Be tėvų likusių vaikų globa Lietuvoje išlieka sudėtingu klausimu. Reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad 65 proc. šalies gyventojų mano, jog nenoras globoti vaikus slypi baimėje, jog šie kels daug problemų ir sunkumų, jiems gali prireikti daugiau dėmesio bei pagalbos iš globėjų. Antras (46 proc.) respondento nuomone, žmonės nesiryžta imtis globoti be tėvų likusius vaikus dėl sudėtingo globos proceso, 40 proc. - dėl baimės, kad nesugebės būti gerais globėjais ir duoti vaikui to, ko jam reikia.
„Išties vaikai į globą patenka ne iš lengvų sąlygų, o dažniausiai dėl smurto, nepriežiūros, tėvų priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Natūralu, kad tokios patirtys gali atsiliepti vaiko elgesiui - jis gali perdėtai emocingai reaguoti į aplinką, būti konfliktišku, atsikalbinėti ar kaip tik priešingai - užsisklęsti savyje“, - komentuoja Obelių socialinių paslaugų namų Globos centro vyr. specialistė S. Kas antro (46 proc.) respondento nuomone, žmonės nesiryžta imtis globoti be tėvų likusius vaikus dėl sudėtingo globos proceso, 40 proc. - dėl baimės, kad nesugebės būti gerais globėjais ir duoti vaikui to, ko jam reikia., dar 28 proc. Pasak S. Pateikus prašymą tapti globėju pirmiausia vykdomas pradinis globėjų įvertinimas - tikrinama, ar asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar jam nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar jis nebuvo nušalintas nuo globėjo pareigų, neserga ligomis, kurios trukdytų globoti vaiką, ar nėra teistas už tam tikras nusikalstamas veikas ir t. „Tik tada prasideda globėjams organizuojami specialūs mokymai, kurie trunka 7 savaites po vieną 3 val. trukmės susitikimą per savaitę. Šių mokymų tikslas yra suteikti kuo daugiau vertingos informacijos ir leisti globėjams pasimatuoti būsimą vaidmenį. Pasakojama apie vaiko raidos niuansus, kaip patenkinti jo poreikius, formuoti ryšį, užtikrinti saugią aplinką, padėti išgyventi praeities traumas. Pasak jos, po mokymų vyksta individualūs susitikimai, globėjams pateikiamos rekomendacijos, jei šiems dar trūksta žinių ar pasiruošimo rūpintis vaiku. Visas globos procesas nuo dokumentų pateikimo iki pasirengimo būti globėju gali užtrukti iki 5 mėn. „Suprantame būsimų globėjų nerimą ir dvejones, tačiau tam ir yra skirti mokymai bei specialistų pagalba, kad globėjai būtų tinkamai įvertinti ir pasiruošę priimti vaiką į savo šeimą. Juo labiau, kad tai yra itin atsakingas procesas - juk netikusį drabužį mes galime grąžinti į parduotuvę, ko negalima padaryti su vaiku“, - sako S.
Kaip vieną iš neapsisprendimo imtis vaikų globos priežasčių respondentai nurodo ir nepakankamą finansinę valstybės paramą (27 proc.). „Be tėvų likusiems vaikams neretai prireikia daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, tad, ar skiriamos globos išmokos užteks patenkinti vaiko poreikius, yra kiekvienu atveju labai individualus klausimas. Bet kokiu atveju, finansinė parama yra reikalinga užtikrinti būtent vaikų gerovę ir neturėtų būti suprantamas kaip globėjų lengvas uždarbis“, - teigia S. Šiuo metu globos išmoka vaikams iki 6 metų siekia 239,2 eurų per mėnesį, vaikams nuo 6 iki 12 metų - 276 eurus per mėn., vaikams nuo 12 iki 18 metų - 299 eurus per mėn.
