Rakštis - ko gero, visiems pažįstamas ir ne kartą pasitaikęs sužeidimas. Ypač nemalonu ir skausminga, jei rakštis patenka po nagu. Kartais jos gali būti net kelių milimetrų ilgio ir žmonės nežino, kaip jas ištraukti. Rakštis dažnai įstringa vaikams, o šie nelinkę leisti tėvams ištraukti jos su adata ar kitais būdais. Tuomet pažeista vieta pradeda pūliuoti ir gali atsirasti komplikacijos.
Kaip atpažinti ir ką daryti
Maža medžio, metalo ar stiklo rakštis gali patekti į viršutinį odos sluoksnį. Rakštys sukelia infekcijos riziką, nes paprastai būna nešvarios. Dažniausiai sužalojamos vietos yra rankos, keliai ir pėdos.
Klasifikacija ir priežastys: nelaimingi atsitikimai gamtoje, buityje, civilinės ir darbo saugos pažeidimai.
Kaip atpažinti? Jei rakštis nedidelė, pacientas gali nieko nejausti, o po kelių dienų aplink ją pastebimas paraudimas ar pūlinukas bei jaučiamas nemalonus dirginimas ar net skausmas. Jei rakštis didelė, pacientas jaučia, kaip ji įsminga. Rakšties įsmigimo vietoje jaučiamas nemalonus dirginimas, skausmas.
Pirmoji pagalba: tikslai ir veiksmai
Tikslai: 1. Pašalinti rakštį. 2. Sumažinti infekcijos riziką.
Veiksmai:
- Švelniai apvalykite aplink rakštį servetėle, sudrėkinta šiltu muilinu vandeniu, ir nusausinkite odą.
- Dezinfekuokite plotą aplink rakštį antiseptiniu tirpalu (jei turite, vartokite purškiamąjį antiseptiką).
- Švariai nusiplaukite ir dezinfekuokite rankas, užsimaukite pirštines (pageidautina sterilias).
- Sterilizuokite dalį pinceto, laikydami jį virš liepsnos, ir leiskite pincetui atšalti.
- Suimkite rakštį pincetu kiek tik įmanoma arčiau odos ir ištraukite ją tuo pačiu kanalu, per kurį ji pateko vidun.
- Atsargiai paspauskite pažeistą vietą, kad pasirodytų kraujo (tai padės pašalinti nešvarumus), dezinfekuokite tą vietą, kur buvo rakštis, ir užklijuokite pleistru, kad sumažintumėte infekcijos riziką.
- Uždėkite vatą aplink rakštį ir apvyniokite tvarsčiu taip, kad rakštis nebūtų spaudžiama giliau, ir vykite į gydymo įstaigą.
Rakštis - tai mažas svetimkūnis, kuris gali įstrigti odoje ir sukelti nemalonų skausmą bei diskomfortą. Dažniausiai tai gali būti medžio skutelis, metalo gabalėlis arba stiklo šukė. Nors tai nėra rimta sveikatos problema, tačiau svarbu rakštį ištraukti kuo greičiau, kad išvengtumėte infekcijos ar didesnio skausmo.
Pirmiausia, prieš liečiant rakštį, būtina kruopščiai nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu. Tai padės sumažinti infekcijos riziką.
Gerai apžiūrėkite vietą, kur įstrigusi rakštis. Jei rakštis yra stora ir aiškiai matoma, tai bus lengviau ištraukti.
Jei rakštis yra giliau odoje, prieš bandant ją ištraukti, naudinga 10-15 minučių pamerkti paveiktą vietą į šiltą, muiluotą vandenį. Tai suminkštins odą.
Taip pat, jeigu įmanoma, paspauskite odą pirštais iš abiejų rakšties pusių. Ją ištraukti bus lengviau.
Padės lipni juosta: Tais atvejais, jeigu rakštis kyšo iš po odos ir jų daugiau nei viena, galima panaudoti ir lipnią juostą. Tiesa, šis metodas tinka tuomet, kai rakštys įstrigę negiliai. Tuomet reikia prilipdyti lipnią juostą, įsitikinus, kad ji dengia ir rakštis. Vienu greitu judesiu patraukus lipnią juostą, rakštys turėtų išsiimti.
