Vienintelis įdomesnis dalykas apie šį filmą yra skaičius 2 prie jo pavadinimo. Kas, po velnių, yra tas šėtono vaikas ir kuo jis nusipelnė tęsinio? O pasirodo, kad 2016-ais metais buvo toks siaubo filmas „Šėtono vaikas“ (angl. „The Boy“), kuris sugebėjo surinkti nemažą sumelę pelno ir tai, žinoma, reikalauja pakartojimo.
Kadangi lėlių-demonų mada vis dar nepradingo, su šiuo tikslu ir buvo padarytas „Šėtono Vaikas 2“ (angl. „Brahms: The Boy II“).
Filmo siužetas
Į užkeiktos lėlės Bramso spąstus pakliūva nauja šeima, kuri po namų apiplėšimo nusprendžia trumpam atsitraukti nuo varginančio miesto į atokesnę gyvenvietę gamtoje. Taip jie apsigyvena šalia dvaro, kuriame vyko pirmojo filmo įvykiai. Sūnus Džiudas (Christopher Convery), praradęs kalbos dovaną po incidento namuose, suranda užkastą lėlę Bramsą, kuris telepatiškai komunikuoja su juo.
Po kraupaus incidento savo bute, Liza, Šonas ir jų sūnus Džudas nusprendžia pakeisti aplinką išvažiuodami į už miesto esantį senovinį namą. Tačiau, vos tik atkeliavus į vietą, Džudas suranda užkastą antikvarinę lėlę, kuri labai greitai tampa neatsiejamu jo draugu. Šeima net nenutuokia, jog po gražiai atrodančia berniuko lėle slepiasi tyras blogis.
Praėjus keleriems metams po siaubingų įvykių, į apleistą namą įsikelia jauna šeima: Liza (aktorė Katie Holmes) ir jos vyras Šonas (akt. Owain‘as Yeoman‘as). Iš miesto jie nusprendžia išvykti dėl mažamečio sūnaus Džiudo (akt. Christopher‘is Convery‘is) - berniuko elgesyje pastebėjusi tam tikrų pykčio ir agresijos ženklų, tokį sprendimą pasiūlo psichoterapeutė. Terapiniu požiūriu naujasis šeimos būstas yra tikra tobulybė: gamta, tyla ir ramybė turėtų itin teigiamai veikti vaiką ir sutvarkyti jo problemas. Klajodamas aplink naujuosius namus, Džiudas netoliese atranda po plonu žemių sluoksniu palaidotą itin realistišką porcelianinę lėlę, kurią pavadina Bramsu. Namuose, nuo žaislo nuvalius žemes, Lizą pribloškia lėlės tikroviškumas. O jau po kelių dienų mama susirūpina, kad jos sūnus daugiau laiko leidžia su lėle, o ne su savo tėvais. Dar po kelių dienų jos susirūpinimą pakeičia baimė ir siaubas.
Filmo kritika
Nors „Šėtono vaikas 2“ trunka tik 86 minutes, žiūrint atrodo, kad kažkas slapta priklijavo kokį pusvalandį. Filmas juda lėčiau už vėžlį, nes didžiąją laiko dalį siužetas niekur nejuda. Istorijos beveik nėra - filmas greitai prašoka įvykius inicijuojantį incidentą ir tuoj pat iškapsto lėlę, kuri pradeda krėsti pokštus pagal visas nusistovėjusias siaubo žanro klišes be aiškaus galutinio tikslo.
Nėra ir kažkokio paslaptingumo ar mistikos, nes lėlė greit atskleidžiama kaip gyva būtybė su juokingais veido ir akių pasukimais. Dar trūksta ir kokios centrinės paslapties - Bramso šeimos istorija yra numetama vienu kartu, o ji ar taip ar taip yra tiesiog pirmo filmo atpasakojimas.