Penktadalis respondentų (23 proc.) nurodo, kad vaikų globą stabdyti gali neigiamas giminių, draugų, visuomenės požiūris į vaikus iš globos namų. Tik 8 proc. „Vienas iš globos centrų tikslų yra būtent paneigti visuomenėje sklindančius mitus apie vaikų globą - juk tie vaikai yra mūsų vaikai. Mažais žingsneliais vykdome tuos pokyčius ir džiaugiamės, kad turime globėjų ir vis atsiranda norinčių jais būti, kad vis daugiau žmonių domisi vaikų globa ir savo pavyzdžiu keičia aplinkinių nuomonę“, - sako S. „Inicijuodami šalies gyventojų apklausą apie vaikų globą norėjome ne tik patikrinti šiuo metu visuomenėje vyraujančias nuostatas, bet ir atkreipti visų dėmesį į opias problemas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. vaikų, netekusių tėvų globos, 1 tūkst. jų vis dar neturi globėjų. Tai yra pernelyg dideli skaičiai, kuriems neturėtume būti abejingi, tačiau pasiekti norimus pokyčius galime tik pradėję apie juos garsiai kalbėti“, - sako J.
„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ - CPVA inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą (nuostatų ugdymą), kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką (globoti, bendrauti, kartu leisti laiką) tėvų globos netekusius vaikus.
Liepos 18-28 d. Šiandien oficialiai duris atvėrė pirmasis Obelių vaikų globos namų bendruomeninis namas, kuriame nuo šiol gyvens 8 šių namų globotiniai (rūpintiniai). Siekiant žingsnis po žingsnio pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, planuojama šiais metais atidaryti dar du tokius namelius ir juose apgyvendinti 12 Obelių vaikų globos namuose gyvenančių vaikų. „Be abejo, galutinis mūsų tikslas, kad vaikai gyventų šeimose, ir dėl to turime labai įtemptai dirbti. Pertvarkant institucinę globą, atsiranda galimybė vaikams turėti savo namus, patiems tvarkytis buitį, mokytis savarankiškumo, būti bendruomenėje. Patalpose, kurios liko laisvos, bus steigiamas krizių centras.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Paslaugos aprašymasIntensyvi krizių įveikimo pagalbos paslauga - tai specialioji socialinės priežiūros paslauga, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, pagalbos, kitų būtinųjų paslaugų (asmens higienos, buitinių ir kt.) suteikimas ir (ar) organizavimas asmeniui (šeimai), siekiant atkurti jo (jos) savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę, laikino apgyvendinimo, jei asmuo (šeima) dėl patirto smurto, prievartos, nustatyto vaiko apsaugos poreikio ar kitų priežasčių negali naudotis savo gyvenamąja vieta. kiti asmenys ir jų šeimos (pvz. Paslaugos teikimo vietaMokyklos g. Informacija ir dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo1. 2. 3. 4. 5. kiti dokumentai, reikalingi asmens socialinių paslaugų poreikiui nustatyti.
Apie Obelių socialinių paslaugų namus (SPN) kalbamės su jų direktore Elona Adomavičiene. Kad būtų aiškiau, ji pradeda nuo pastato istorijos, kuri siekia 1959 m. Tuomet čia įsikūrė vaikų globos namai. Bėgant dešimtmečiams, keitėsi įstaigos pavadinimas ir pavaldumas. 2014 m. užgriuvo institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - siekti, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje arba bent jau įtėvių ar globėjų šeimose. Vaikų globos namuose jau 2000 m. Nuo 2020 m. sausio 1 d. šiame pastate vaikų globos namų nebeliko. Tokią pertvarką obeliečiai įgyvendino pirmieji Panevėžio regione. Dabar vaikai gyvena šeimynomis bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Jie įrengti individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Vienas toks namas stovi Rokiškyje ir du - Obeliuose. Dabar Obelių SPN sudaro devyni padaliniai. Tačiau ne visi fiziškai įsikūrę Obeliuose. Atskirą padalinį sudaro Šeimos ir vaiko gerovės skyriai. Jie veikia seniūnijose, fiziškai tų darbuotojų ir paslaugų gavėjų šiame pastate nėra. Dirba 5 atvejo vadybininkai ir 13 socialinių darbuotojų, jų darbo vietos seniūnijose, tik Rokiškio miesto ir Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialiniai darbuotojai dirba rajono savivaldybės pastate. Paslaugas gauna apie 170 šeimų, kuriose auga daugiau kaip 300 vaikų. 