Besimėgaujant karštomis vasaros dienomis, saulė tampa geros nuotaikos ir šilumos šaltiniu, tačiau staiga ji gali tapti ir didžiausiu priešu. Ir visa tai dėl pavojingiausios vasaros metu galvos smegenis paveikiančios būklės - saulės smūgio. Saulės smūgis gali užklupti bet kada ir sugadinti malonias vasaros dienas, todėl siekiant to išvengti labai svarbu suprasti kaip atpažinti saulės smūgį, kaip nuo jo apsisaugoti ir kaip elgtis jam ištikus.
Kas yra šilumos ir saulės smūgis?
Šilumos arba saulės smūgis yra rimčiausia perkaitimo komplikacija. Smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Tai pavojinga būklė, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, galinti sukelti dehidrataciją ir gyvybiškai svarbių organų pakenkimus.
Saulės smūgis - labai pavojinga žmogaus gyvybei būklė, kuri išsivysto dėl per ilgo tiesioginių saulės spindulių poveikio į nepridengtą galvą, todėl padidėja galvos smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Laiku nesuteikus pagalbos progresuoja galvos smegenų pažeidimas, prasideda smegenų edema ir ši būklė gali pasibaigti mirtimi. Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija.
Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas - silpnas ir dažnas, kvėpavimas - pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Su perkaitimu susiję negalavimai atsiranda po kelių dienų ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems bei sportuojantiems karštoje aplinkoje.
Šilumos smūgis ištinka per ilgai būnant saulėkaitoje, nevėdinamoje patalpoje, dirbant karštoje aplinkoje (šiltnamyje), aktyviai judant ir geriant mažai vandens, sportuojant. Karštomis vasaros dienomis, ypač, jei aktyviai leidžiame laiką, būname saulės atokaitoje, geriame nepakankamai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Įprastai šį perteklių organizmas pašalina prakaituodamas, deja, kartais jam taip ir nepavyksta išgarinti susikaupusios šilumos ir tuomet ištinka vadinamasis šilumos smūgis.
Ar saulės ir šiluminis smūgis yra tas pats? Saulės ir šiluminis smūgis yra skirtingos būklės, nors jų simptomai yra labai panašūs. Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio, o šilumos smūgis dėl per ilgo būvimo karštoje, blogai vėdinamoje patalpoje, taip pat dėl per didelio fizinio aktyvumo karštyje bei per mažo skysčių vartojimo esant aukštai lauko temperatūrai. Šilumos smūgio atveju sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, o saulės smūgio metu pažeidžiama galvos smegenų funkcija. Saulės smūgis dažnai pasireiškia kartu su šiluminiu smūgiu. Karštą vasaros dieną dažniausiai esame veikiami tiek tiesioginių saulės spindulių, tiek aktyviai judame karštoje aplinkoje, todėl abi būklės dažnai pasireiškia vienu metu, sukeldamos panašius simptomus.
Kaip atpažinti šilumos ir saulės smūgį?
Įspėjamieji šilumos smūgio požymiai: aukšta kūno temperatūra, paraudusi, karšta ir sausa oda, dažnas, stiprus pulsas, tvinkčiojantis galvos skausmas, mieguistumas, pykinimas, dezorientacija, nerimas, sąmonės pritemimas ar netekimas.
Saulės smūgio simptomai: staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas. Būklei progresuojant gali prasidėti traukuliai, žmogus praranda sąmonę, todėl laiku nesuteikus pagalbos, ši būklė gali pasibaigti mirtimi. Gali pasireikšti raumenų skausmai, mėšlungis, viduriavimas. Simptomai gali pasireikšti po vieną bei ne iš karto, o netgi praėjus kelioms valandoms po saulės poveikio. Todėl siekiant nustatyti ar jus ištiko saulės smūgis, ar kita būklė, atkreipkite dėmesį į prieš tai išvardintas aplinkybes bei priežastis, ar buvote su jomis susidūrę ar ne, geriausiu atveju, pajutus bent vieną simptomą kreipkitės į gydytoją. Labai svarbu paminėti, kad ypač jautrūs saulės ir šilumos poveikiui yra vaikai ir vyresni negu 65 metų asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz.: širdies, inkstų ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).
Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas - silpnas ir dažnas, kvėpavimas - pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Perkaitimui taip pat būdingi tokie simptomai kaip bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra (net iki 40 laipsnių). Vis dėl to ištikus šilumos smūgiui būdingi ir tokie simptomai kaip: galvos svaigimas, pykinimas, gali prasidėti viduriavimas. Perkaitusį žmogų dažnai kamuoja stiprus troškulys, apima mieguistumas, vangumas, gali sutrikti orientacija aplinkoje, darosi sunku eiti. Taip pat perkaitimui būdinga ir paraudusi karščiuojanti oda, padažnėjęs širdies plakimas.