Galima pasinaudoti ir kitais būdais. Vienas jų - svogūno kompresas. Vėlgi, jis tinkamas tuomet, jei rakštis yra negiliai. Reikia atsipjauti gana storą svogūno griežinėlį, pritvirtinti jį prie vietos, kurioje įstrigusi rakštis, ir palikti per naktį. Dėl svogūne esančių sulčių rakštis turėtų pasišalinti pati.
Kaip ištraukti didelę rakštį?
Pasitaiko atvejų, kai rakštis įstringa labai giliai į odą, todėl pašalinti ją tampa sunku. Ką tuomet daryti? Geriausia pasiimti adatą. Tiesa, prieš tai būtina ją gerai dezinfekuoti.
Adatą reikia pridėti prie rakšties ir lengvai įplėšti odą virš rakšties, kad ją atidengtumėte. Tuomet jau bus nesunku pašalinti rakštį pinceto pagalba.
Po šios procedūros taip pat būtina pravalyti žaizdelę vandenilio peroksidu. Jeigu rakštis buvo įstrigusi labai giliai, pravalyti pažeistą odą reikėtų bent kelis kartus per dieną. Atkreipkite dėmesį į tai, ar pažeista vieta švari, kitaip gali prasidėti uždegimas.
Yra universalus būdas, kaip iš odos ištraukti rakštį, net ir pačią smulkiausią. Šis būdas greitas ir neskausmingas. Jums reikės mažo stiklainiuko, kurio vidų reikia pašildyti garais ar karštu vandeniu, o tada pridėti jį prie odos ploto su įstrigusia rakštimi. Tik reikia įsitikinti, kad stiklainiukas arba stiklinė tvirtai, be tarpų prigludo prie odos. Paprastai užtenka palaikyti 5 sekundes. Jei rakštis vis dar liko odoje, šią gudrybę pakartokite.
Geriausia, prieš traukiant rakštį, pirštą pamirkyti muiluotame sodos tirpale. Kartais po tokios vonelės užtenka pamasažuoti pirštą, ir įdūrimo vietoje pasirodo rakšties galiukas, kurį nesunku suimti pincetu ar ištraukti adata. Jeigu rakšties nepavyksta ištraukti, pabandykite tai padaryti kitą dieną. O iš vakaro rakšties vietą patepkite antiseptiniu tepalu ir apriškite. Jeigu bandote rakštį ištraukti adata, nepadarykite pernelyg didelės žaizdos, į kurią gali patekti infekcija. Jeigu sunku įžiūrėti, panaudokite
Žinokite, kad kuo stipresnės vaiko organizmo apsauginės jėgos, tuo greičiau užgyja žaizdos ir įdrėskimai, o karpos tokius vaikus aplenkia.
Tautvydas Gurskas x MAIDINA: Kaip įsirengti pakeltas lysves greitai ir lengvai?
Valgomoji soda taip pat gali atstoti kūno šveitiklį. Sumaišykite 3 dalis sodos su 1 dalimi vandens ir ištrinkite sukietėjusias kūno vietas. Atminkite, nenaudokite ant pažeistos ar jautrios odos.
Nenorėdamos žaisti su pincetu, kol ištrauksite tas įkyrias, mažas rakštis, tiesiog panaudokite tam sodą. Soda išpūčia odą ir leidžia lengviau ištraukti rakštį. Sumaišykite sodą su vandeniu, tuomet ją užtepkite ant tam tikros odos vietos ir užklijuokite pleistrą. Po paros, rakštis turėtų būti iškilusi į paviršių, jei ne, procedūrą vėl kartokite.
Klasifikacija ir priežastys: Nelaimingi atsitikimai gamtoje.
Kaip atpažinti? Įstrigęs kabliukas sukelia nemalonų dirginimą, skausmą, kartais nedidelį kraujavimą.
Pirmoji pagalba: Tikslai: 1. Uždėti tvarstį ir nugabenti pacientą į ligoninę, jei tokia pagalba yra prieinama. 2. Pašalinti kabliuką, nesukeliant tolesnių sužeidimų ar skausmo, jei gydymo įstaiga neprieinama. 3. Sumažinti infekcijos riziką.