2022 m. įkurtas Globos centras veikia Rokiškyje, Vytauto g. 25. Kadangi einama prie to, kad paslaugos vaikams ir šeimai būtų teikiamos vienoje institucijoje, darbuotojai į jį buvo perkelti iš Rokiškio socialinės paramos centro. Globos centre paslaugas teikia 3 budintys globėjai, trumpalaikę ir ilgalaikę globą galintis teikti globėjas. Jie dirba su šeimose ir šeimynose globojamais vaikais, teikia pagalbą globėjams, veda mokymus, ruošia naujus globėjus. Ilgiau čia gyvenančios moterys užsiaugina savų daržovių. Taip pat veikia kultūros padalinys. Jis čia įsikūrė tuomet, kai buvo keičiamas rajono kultūros įstaigų pavaldumas (dabar jos pavaldžios Rokiškio kultūros centrui arba universaliems daugiafunkciams centrams). Tačiau Obelių kultūros darbuotojai pageidavo įsikurti Obelių SPN pastate, nes čia patogios ir erdvios patalpos. 2017 m. gegužę pradėjo veikti Krizių centras. Iš pradžių jis buvo skirtas moterims ir merginoms - besilaukiančioms, su vaikais, atėjusioms iš globos įstaigų, neturinčioms kur gyventi ir pan. Vien per pusmetį pagalba suteikta 11 mamų ir 27 jų vaikams. Kai 2020 m. pasikeitė įstaigos steigėjas (juo tapo savivaldybė), pradėtos priimti ir šeimos, nebūtinai tik mamos. Į Krizių centrą nukreipia seniūnijos (soc. darbą su rizikos šeimomis dirbantys specialistai), Vaikų teisių specialistai, gali kreiptis ir pats žmogus. Čia įsikūrusiems žmonėms stinga kasdienio gyvenimo įgūdžių. „Kokių? Nuo biudžeto planavimo iki elementarių dalykų - kaip pamaitinti ir numaudyti vaiką, pagaminti valgį. Būdavo atvejų, kai mama kūdikiui mišinėlį užpildavo šaltu vandeniu. Pas mus mokomasi gyventi. Kai kuriems tai neduota gamtos. Tokie žmonės dažnai neturi socialinių įgūdžių, todėl paskui juos seka paimtų greitųjų kreditų ir paskolų šleifas. Tai pažeidžiami žmonės, kurie neretai pakliūva į nepalankias situacijas su atitinkamomis pasekmėmis. Planuojam jų pasiekimus, atstovaujam, lydim. Pasitaiko ir vestuvių, ir skyrybų. Krizių centre gyventi nuolat neįmanoma. Kadangi šeimos čia atsiduria dėl socialinių įgūdžių stokos, tai užtrunka. Šeima išvyksta tuomet, kai joje atsiranda teigiamų pokyčių“, - pasakojo E. Adomavičienė. Dėl to turėjo atsirasti kita paslauga - savarankiško gyvenimo namai. Tokie įkurti Obeliuose, jie priklauso Rokiškio socialinės paramos centrui. Bet bėda - moterys su vaikais negali gyventi įstaigoje, jei joje yra senyvų arba pataisos namuose buvusių žmonių. Todėl kilo poreikis moterims ir vaikams apsigyventi čia, socialinių paslaugų namuose. Jos prižiūrimos, kol augina vaikus. Obelių SPN teikiama palydėjimo paslauga jaunuoliams iki 24 metų. „Tai tarsi bendrabutis. Jis aktualus bendruomeninių vaikų namų auklėtiniams. Baigę mokyklą, jie išvažiuoja studijuoti, o kur grįžti per šventes ar atostogas? Kur jiems dėtis?“ - retoriškai klausė centro vadovė. Vaikų dienos centras atidarytas nuo 2021 m. sausio 1 d. Jame 25 vietos.
Obeliai - tai miestas Rokiškio rajone, turintis turtingą istoriją, siekiančią XVI amžių. Šiame straipsnyje nagrinėjama Obelių vaikų globos namų istorija, pradedant įkūrimu, veikla per dešimtmečius ir baigiant dabartine pertvarka, kai institucinė globa keičiama bendruomenine. Straipsnyje remiamasi istoriniais šaltiniais, monografijomis, interviu su įstaigos darbuotojais ir auklėtiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie šios įstaigos reikšmę kraštui ir jo gyventojams.
