Žinia apie nėštumą gali būti viena džiaugsmingiausių gyvenime. Tačiau kai nėštumas neplanuotas, ši žinia gali sukelti tikrą jausmų audrą - nuo pirminio šoko ir baimės iki sumišimo ir nežinomybės. Tai situacija, kurioje atsidūrus svarbiausia nesijausti vienai, suprasti savo jausmus ir ieškoti kelio į sprendimą, kuris būtų teisingiausias būtent jums.
Emocijų audra: ką normalu jausti?
Sužinojus apie neplanuotą nėštumą, visi jausmai yra normalūs ir suprantami. Galite jausti:
- Šoką ir netikėjimą: „Tai negali būti tiesa“, „Kodėl man?“
- Baimę ir nerimą: Dėl ateities, sveikatos, finansų, santykių, kaip pasikeis gyvenimas.
- Sumišimą: Nežinote, ką daryti, kaip elgtis, ką galvoti.
- Pyktį: Ant savęs, ant partnerio, ant aplinkybių.
- Liūdesį ar sielvartą: Dėl prarastų planų, svajonių, laisvės.
- Vienišumo jausmą: Atrodo, kad niekas jūsų nesupranta.
- Galbūt net džiaugsmą ar dviprasmiškus jausmus: Kartais šalia baimės gali kirbėti ir nedrąsus džiaugsmas ar smalsumas.
Leiskite sau jausti viską, kas kyla. Nėra „teisingų“ ar „neteisingų“ emocijų šioje situacijoje. Svarbu jų neslopinti ir nesmerkti savęs už tai, kaip jaučiatės.
Iššūkiai ir klausimai: su kuo tenka susidurti?
Neplanuotas nėštumas iškelia daugybę klausimų ir praktinių iššūkių:
- Kaip tai paveiks mano mokslus, karjerą, gyvenimo planus?
- Ar esu finansiškai pajėgi auginti vaiką?
- Kokia bus partnerio reakcija? Ar jis palaikys? Ar teks auginti vaiką vienai?
- Ką pasakys tėvai, artimieji, draugai? Ar sulauksiu palaikymo, ar pasmerkimo?
- Kokia mano sveikatos būklė?
- Kokios yra mano galimybės ir pasirinkimai?
- Kokios mano asmeninės vertybės ir įsitikinimai šiuo klausimu?
Atsakyti į šiuos klausimus vienu metu gali būti pernelyg sunku. Svarbu duoti sau laiko ir ieškoti patikimos informacijos bei palaikymo.

Palaikymas yra svarbiausia: artimųjų vaidmuo
Šiuo jautriu laikotarpiu artimųjų palaikymas yra neįkainojamas. Jei jūsų draugė, dukra, sesuo ar kita artima moteris susidūrė su neplanuotu nėštumu, kaip galite jai padėti?
- Išklausykite be teisimo: Svarbiausia - leisti jai išsikalbėti, išlieti visus jausmus (net jei jie prieštaringi ar jums nesuprantami), nekritikuojant, nemoralizuojant ir neprimetant savo nuomonės.
- Siūlykite emocinę paramą: Parodykite, kad esate šalia, kad jums rūpi, kad palaikote ją, kad ir koks būtų jos sprendimas. Kartais užtenka tiesiog pabūti kartu, apkabinti.
- Gerbkite jos sprendimą: Galutinis sprendimas dėl nėštumo priklauso tik jai (ir jos partneriui, jei jis dalyvauja). Nespauskite jos priimti vienokį ar kitokį sprendimą, net jei manote, kad žinote, kas jai „geriau“. Jūsų užduotis - palaikyti ją pasirinktame kelyje.
- Siūlykite praktinę pagalbą: Galite pasiūlyti padėti ieškoti informacijos, palydėti pas gydytoją (jei ji to nori), padėti su kasdieniais darbais, jei ji jaučiasi prislėgta.
„Minčių planas“: žingsniai link aiškumo
Kai užklumpa netikėtumas ir nežinomybė, gali padėti struktūruotas planas, kaip apmąstyti situaciją ir priimti sprendimą. Štai keletas žingsnių, kurie gali padėti:
- Pripažinkite savo jausmus: Leiskite sau jausti viską - baimę, pyktį, sumišimą. Užrašykite savo mintis ir jausmus. Nesmerkite savęs.
