Nėštumas - ypatingas metas, kai moters kūnas patiria daugybę nuostabių, bet kartais ir nerimą keliančių pokyčių. Vienas labai dažnų ir matomų pasikeitimų - odos pigmentacijos suintensyvėjimas, dėl kurio atsiranda tamsesnės dėmės ar plotai. Nors šie pokyčiai dažniausiai yra visiškai nepavojingi sveikatai, jie gali kelti estetinių rūpesčių ir neigiamai veikti moters savijautą. Giliau pažvelkime į šio reiškinio priežastis, rizikos veiksnius ir būdus, kaip su tuo tvarkytis.
Kodėl oda tamsėja? Hormonai, melaninas ir kiti veiksniai
Pagrindiniai odos patamsėjimų „kaltininkai“ nėštumo metu yra hormonai.
Hormonų audra
Stipriai padidėję estrogenų ir progesterono kiekiai, taip pat galimai suaktyvėjęs melanocitus stimuliuojantis hormonas (MSH), skatina odos ląsteles melanocitus gaminti daugiau pigmento - melanino. Būtent melanino perteklius tam tikrose vietose ir lemia odos patamsėjimą (hiperpigmentaciją).
Kiti veiksniai
Polinkis į hiperpigmentaciją, ypač melazmą (nėštumo kaukę), yra paveldimas. Jei jūsų mama ar sesuo nėštumo metu turėjo dėmių, didesnė tikimybė, kad jų atsiras ir jums. Tamsesnio gymio moterys (turinčios daugiau melanino natūraliai) yra labiau linkusios į melazmos atsiradimą, nors ji gali pasireikšti bet kokio odos tipo moterims. Kartais pigmentacijos pokyčius gali skatinti tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., anksčiau vartotos kontraceptinės tabletės), kosmetikos priemonės, didinančios jautrumą saulei, ar net skydliaukės funkcijos sutrikimai (nors tiesioginis ryšys su melazma diskutuotinas).
Dažniausi pigmentacijos pokyčiai
Nėštumo sukelti odos patamsėjimai gali pasireikšti įvairiai:
- Melazma arba chloazma („Nėštumo kaukė“): Tai bene labiausiai nerimą keliantis pokytis. Atsiranda simetriškos, netaisyklingos formos rusvos ar pilkšvai rusvos dėmės veide. Dažniausi trys modeliai: centrofacialinis (kakta, nosis, viršutinė lūpa, smakras), skruostų (nosis ir skruostai) ir žandikaulio. Dėmės ryškėja saulėje.
- Linea Nigra („Juodoji linija“): Tamsi linija nuo bambos žemyn link gaktikaulio (kartais ir virš bambos). Ji atsiranda dėl hormonų poveikio linijai, kuri ir anksčiau egzistavo, tik buvo labai šviesi (linea alba).
- Areolų ir spenelių patamsėjimas: Oda aplink spenelius tampa pastebimai tamsesnė.
- Kitų vietų patamsėjimas: Gali patamsėti apgamai, strazdanos, randai.
Tačiau kai kurioms moterims jos gali išlikti ilgiau arba net tapti nuolatinėmis. Melazma taip pat turi polinkį atsinaujinti vėlesnių nėštumų metu, vartojant hormoninius kontraceptikus ar tiesiog dėl saulės poveikio.
Saulės vaidmuo ir kodėl SPF 15 nebepakanka!
Pakartosime dar kartą - saulė yra didžiausias pigmentinių dėmių „draugas“ ir provokatorius. Net trumpas buvimas saulėje be apsaugos gali smarkiai paryškinti esamas dėmes ar išprovokuoti naujų atsiradimą. Todėl pati svarbiausia priemonė tiek prevencijai, tiek jau esamų dėmių kontrolei yra griežta ir nuosekli apsauga nuo saulės:
- Aukštas SPF kasdien: Nesvarbu, koks metų laikas ar koks oras (net ir debesuota!), kiekvieną dieną tepkite veidą ir kitas atviras kūno vietas plataus spektro (UVA ir UVB) apsauginiu kremu su SPF 30, o geriau - SPF 50+.
- Mineraliniai filtrai dažnai tinkamesni: Nėštumo metu oda gali tapti jautresnė. Kremai su fiziniais (mineraliniais) filtrais - cinko oksidu (Zinc Oxide) ir/ar titano dioksidu (Titanium Dioxide) - veikia odos paviršiuje, rečiau sukelia dirginimą ar alergines reakcijas, mažesnė jų sisteminės absorbcijos tikimybė.
- Tinkamas kiekis ir pakartojimas: Kremą tepkite pakankamai gausiai (apie pusę arbatinio šaukštelio veidui). Pakartotinai tepkite kas 2 valandas, būnant lauke, taip pat po maudynių ar suprakaitavus. Atminkite, kad UV spinduliai prasiskverbia ir pro lango stiklą!