Obelių Istorijos Pradžia ir Vaikų Globos Namų Įkūrimas. Obeliai - tai miestas Rokiškio rajone, turintis turtingą istoriją. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad 1519 m. jau buvo Obelių miestelis. Obelių dvaras yra kiek jaunesnis pirmųjų šio krašto dvarų brolis. Obelių miestas Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, yra seniūnijos ir parapijos centras. 2023 m. čia gyveno 814 gyventojų. Miestas įsikūręs Obelių ežero šiaurės rytiniame krante, prie Kriaunos upės. Pro Obelius eina Panevėžio-Daugpilio geležinkelis ir plentas. Obeliuose stovi Šv. Onos bažnyčia, veikia paštas, ambulatorija, gimnazija, kultūros namai, biblioteka, vaikų darželis-mokykla ir vaikų globos namai. Nuo XVI a. pradžios iki 1567 m. Obeliuose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, o 1529 m. paminėtas miestelis ir valsčius. 1629 m. pastatyta bažnyčia. Per 1655-1660 m. Šiaurės karą Obelius nuniokojo Švedijos kariuomenė. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1823, 1899 ir 1911 m. miestelis degė. 1861-1950 m. Obeliai buvo valsčiaus centras. 1873 m. šalia jų nutiestas Radviliškio-Daugpilio geležinkelis, įkurta stotis, kuri ilgainiui susijungė su Obeliais - jie pradėjo plėstis. 1905 m. lapkričio 30 d. gyventojai išvaikė Rusijos administraciją. 1910-1915 m. Obelių dvare veikė mergaičių žemės ūkio mokykla. Iki I pasaulinio karo įsteigti Blaivybės ir Lietuvių katalikių moterų draugijų skyriai. XX a. 3-4 dešimtmetyje veikė du malūnai, lentpjūvė, muitinė, rinkdavosi savaitinis turgus. 1941 m. rugpjūčio 25 d. prie Antanašės kaimo nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti miestelio žydai. Po II pasaulinio karo 1945 m. apylinkėse veikė Lietuvos partizanų dalinys. 1940-1941 m. ir 1944-1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 34 miestelio gyventojus. 1950-1959 m. Obeliai buvo rajono centras, o 1957 m. gavo miesto teises.
Siekiant aiškumo, pradėkime nuo pastato istorijos, kuri siekia 1959 m. Tuomet čia įsikūrė vaikų globos namai.
Vaikų Globos Namų Raida ir Pertvarkos. Bėgant dešimtmečiams, keitėsi įstaigos pavadinimas ir pavaldumas. 2014 m. prasidėjo institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - siekti, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje arba bent jau įtėvių ar globėjų šeimose. Vaikų globos namuose jau 2000 m. Nuo 2020 m. sausio 1 d. šiame pastate vaikų globos namų nebeliko. Tokią pertvarką obeliečiai įgyvendino pirmieji Panevėžio regione. Siekiant žingsnis po žingsnio pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, planuojama šiais metais atidaryti dar du tokius namelius ir juose apgyvendinti 12 Obelių vaikų globos namuose gyvenančių vaikų. Oficialiai duris atvėrė pirmasis Obelių vaikų globos namų bendruomeninis namas, kuriame nuo šiol gyvens 8 šių namų globotiniai (rūpintiniai). Į bendruomeninius namus įsikėlė aštuoni broliai ir seserys iš vienos šeimos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė: „Be abejo, galutinis mūsų tikslas, kad vaikai gyventų šeimose, ir dėl to turime labai įtemptai dirbti. Pertvarkant institucinę globą, atsiranda galimybė vaikams turėti savo namus, patiems tvarkytis buitį, mokytis savarankiškumo, būti bendruomenėje. Ir tai jau yra reikšmingas artėjimas šeimos modelio link”. Visas reikiamas paslaugas vaikams teiks penki kvalifikuoti specialistai - du socialiniai darbuotojai ir trys socialinio darbuotojo padėjėjai; vaikams taip pat bus teikiamos užimtumo ir neformalaus ugdymo specialistų, psichologo, socialinių pedagogų paslaugos. Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas kalbėjo apie pagrindą keisti vaikų globos namų priklausomybę. Jis teigė, kad 2015 m. Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakyme numatyta stacionarių vaikų globos namų pertvarka, į kurią įtraukti ir Obelių vaikų globos namai. Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė paaiškino, kad ministerija šios įstaigos veiklos funkcionavimui bus skirta 310 tūkst. eurų metams, ta suma nekis penkerius metus. Taip pat beveik 200 tūkst. eurų bus skirta vaikams, kurie globos namuose buvo apgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d. Rajono tarybos narys Vytautas Vilys teiravosi, kodėl apskritai reikalingi tokie pokyčiai. Ar tai tik dėl Prezidentūros nuostatos, kad neturi likti didelių vaikų globos namų? Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją. Nuo 2014 m. vaikai gyvena šeimynomis bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Jie įrengti individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Vienas toks namas stovi Rokiškyje ir du - Obeliuose.