- Sustokite ir kvėpuokite: Neskubėkite priimti sprendimo apimti panikos ar spaudžiami aplinkybių. Duokite sau laiko ramiai pagalvoti. Kelios gilaus kvėpavimo minutės gali padėti nurimti.
- Surinkite patikimą informaciją: Objektyviai išsiaiškinkite visas savo galimybes:
- Tėvystė: Ką reiškia auginti vaiką? Kokia pagalba prieinama vienišoms mamoms, jaunoms šeimoms (finansinė, socialinė)?
- Įvaikinimas: Kokia yra įvaikinimo procedūra Lietuvoje? Kokios yra galimybės (atviras/uždaras įvaikinimas)?
- Nėštumo nutraukimas: Kokie yra legalūs ir saugūs būdai Lietuvoje? Iki kada tai galima padaryti? Kokia yra procedūra ir galimos pasekmės?
- Įvertinkite savo situaciją: Sąžiningai pagalvokite apie savo gyvenimą šiuo metu:
- Sveikata: Jūsų fizinė ir emocinė būklė.
- Santykiai: Koks jūsų santykis su vaiko tėvu? Ar jis dalyvaus? Ar turite kitų palaikančių artimųjų?
- Finansai: Kokia jūsų finansinė padėtis? Ar galėtumėte išlaikyti vaiką?
- Gyvenimo tikslai: Kaip nėštumas ir vaiko auginimas paveiktų jūsų mokslus, karjerą, kitus planus?
- Vertybės: Kokie jūsų asmeniniai, moraliniai, religiniai įsitikinimai šiais klausimais?
- Ieškokite palaikymo (bet ne spaudimo): Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo visiškai pasitikite ir kuris jūsų neteis bei nespaus priimti tam tikro sprendimo. Tai gali būti partneris, artimas draugas, šeimos narys arba specialistas.
- Priimkite informuotą sprendimą: Įvertinę visą informaciją, savo situaciją ir jausmus, priimkite sprendimą, kuris JUMS atrodo teisingiausias šiuo gyvenimo momentu. Nėra lengvų ar visiems tinkančių atsakymų. Tai turi būti JŪSŲ sprendimas.
- Suplanuokite tolesnius žingsnius: Priklausomai nuo priimto sprendimo, kreipkitės reikiamos pagalbos - medicininės, socialinės, psichologinės.

Profesionalios pagalbos svarba
Susidūrus su neplanuotu nėštumu, labai svarbu gauti ne tik artimųjų, bet ir profesionalų pagalbą bei objektyvią informaciją. Kreipkitės į:
- Gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją: Jie patvirtins nėštumą, įvertins jūsų sveikatą, suteiks medicininės informacijos apie nėštumo eigą ir visas galimybes.
- Psichologą ar psichoterapeutą: Padės susitvarkyti su stipriais jausmais, įveikti nerimą, priimti sprendimą, sustiprėti emociškai.
- Socialinį darbuotoją: Suteiks informacijos apie socialinę ir finansinę pagalbą, prieinamą nėščiosioms, vienišoms mamoms ar jaunoms šeimoms.
- Krizinio nėštumo centrą (KNC): Lietuvoje veikiantis centras, teikiantis nemokamas, konfidencialias konsultacijas (psichologines, socialines, teisines) moterims ir poroms, susidūrusioms su neplanuotu (kriziniu) nėštumu ar sunkumais po gimdymo.
Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. Kriziniai nėštumai taip pat apima situacijas, kurių metu paaiškėja būsimo vaikelio raidos trūkumai, įvyksta priešlaikinis gimdymas ar persileidimas, vaikelis miršta netrukus po gimimo. Pastebėta, kad į Krizinio nėštumo centrą besikreipiančios moterys ir vyrai dažniausiai išgyvena krizę dėl neplanuoto nėštumo. Krizė gali kilti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl finansinių sunkumų: moteris arba jos partneris neturi tuo metu darbo ir išsigąsta, ar sugebės išlaikyti gimusį vaikelį. Būna, kad moteris lieka vieniša, nes partneris, sužinojęs apie nėštumą, ją palieka arba gąsdina, kad paliks, jei ji nenutrauks nėštumo. Krizė gali kilti ir dėl nėščiosios amžiaus - labai jauna arba vyresnio amžiaus, tarkim, besilaukiančiai moteriai yra daugiau nei 45 metai.
Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėkime vieni su kitais ir dalykimės savo rūpesčiais. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkimės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį.
Rekomendacija moteriai (porai), išgyvenančiai krizinį nėštumą: kreipkitės konsultacijai. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus.

Kaip stresas gali paveikti nėštumą?
Nėštumo metu patiriamas stresas gali turėti įtakos tiek moters, tiek vaisiaus sveikatai. Ilgalaikis ar intensyvus stresas gali lemti:
- Hormonų disbalansą, kuris gali sutrikdyti nėštumo eigą.
- Padidėjusią persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimą.
- Po gimdymo kūdikiui gali pasireikšti irzliumas, sunkumai su miegu ar maitinimu, nes jis gali jausti mamos emocinę būklę dar prieš gimdamas.
Taip pat stresas gali lemti padidėjusį nerimą, nemigą, apetito sutrikimus ir kitus nemalonius pojūčius nėščiajai. Kai kurioms moterims nėštumo metu sumažėja libido, nes hormonų pokyčiai, fiziniai pojūčiai (nuovargis, pykinimas), emociniai išgyvenimai (nerimas dėl kūdikio, kūno pokyčių) gali slopinti seksualinį norą.
Streso valdymas nėštumo metu │Motinos ir mamos
Svarbu suprasti, kad laikinas potraukio sumažėjimas nereiškia santykių krizės ar meilės stokos. Tai dažniausiai susiję su kūno ir emocijų pokyčiais, o ne su partneriu. Seksualinis potraukis nėra pareiga - tai natūralus procesas, kuris gali kisti.
Partneriui svarbu suprasti, kad libido pokyčiai nėštumo metu nėra asmeniški. Krizinis nėštumas. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas.
Kai kurioms moterims, patiriant stresą, gali kilti klausimas, ar jos tinkamai elgiasi ir kaip tai gali paveikti vaiką. Pavyzdžiui, viena mama dalijasi, kad visą nėštumą santykiai su vyru buvo sunkūs, daug pykčių ir ašarų. Ji pergyvena dėl vaiko, nes negali valdyti streso. Kitos mamos dalijasi panašiomis patirtimis, kai nėštumas buvo lydimas barnių ir streso, ir svarsto, ar tai gali turėti įtakos vaiko charakteriui po gimimo.
Svarbu suprasti, kad nėštumo metu moterys viską labai jautriai reaguoja ir emocijos gali būti hiperbolizuojamos. Kai kurie specialistai teigia, kad tai gali turėti įtakos vaiko jautrumui ar irzlumui po gimimo. Tačiau svarbiausia - ieškoti būdų, kaip suvaldyti stresą, bendrauti su partneriu ir ieškoti palaikymo.
Kartais, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija. Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę.
Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. „Vertėtų pasvarstyti, kiek mūsų atėjome į šeimas ne pagal mūsų tėvų planą, bet buvome priimti ir mylimi. O nutrūkusį nėštumą galima prilyginti įsibėgėjusio traukinio sustabdymui. Todėl nieko keista, kad po aborto ar net po savaiminio persileidimo lieka pasekmės - ne tik fizinės, bet ir emocinės. Krizinio nėštumo metu moteriai reikalinga kompleksinė pagalba: vyro, šeimos, artimųjų palaikymas, medicininė priežiūra, psichologinė, socialinė, teisinė parama bei objektyvus, nepriklausomas konsultavimas šiais klausimais.
Galima kreiptis ir į psichikos sveikatos centrus, kur paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Medikai, dirbantys kitose organizacijose, mielai talkina medicininiais klausimais - kartais tenka patvirtinti nėštumą, numatyti jo stebėjimo planą ar suteikti skubią pagalbą. Visuomet ieškoma bendrų sprendimų tam, kad užsimezgusi žmogaus gyvybė būtų išsaugota.