- Papildoma apsauga: Vien kremo nepakanka. Dėvėkite plačiabrylę skrybėlę, kokybiškus akinius nuo saulės (saugo ir jautrią paakių odą), stenkitės būti šešėlyje, ypač vidurdienį (10-16 val.).
Ką dar galima daryti? Prevencija ir priežiūra
Nors saulės vengimas yra svarbiausia, keli papildomi žingsniai gali padėti palaikyti geresnę odos būklę:
- Švelni odos priežiūra: Nėštumo metu venkite agresyvių kosmetikos priemonių, stiprių šveitiklių, produktų su potencialiai dirginančiomis medžiagomis (pvz., alkoholiu, stipriais kvapikliais), kurios galėtų pažeisti odos barjerą ar padidinti jautrumą saulei.
- Drėkinimas: Gerai drėkinama oda yra sveikesnė ir atsparesnė. Naudokite švelnius drėkinamuosius kremus. Priemonės su hialurono rūgštimi ar alavijų sultimis (alijošiumi) gali padėti palaikyti drėgmę ir nuraminti odą.
- Vitaminas C: Serumas su vitaminu C yra laikomas saugiu nėštumo metu. Jis veikia kaip antioksidantas, padeda kovoti su laisvųjų radikalų žala (kurią skatina ir UV spinduliai), šviesina odą ir gali prisidėti prie tolygesnio odos tono palaikymo.
- Mityba ir folio rūgštis: Sveika, subalansuota mityba, gausi daržovių, vaisių (antioksidantai, vitaminas C), sveikųjų riebalų, yra svarbi bendrai odos būklei. Nors nėra tvirtų įrodymų, kad folio rūgšties trūkumas tiesiogiai sukelia melazmą, užtikrinti pakankamą jos kiekį (vartoti papildus pagal gydytojo rekomendacijas) yra būtina dėl kitų svarbių priežasčių - vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.
- Makiažas: Jei dėmės kelia didelį psichologinį diskomfortą, nesidrovėkite naudoti kokybiškų maskuojamųjų priemonių ar makiažo pagrindo su SPF - tai padės jaustis geriau.
Gydymas po gimdymo: kada ir kaip?
Jei pigmentinės dėmės, ypač melazma, neišnyksta per kelis mėnesius ar metus po gimdymo ir kelia jums rūpestį, baigus žindyti galima kreiptis į gydytoją dermatologą aptarti gydymo galimybių:
- Laikas: Dažnai geriausias vaistas yra laikas - dėmės gali palaipsniui blukti ir savaime.
- Receptiniai balinamieji kremai: Gydytojas gali skirti kremų su hidrochinonu (slopina melanino gamybą), azelaino rūgštimi, retinoidais (skatina ląstelių atsinaujinimą), kojine rūgštimi ar kitomis veikliosiomis medžiagomis. DĖMESIO: Daugelis šių priemonių (ypač retinoidai, hidrochinonas) yra KATEGORIŠKAI DRAUDŽIAMOS vartoti nėštumo ir žindymo metu! Gydymas jais reikalauja kantrybės ir griežtos apsaugos nuo saulės.
- Profesionalios procedūros: Gali būti taikomos įvairios procedūros: cheminiai pilingai, mikrodermabrazija, lazerio terapija / intensyvi pulsinė šviesa (IPL).
Karščio ir dehidratacijos pavojai
Vasaros karštis gali kelti pavojų nėščiosioms. Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, neigiamai paveikti vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Nėščiosioms nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse, karštose voniose ar soliariumuose.
Dar vienas pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis - dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris. Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens (įskaitant pieną, sultis, sriubas, arbatą). Jei moteris yra karštoje aplinkoje ir daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui.
Kad organizmui trūksta skysčių, parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas, burnos bei akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni vaisiaus judesiai. Gausiai prakaituojant galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą ar spazmus pilvo apačioje, rekomenduojama pavartoti magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis.
Jei kankina tam tikri negalavimai, nėščiajai nerekomenduojama būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Patariama ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją.
Vitaminų svarba ir mitybos rekomendacijos
Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs. Dėl vaisiaus vystymosi ir gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Svarbiausi vitaminai yra C, D, A, E, DHA, K ir folio rūgštis (B9). Folio rūgštis, dar vadinama vitaminu B9, yra itin svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo procesui, saugo vaisiaus nervų sistemą ir mažina apsigimimų riziką. Jos poreikis ypač padidėja suaktyvėjus vaisiaus ir placentos augimui.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes juose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis), pieno produktų (kalcio šaltinis).
Nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, jūros gėrybių, vytintos mėsos, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų.
Svarbu: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo dermatologo ar akušerio-ginekologo konsultacijos. Sprendimus dėl odos priežiūros ir gydymo turėtumėte priimti kartu su specialistais.