Siaubo jame irgi nėra. Kaip ir visi atmestinai padaryti šio žanro filmai „Šėtono vaikas 2“ remiasi jump-scar‘ais, kad kažkiek išjudintų žiūrovus iš kėdžių, bet net ir jų nėra tiek daug, kad nuvaikytų nuobodulį. Tiesą sakant, filmas yra labiau juokingas nei baisus. Tai vis dėlto yra istorija apie užkeiktą lėlę, bet vietoj to, kad jis pripažintų savo absurdišką konceptą kaip „Čakis“ (angl. „Chucky“), „Šėtono vaikas 2“ viską pasakoja rimtu veidu. Bet kai viskas yra taip neįdomu ir kvaila, filmo įvykiai labiau kelia paniekinančią šypseną nei baimę.
Kartais nutinkantis siužeto progresavimas vyksta aukojant tėvų intelektą (nes gi jei siaubo filmuose pagrindiniai veikėjai mąstys protingai, tai to siaubo ir neliks), būna, kad ausis užkabina prasti dialogai, o viskas nuveda į siaubingai kvailą ir prastais efektais apipintą pabaigą. Nors kokia dar pabaiga, čia tokio dalyko nėra, gi galbūt kažkada reikės daryti „Šėtono vaiką 3“.
Dar viena įdomi ir nesuprantama situacija. Pirmasis „Šėtono vaikas“ turėjo tą pačią prakeiktą lėlę ir gąsdinimus ir taip toliau, bet jis taip pat turėjo ir netikėtą twist‘ą pabaigoje, kuris nelabai paliko vietos tęsiniui. Vietoj to, kad išmąstytų kaip išsisukti iš šios situacijos, „Šėtono vaikas 2“ tiesiog perrašo praeitą filmą. Čia nieko tokio jei tęsinys prisistato kaip visiškai atskira istorija, tačiau taip nėra. „Šėtono Vaikas 2“ tvirtai klijuoja save prie pirmtako su ta pačia vietove, centriniu veikėju ir mitologija, tačiau tuo pačiu rašo savo istoriją, kuri visiškai prieštarauja pirmojo filmo įvykiams. Kažkoks bardakas.
Nėra daug ką pasakoti, ar tuo labiau rekomenduoti, apie filmą, kuris buvo sukonstruotas taip sausai ir be jokio entuziazmo. „Šėtono vaikas 2“ nebuvo kurtas vardan žiūrovus įtraukiančios istorijos, kraupių siaubo situacijų ar apskritai padoraus reginio. Ne, šio filmo paskirtis yra būti trumpai paleistam į kino teatrus, susigriebti vieną kitą milijoną ir būti užmirštam.
Asmeniškai laukiau šio filmo, nes pirmasis mane nustebino vien dėl to, jog pačioje filmo pabaigoje viskas apsivertė aukštyn kojomis ir gavome labai aiškų atsakymą į tai, kodėl ekrane viskas vyko taip, kaip vyko. Atsiprašau, kad kalbu abstrakčiai, nes galbūt ne visi esate matę pirmtaką, kurį nuoširdžiai raginu pasižiūrėti, o šią juostą apeiti kilometriniu žingsniu. Nes pasižiūrėjus pirmąją dalį ir prisiminus jos logiškai užbaigtą istoriją, ši juosta išniekins tą tiesą ir pateiks ją taip, jog norėsis susiimti už galvos. Nejuokauju. Kūrėjai nusprendė tiesiog išniekinti savo 2015 metų kūrinį idiotiškai atrodančiais siužetiniais vingiais, susijusiais su lėlės Bramso ištakomis. Filmo personažai irgi nekokie. Tiksliau, jie kvailiai, kurie nesusiprato išmesti lėlę į pečių. Aišku, tada filmas pasibaigtų po pusvalandžio ir mes negalėtume pamatyti, kokiu būdu dar sugebės degraduoti filmo scenaristas. Vienintelis iš pirmo žvilgsnio adekvatus herojus Džosepas ir tai vėliau pavirto į kažkokią parodiją, į kurią buvo sunku žiūrėti. Nekalbu jau apie pagrindinę šios istorijos šeimą ir jos daromus sprendimus. Ir ne, nesutirštinu spalvų, nes filme mums pateikti visiškai nučiuožę ir nesugebantys priimti normalių sprendimų žmonės.
