“, - dalijasi aktorius.
Nepaisant iššūkių, Simonas Storpirštis vertina šeimą kaip didžiausią savo gyvenimo atramą ir džiaugsmą. Jo tikslas - užtikrinti, kad jo šeimai niekuomet nieko netrūktų, o jo vaikai augtų mylintys ir palaikantys.
tags: #simonas #storpirstis #gimimo #data