Obelių vaikų globos namų antrojo aukšto koridoriuje - neįprastai tylu. Jaukūs kambariai ištuštėjo. Nebegirdėti skambių balsų, didelių ir mažų kojyčių tapsėjimo. Lentynos ir spintelės - be žaislų, ant stalelio nebėra terariumo su vėžliuku, žiurkėnų narvelio. Tačiau šiuose namuose liūdesys šviesus - pirmoji šeimyna išsikraustė į jaukų namą prie pat Obelių miesto ribos. Jaukiuose dviejų aukštų namuose kvepia pyragais ir vos juntamas dažų kvapas. Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas sunkiai tvardė jaudulį. Ištisus keturis mėnesius visas kolektyvas rikiavo darbus, kad aštuonių vaikų šeimynos kraustynės į jaukius namus būtų kuo sklandesnės. Kaip į įkurtuves reagavo patys vaikai, kurių jauniausias lanko darželį, o vyriausias tuoj sulauks pilnametystės? „Iš pradžių vaikai žinią sutiko su šiokiu tokiu nerimu. Tačiau vėliau nugalėjo smalsumas ir permainų troškimas“, - sakė direktorius. Suaugusiesiems irgi buvo ko mokytis. Antai auklėtojos bandė „prisijaukinti“ šių namų krosnį, kad net šalčiausiais žiemos vakarais namuose nestigtų šilumos. Direktorius neslepia: vaikų gyvenimas keičiasi į gera: namuose yra daug galimybių ugdyti savarankiškumą ir ruoštis savarankiškam gyvenimui. Prie naujųjų namų ir žemės yra: jos užteks daržiukui, gėlynams. Į naujus namus iškeliavo geltonausis vėžliukas ir žiurkėnai, tačiau bus galima ir apie didesnius augintinius - šunį ar katę - pagalvoti... Namai - jaukūs ir gražūs: sienos vos juntamai kvepia dažais. O prie solidaus virtuvės stalo užteks vietos ir pyragams, ir jaukiems pokalbiams prie arbatos puodelio. Jaukumo aplinkai suteikia ir pačių vaikų kurti moliniai suvenyrai. Ant sofų ir lovų - mylimi pliušiniai žaislai, ant stovo savojo šeimininko laukia gitara. Įkurtuvių šventė - jauki ir šeimyniška. Virtuvėje svečių laukė pyragas ir naminiai vafliai. O svečiai skubėjo su savo vaišėmis. Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas atvežė dovanų didelį saldainių maišą. Seimo narys Raimundas Martinėlis pasirūpino, kad speiguotą vasario popietę vaikams vasarą primintų didžiulis egzotinių vaisių krepšys. Savivaldybės mero Antano Vagonio ir jo komandos dovana - didžiulis sniego kastuvas. Meras pažadėjo ir antrą tokį, saviškį, vaikams dovanoti. Socialinės apsaugos ir darbo ministro padėjėja Kristina Paulikė vaikams dovanojo ne tik skanėstų, bet ir laimę nešančią pasagėlę. Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gitana Černiauskienė su padėjėja atvežė žaidimų ir „Vaiko konstituciją“. Seimo narys Jonas Jarutis atvežė dovanų knygą apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Jaukią iškilmę pradėjo Obelių klebonas Laimonas Nedveckas. Jis šiems namams, jų gyventojams ir svečiams linkėjo Dievo palaimos, santarvės, ramybės. Dvasininkas laimino kiekvieną šių namų kertę.
Mercy kelionė - vaikų namų pavertimas šeimos globos namais.