Kas dėl siaubo elementų, tai filme daug taip vadinamų „siaubo šoklių“ (angl. jump scare), kurie beveik neveikia. Kai kurie, tiesa, gali galbūt šiek tiek išgąsdinti, nes juostoje neblogai buvo sužaista su techniniais aspektais, apie kuriuos papasakosiu šiek tiek vėliau. Bet kraupių vaizdų čia nėra, o tiesiog bandymas sukelti nemalonius jausmus į tam tikras situacijas, kurias, deja, galima labai lengvai nuspėti. Apibendrinant, filmas labai prastas, jeigu palyginčiau jį su pirmąja dalimi. Todėl, jeigu nenorite švaistyti laiko ir pinigų, pasižiūrėkite pirmtaką, jeigu jo dar nebuvote matę, nes jis bent jau suteiks Jums pramogą su netikėtai atrodančia pabaiga. O ši juosta kaip ir „Virsmas“ tampa vienu blogiausių šiais metais kine matytų filmų.
Techninė pusė ir aktorių darbas
Ką galėčiau pasakyti apie filmo išorę? Tai ji buvo visai neblogai pateikta. Tiek senovinio namo dekoracijos, tiek pati aplinka bei šiek tiek kraupią atmosferą sukurianti muzika bandė gąsdinti. Bet kai siužetas yra kiauras ir sunku įsijausti į istoriją, net ir galingiausias garsas neprivers jausti baimės. Vaizdo montažas tvarkingas, todėl filmas bent jau neprailgo, kas buvo išties keista.
Kaip nekeista, bet tai vienas iš nedaugelio siaubo filmų, kuriuos mačiau per pastaruosius kelis mėnesius, kuriame aktoriai stengėsi vaidinti. Ir jie tą darė tikrai neblogai. Seniai matyta Katie Holmes buvo įtikinama, o Owainas Yeomanas su Christopheriu Convery‘iu irgi nelabai nuo jos atsiliko. Antraplanį vaidmenį atlikęs Ralphas Inesonas taip pat tam tikrais momentais vaidino natūraliai, nors jo potencialas buvo visiškai neišnaudotas dėl pakankamai idiotiško vaidmens.
Filmo „Paslaptis: išdrįsk svajoti“ režisierius Andy Tenantas, puikiai žiūrovams žinomas kaip juostų „Kvailių auksas“, „Mergina iš Alabamos“, sako, kad ėmėsi filmo, nes laikams vis sunkėjant ir žmonėms einant iš proto dėl per didelių krūvių tokios juostos kino teatruose itin reikalingos. „Šiandien mums labiau nei bet kada iki šiol reikia įkvepiančių nepasiduoti niūrioms mintims istorijų, priminimo bei pavyzdžio, jog daug kas priklauso nuo mūsų minčių. Minčių galia daro stebuklus ir tai puikiai įrodo atsiliepimai apie knygą, recenzijos. Jei knyga gali pakeisti tiek likimų, tai padėti padarys ir filmas. Na, o tiems, kurie gyvena puikiai ir su panašiomis problemomis nesusiduria, juosta leis tiesiog netuščiai praleisti laiką kino salėje“, - įsitikinęs A. Tenantas.
Verdiktas
„Šėtono vaikas 2“ - visiškai nebaisus ir nuspėjamas siaubo trileris, kuris tiesiog paniekina pirmosios dalies istoriją ir jos logišką pabaigą su klišiniais siaubo žanrui būdingais elementais, paversdamas tęsinį į blankų ir neįdomų kūrinį.
P. S. Filmo lietuviškas pavadinimas itin nevykęs, kadangi satanizmo šiame filme, ar užuominą į šėtoną - nė kvapo.
tags: #setono #vaikas #2 #atsiliepimai