Nėštumo metu nuovargis ir išsekimas yra vieni dažniausiai pasitaikančių pirmųjų nėštumo pojūčių. Pastojus organizmas dirba viršvalandius ir jam užkraunamas papildomas krūvis. Visos organizmo sistemos persitvarko: dabar būtinomis medžiagomis reikia aprūpinti ne tik būsimąją mamą, bet ir pradedantį augti vaisių. Taip pat nėštumo pradžioje neretai sumažėja kraujospūdis. Nuovargį ir išsekimą gali nulemti mažakraujystė (anemija), ypač jei per mažas hemoglobino kiekis kraujyje buvo fiksuojamas dar iki nėštumo.
Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo ir šilumos smūgio?
Kaip gelbėtis nuo karščio? Kai karšta, judėkite gerokai lėčiau nei įprastai, nesiimkite sunkios fizinės veiklos. Gerkite daugiau skysčių ir dažniau nei, kad pajuntate troškulį. Daugelis mano, kad karštą dieną labai gerai gaivina šaltas alus, tačiau vartojant alkoholį tik prarandami skysčiai. Labai įkaitus nereikia pulti į jūrą ar kitą vandens telkinį. Taip organizmas patirs stresą. Verčiau po ranka turėti buteliuką su vandeniu ir kartas nuo karto juo apsišlakstyti.
Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo? Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką - vartoti pakankamai skysčių. Tiesa, karštomis dienomis verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį, riboti saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų vartojimą, kurie, atvirkščiai, skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Dažniau atsigerti pasiūlykite ir mažiems vaikams, ypač, jei šie dar nemoka patys paprašyti arba yra pernelyg pasinėrę į žaidimus. Karštomis dienomis rekomenduojama riboti ir fizinę veiklą. Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare. Karštomis dienomis gydytoja pataria dėvėti ir tinkamą aprangą - rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, nepamiršti dėvėti kepurės ar kito galvos apdangalo. Ruošiantis miegoti - gerai išvėdinti patalpas, o miego metu užtikrinti oro cirkuliaciją kambaryje.
Spąstais gali tapti ir automobilis, ir vaikiškas vežimėlis. Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį į vieną dažniausiai kūdikius auginančių mamų daromą klaidą - dengti kūdikio vežimėlį skaromis ar kitais audiniais, taip siekiant apsaugoti nuo saulės. Tai viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų vasarą. Kai lauke kaitina saulė, uždaras kūdikio vežimėlis gali virsti kone šiltnamiu. Uždengus jį audiniu, vežimėlyje sutrinka oro cirkuliacija ir taip dar labiau padidinama perkaitimo rizika. Ypač vasarą svarbu pasirūpinti, kad vežimėlyje cirkuliuotų šviežias oras - rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoje audinio - specialų skėtį nuo saulės, o jei jau pridengti, tai tik itin plonu ir laidžiu audiniu, užtikrinant, kad į lopšį pateks pakankamai šviežio oro. Pasak jos, perkaitimo spąstais gali tapti ir automobilis, todėl niekada nereikėtų jame palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam. Stovinčiame automobilyje oras gali įkaisti net iki 40 laipsnių virš lauke esančios temperatūros, o didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo.
Nėštumo metu: Eikite miegoti anksti. Jei akys pradeda merktis jau 8 ar 9 val. vakaro, nesistenkite pailginti dienos ir eikite miegoti. Jei galite, numikite ir dieną. Kartkartėmis pasiimkite laisvadienį darbe. Paprašykite artimųjų jus pakeisti. Sveika mityba nėštumo metu. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo patiekalų, neriebaus maisto. Energijos lygį puikiai pakels citrusiniai vaisiai, bananai, avokadai, saldžiosios bulvės, riešutai, rudieji ryžiai, avižos, riebi žuvis, juodasis šokoladas ir kt. Gėrimai. Organizmo funkcijas gali apsunkinti, o kartu ir nuovargį sukelti vandens stygius, todėl gerkite pakankamai skysčių. Energijos lygį pakels ir kava, ypač jei anksčiau be rytinio puodelio kavos niekaip nepavykdavo pabusti. Tiesa, turėkite omenyje, kad nėščiosioms per dieną galima išgerti ne daugiau nei 2-3 puodelius kavos. Sportuokite. Sportuoti nėštumo metu gali atrodyti itin sudėtinga, ypač kai stinga jėgų. Tačiau nepamirškite, kad judėjimas pagyvina kraujotaką, suteikia energijos ir labai pagerina savijautą. Puiki mankšta - ėjimas. Kasdien nueikite bent jau kilometrą kitą ir nustebsite, kad tai padeda jaustis kur kas žvaliau.