Obelių Socialinių Paslaugų Namai Šiandien. Dabar Obelių SPN sudaro devyni padaliniai. Tačiau ne visi fiziškai įsikūrę Obeliuose. Atskirą padalinį sudaro Šeimos ir vaiko gerovės skyriai. Jie veikia seniūnijose, fiziškai tų darbuotojų ir paslaugų gavėjų šiame pastate nėra. Dirba 5 atvejo vadybininkai ir 13 socialinių darbuotojų, jų darbo vietos seniūnijose, tik Rokiškio miesto ir Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialiniai darbuotojai dirba rajono savivaldybės pastate. Paslaugas gauna apie 170 šeimų, kuriose auga daugiau kaip 300 vaikų. 2022 m. įkurtas Globos centras veikia Rokiškyje, Vytauto g. 25. Kadangi einama prie to, kad paslaugos vaikams ir šeimai būtų teikiamos vienoje institucijoje, darbuotojai į jį buvo perkelti iš Rokiškio socialinės paramos centro. Globos centre paslaugas teikia 3 budintys globėjai, trumpalaikę ir ilgalaikę globą galintis teikti globėjas. Jie dirba su šeimose ir šeimynose globojamais vaikais, teikia pagalbą globėjams, veda mokymus, ruošia naujus globėjus. Ilgiau čia gyvenančios moterys užsiaugina savų daržovių. Taip pat veikia kultūros padalinys. Jis čia įsikūrė tuomet, kai buvo keičiamas rajono kultūros įstaigų pavaldumas (dabar jos pavaldžios Rokiškio kultūros centrui arba universaliems daugiafunkciams centrams). Tačiau Obelių kultūros darbuotojai pageidavo įsikurti Obelių SPN pastate, nes čia patogios ir erdvios patalpos. 2017 m. gegužę pradėjo veikti Krizių centras. Iš pradžių jis buvo skirtas moterims ir merginoms - besilaukiančioms, su vaikais, atėjusioms iš globos įstaigų, neturinčioms kur gyventi ir pan. Vien per pusmetį pagalba suteikta 11 mamų ir 27 jų vaikams. Kai 2020 m. pasikeitė įstaigos steigėjas (juo tapo savivaldybė), pradėtos priimti ir šeimos, nebūtinai tik mamos. Į Krizių centrą nukreipia seniūnijos (soc. darbą su rizikos šeimomis dirbantys specialistai), Vaikų teisių specialistai, gali kreiptis ir pats žmogus. Čia įsikūrusiems žmonėms stinga kasdienio gyvenimo įgūdžių. Dėl to turėjo atsirasti kita paslauga - savarankiško gyvenimo namai. Tokie įkurti Obeliuose, jie priklauso Rokiškio socialinės paramos centrui. Bet bėda - moterys su vaikais negali gyventi įstaigoje, jei joje yra senyvų arba pataisos namuose buvusių žmonių. Todėl kilo poreikis moterims ir vaikams apsigyventi čia, socialinių paslaugų namuose. Jos prižiūrimos, kol augina vaikus. Obelių SPN teikiama palydėjimo paslauga jaunuoliams iki 24 metų. Vaikų dienos centras atidarytas nuo 2021 m. sausio 1 d. Jame 25 vietos.
Iškilūs Auklėtiniai ir Globos Namų Įtaka. E. Adomavičienė minėjo, jog ankstesniais laikais nebūdavę nuostabu, kad vaikai iš globos namų įgydavo pilnavertį išsilavinimą, tapdavo žinomi visuomenėje žmonės, susikurdavo gerovę, niekuo ne prastesnę nei vaikai iš šeimų. Obelių socialinių paslaugų namų direktorė paminėjo tris buvusius auklėtinius, kurie tapo dvasininkais. Vienas žymesnių Obelių vaikų globos namų auklėtinių - Laurynas Janulis, žinomas kaip renginių vedėjas, diktorius, filmų įgarsintojas. Taip pat atvirai savo gyvenimo istoriją pasakoja Seimo narys, naujasis Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas. Interviu DELFI R. R. Šarknickas žinomas ne tik kaip politikas, bet ir kaip aktorius bei kino režisierius, plačiajai visuomenei pažįstamas iš populiaraus serialo „Nekviesta meilė“. R. Šarknickas, turėjęs dar keturis brolius ir seseris, vaikų globos namuose nuo jų buvo atskirtas. Pašnekovas iki šiol nežino, kodėl buvo atskirtas, o kiti broliai ir sesės augo kartu, turėjo galimybę savaitgaliais matyti tėvus. R. Šarknickui teko pagyventi trijuose globos namuose. Parlamentaras pasakoja, kad globos namuose mokėsi muštis, nekęsti, nemylėti, pavydėti, keršyti. R. Šarknicko teigimu, jo ankstyvo gyvenimo tragedijos, dramos užgožia geras akimirkas. R. Šarknickas iki šio pamena pervežimą iš Vilijampolės kūdikių globos namų į Šiaulius. Vežami vaikai pradėjo klykti. „Kada pradėjome tolti nuo kažko brangaus, svarbaus, tauraus, kada matai paskui autobusiuką lekiant kažkieno brolį, kažkieno sesuo krenta, jos keliais bėga kraujais, bet vejasi vėl… Man mintyse stovi, kad galbūt ten mano vyresnioji sesė bėgo. Jėzau, kaip aš galvele į stiklą daužiau su kitais vaikais", - lėtai žodžius rinko R. Šarknickas. Tąkart vaikai važiavo mikroautobusu „Latvija“. Jame dvokė, nes iš streso dauguma prisišlapino. Nuvažiavus į Šiaulius, vaikus suvedė į salę. Robertas pro langą išvydo stovintį autobusiuką, šoko ant palangėje augusių jurginų ir ėmė bėgti. Tačiau ranka iš nugaros stvėrė ir sviedė atgal ant margo kilimo. Dar kurį laiką vaikas eidavo pastovėti ant vėžių, kur stovėjo atvežęs autobusiukas - taip įsivaizdavo vis dar esantis Kaune. Tokios, sako jis, buvo vienatvės grimasos. Tuo metu nuo auklėtojų smurto vaikas slėpėsi tarp jurginų ir tai buvo patys gražiausi kvapniausi namai. Liūdniausia globotiniui būdavo rudenį, kada jurginus nupjaudavo. Iš Šiaulių R. Šarknickas perkeltas į Obelių vaikų globos namus. Obeliuose nutiko ir vienas itin skaudus incidentas. Kartą per kūno kultūros pamoką su bendraklasiu Robertas nepasidalijo krepšinio kamuolio. Mokytojas Seikalis nusitempė jį į inventoriaus kambarį, užrakino duris, karatė judesiu paguldė ant žemės. Pasipylė smūgiai - mokytojas mušė, kiek tik leido sveikata. Paryčiais vaikas pabėgo. Buvo vėlyvas ruduo, lietus plovė žaizdas, o jaunuolis bėgo geležinkelio bėgiais. Jis buvo nusprendęs bėgti pas mamą, kurios nebuvo matęs, tik žinojo, kad gyvena Kaune. Nors augant globos namuose buvo nuostabių auklėtojų, tarp jų įsimaišydavo ir tokių, kurias šiandien prisiminti nesmagu. Geresnes vertybes skiepydavo internato valytojos, kurios mokė, kad negerai nekęsti, nemylėti, muštis. Jam iki šiol įstrigę, kai būdamas pirmokas ar antrokas, iš vienatvės susirado senučiukę valytoją. Jis pamažu padėjo moteriai dirbti darbus - šaltu vandeniu plauti didžiulius koridorius. Moteris sekdavo pasakas, dainuodavo dainas, Robertas ją prievarta sodindavo ant palangės prašydamas, kad ši tik dainuotų, o pats plaudavo koridorius. Išėjęs į savarankišką gyvenimą, 16 metų vaikinas gavo dirbtinės odos lagaminą, tačiau nežinojo, kur eiti - prieš akis buvo vasara, o mokslai Alantos žemės ūkio mokykloje turėjo prasidėti rugsėjį. 1991 m. lietuvių kalbos mokytoja uždavė išmokti Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Laisvė“.
Dabartiniai Iššūkiai ir Ateities Vizija. Vis tik socialinių paslaugų namų direktorė sakė matanti tendencijas, kad globojamų vaikų kontingentas keičiasi ne į gerą pusę - dažniausiai jie turi specialiųjų poreikių, stokoja socialinių įgūdžių. Daryti jiems teigiamą įtaką gali būti labai sunku. Galbūt dėl šių priežasčių vis rečiau girdisi apie ko nors daugiau pasiekusius vaikų globos namų auklėtinius. Rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas patikslino, jog griaunami ne visi vaikų globos namų pastatai, o vienas prastos būklės. Griovimo darbus atlieka ne savivaldybė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministerijos tikslas - visus šalies vaikų namus perduoti savivaldybėms. Kadangi Obelių vaikų globos namuose nuolat mažėja vaikų, kilo klausimas ir dėl tolimesnės šių namų perspektyvų. Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją.