Išskyros nėštumo metu - kokios yra normalios?
Pirmoji pagalba ištikus šilumos ar saulės smūgiui
Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui: Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmonininkas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta antklode ir nuolat ją drėkinti. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 laipsnių karščio, drėgną antklodę reikia pakeisti sausa ir duoti atsigerti ko nors vėsaus. Stipriai sukaitus, rekomenduojama persikelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, pailsėti, lėtai gurkšnojant išgerti vandens. Jei pasireiškė šilumos smūgiui būdingi simptomai - padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės - būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Iki atvyks medikai, perkelkite perkaitusį žmogų į kuo vėsesnę vietą, nuvilkite drabužius. Jei žmogus sąmoningas, duokite atsigerti, stenkitės sumažinti kūno temperatūrą - apšlakstykite vėsiu vandeniu, apklokite vėsiu vandeniu sušlapintais rankšluosčiais.
Pirmoji pagalba perkaitus saulėje: Jei jūs ar šalia esantis žmogus perkaista saulėje labai svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kad nedelsiant sumažinti kūno temperatūrą bei išvengti tolimesnių pasekmių. Atvėsinkite kūną - jei turite galimybę, nusirenkite viršutinius drabužius, pasidarykite šaltą kompresą (pvz.: suvilgykite šaltu vandeniu rankšluostį ar kitą medžiagą) bei pridėkite jį prie galvos, galinės kaklo dalies, alkūnių linkių ar kirkšnių. Tokiu būdu atvėsinsite kūną bei odą. Nedelsiant kvieskite greitąją medicininę pagalbą, jeigu sutrinka sąmonė, koordinacija, kvėpavimas, atsiranda traukuliai, temperatūra sparčiai kyla arba nekrenta žemiau 38°C, dažnėja vėmimas, intensyvėja simptomai ar būklė blogėja. Pasikonsultuokite su gydytoju nepaisant simptomų stiprumo. Medicinos specialistai įvertins esamą būklę ir paskirs atitinkamą gydymą bei tolimesnius veiksmus (pvz.: intraveninę terapiją (lašelinę), kuri padės greitai atstatyti tinkamą prarastų skysčių kiekį organizme), kad išvengti komplikacijų.
Jei nukentėjusysis nuo saulės smūgio yra sąmoningas, nuveskite jį į pavėsį, paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite, ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėduokite, pasiūlykite šaltesnio gėrimo. Jei pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus.
SVARBU! Intraveninę terapiją gali paskirti tik gydytojas. Intraveninė terapija atliekama tik kvalifikuotų specialistų, turinčių reikiamos patirties ir žinių.
Gerkite daugiau skysčių negu įprastai (išskyrus tuos atvejus, jeigu jūs sergate sunkiomis širdies, inkstų ir kt. ligomis ir gydytojas yra apribojęs skysčių suvartojimą). Tinka negazuotas mineralinis vanduo, kurį reikėtų vartoti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais. Stebėkite savo šlapimo spalvą, jeigu jis yra šviesiai geltonos spalvos - skysčių jūsų organizmui pakanka.
Tiek gavus saulės, tiek šilumos smūgį žmogus gali nualpti. Jei žmogus atsigavo greitai, jaučiasi gerai ir nepastebite jokių ligos požymių greitosios pagalbos kviesti nebūtina. Jei šie veiksmai nepadeda ir žmogus neatsigauna per kelias minutes, skubiai kvieskite greitąją pagalbą (112). Kol laukiate medikų paguldykite nukentėjusįjį į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą, širdies darbą.
Jei nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta antklode ir nuolat ją drėkinti. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 laipsnių karščio, drėgną antklodę reikia pakeisti sausa ir duoti atsigerti ko nors vėsaus.
Apibendrinimas: Saulės smūgis - didžiausias mūsų priešas vasarą, kuris gali ne tik sugadinti smagų laiko praleidimą lauke, bet ir privesti prie sunkių simptomų ar net mirties. Stebėkite savo kūną ir atpažinkite pirmuosius saulės ar šilumos smūgio požymius. Imantis tinkamų veiksmų, galime apsaugoti ne tik save, bet ir kitus išvengti rimtų sveikatos problemų!