Mažame Nemunėlio Radviliškio miestelyje veikiantys Onos Milienės senelių namai jau greit minės 20-metį. Tai puikus bendruomenės socialinio verslo pavyzdys, kuriuo padedama tiek pensinio amžiaus sulaukusiems senoliams, tiek valstybei. Šiame straipsnyje nagrinėjama Rokiškio vaikų globos namų istorija, pradedant įkūrimu, veikla per dešimtmečius ir baigiant dabartine pertvarka, kai institucinė globa keičiama bendruomenine. Straipsnyje remiamasi istoriniais šaltiniais, monografijomis, interviu su įstaigos darbuotojais ir auklėtiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie šios įstaigos reikšmę kraštui ir jo gyventojams.
Senelių namų ir įvairių slaugos paslaugų poreikis ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos valstybėse tik auga, nes visuomenė sensta. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje beveik dešimtadalis visų gyventojų yra vyresni nei 75-erių metų amžiaus, turtingiausias senoliais - Ignalinos rajonas, kuriame tokio amžiaus žmonės sudaro beveik 14 proc. 2012 m. spalio 1 d. duomenimis, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas Lietuvoje gavo 59 761 žmogus. Iš jų - 70 proc. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 10 tūkstančių gyventojų tenka apytikriai 17 slaugos lovų. Tokiu atveju institucijos, kaip O. Milienės globos namai tampa išsigelbėjimu. „Bendruomenė susidūrė su problema, kad dalis žmonių turi mažesnes finansines galimybes. Jie nepasirinko tų didžiųjų senelių namų, o norėjo likti savo aplinkoje. Panaudodami vietos resursus jie sukūrė tokią alternatyvą tradiciniams senelių namams“, - sakė A. Ir nors tokia bendruomenės organizacija sutaupo gerą kapšą pinigų savivaldybei, A. Senolių priežiūrai galima panaudoti daugybę kaimo plėtros programos lėšų, tačiau praėjusiame finansiniame laikotarpyje šios lėšos dažniausiai buvo skiriamos įvairioms patalpoms remontuoti. „Dabar radome vieną pavyzdį ir jį giriame - tačiau visoje Lietuvoje galėtų būti vystomos tokios iniciatyvos“, - kalbėjo A. Savarankiško gyvenimo namai galėtų būti alternatyva ne tik senelių, bet ir psichikos negalią turinčių ligonių, iš vaikų namų išėjusių jaunų žmonių priežiūrai. Plačiai žiniasklaidoje aprašyti Švėkšnos globos namai yra tradicinių sovietinių namų pavyzdys - A. „Socialinė gerovė turi būti vystoma taip, kad iš skiriamų lėšų daugiausia naudos gautų tas galutinis naudos gavėjas. Kitaip tariant, tas, kam tos pagalbos labiausiai ir reikia. Ne administracija, darbuotojai, didžiulių pastatų mūrai. Daugiausia pinigų turi likti tiesiogiai žmogui. Sakyčiau, visos tos didžiulės organizacijos yra sovietinis „kelmas“, - sakė A. Ką tai reiškia? „Biržų rajone įkurtiems savarankiško gyvenimo namams žmonės patys ieškojo ir rado galimybes. O dabar, kartu su naujuoju finansiniu periodu pinigai tiesiog paduodami ant lėkštutės. Yra studijuojančių socialinį darbą ne tik todėl, kad niekur daugiau neįstojo, o todėl, kad socialinis darbas jiems yra artimas širdžiai. Taigi, jiems tai yra puiki galimybė - sukurti savo organizaciją, susikurti sau darbo vietą ir vystyti inovatyvų, lankstų požiūrį prisitaikant prie kiekvieno žmogaus poreikių“, - ragino A. Tiesa, nacionalinio socialinės integracijos instituto vadovas pripažino, jog šios didžiulės galimybės yra užrašytos sudėtinga kalba. „Ten, kur yra daug pinigų, yra ir daug didesnių interesų.
Obelių vaikų globos namuose lankėsi baikeriai