Veiksmai: 1. Pasodinkite nukentėjusįjį patogiai, paprašykite parodyti sužeidimo vietą. 2. Užsimaukite pirštines, dezinfekuokite aplink sužeidimo vietą. 3. Jei dantytas galas matomas, kabliuką nukirpkite žnyplėmis (kirpkite kiek galima arčiau odos). 4. Jei dantytas galas nėra matomas, stumkite kabliuką, kol pasirodys dantytas galas, tada nukirpkite kabliuką. 5. Atsargiai ištraukite kabliuką, dezinfekuokite žaizdą, dėkite sterilų tvarstį.
Pavojai ir pastabos: Nebandykite pašalinti kabliuko patys, jei pirmoji pagalba yra prieinama, o kreipkitės į gydytojus. Nebandykite ištraukti kabliuko patys, jei neturite kuo nukirpti dantyto galo arba jei dantyto galo nukirpti nepavyksta. Tokiu atveju kreipkitės į gydytoją. Jei žaizda nesugyja, kreipkitės į gydytoją. Jei nuo stabligės buvote paskiepytas daugiau nei prieš dešimt metų, pasiskiepykite.
Suvyniotą į rankšluostį vaiką pasiguldykite ant šono, reikiama ausimi į viršų. Kitu rankšluosčiu apdenkite jo pečius ir į ausį įliekite nedidelį drugno vandens kiekį. Pasistenkite, kad vaikas pamirksėtų arba pravirktų. Jei tai nepadeda, pasisodinkite mažylį gerai apšviestoje vietoje ir atsargiai praplėskite akies vokus. Jei įkritęs svetimkūnis yra ant baltosios akies dalies, išimkite jį švelniai priglaudę sudrėkintos popierinės servetėlės kampučiu.
Apiplaukite odą aplink įstrigusią rakštį vandeniu su muilu. Suimkite rakštį kaip galima arčiau prie odos ir ištraukite tą pačia kryptimi, kaip ji ir įlindusi. Kitaip gali lūžti ir likti odoje.
Kol vaikai pripranta prie naujos aplinkos, dažnai būna įsitempę, nervingi. Besikarstant tvoromis, vaikui gali įsmigti medžio ar spyglio gabalėlis. Rakštis retai yra pavojinga. Tačiau ji gali sukelti stabligę, jei žaizda gili ir kraujuoja. Jei rakštis kyšo virš odos, švelniai ištraukite ją pincetu. Rakštį ištraukti bus lengviau, jei ant odos virš rakšties uždėsite ledo gabalėlį. Tada oda truputį aptirps, vaikas mažiau jaus skausmą. Kai adata atlaisvinsite rakšties galą, ištraukite ją pincetu. Po to nuvalykite odą spiritu arba nuplaukite vandeniu su muilu. Apriškite tik tada, jei vaikas pats to prašo.
Kartais į ausį patenka vabzdys. Jei svetimkūnis neaštrus, nėra labai pavojinga. Jį reikia pašalinti, nes gali prasidėti išorinės ausies uždegimas. Pabandykite švelniai ištraukti pincetu ar pilti į ausį šilto vandens ir palaukti, kol jis pats išplauks.
Jei vaikui staiga sutriko kvėpavimas, sunku įkvėpti arba iškvėpti arba prasidėjo kosulio priepuolis, skubiai kreipkitės į gydytoją.
Koks kaimas be kačių ir šunų? O paglostyti vaikui taip norisi. Bet jei šie gyvūnėliai krimstelėjo, nepraleiskite pro akis. Žaizda gali būti užkrėsta mikrobais, stabligės ar pasiutligės sukėlėjais. Pirmiausia, įkandimo vietą dezinfekuokite antiseptiku, po to parodykite gydytojui, kuris paskirs vaikui antibiotiką ir patikrins, ar dar veiklūs skiepai nuo stabligės.
Atėjus vasarai prasidėjo iškylos gamtoje, linksmybės, maudynės, pasivažinėjimai dviračiais ir riedučiais, darbai daržuose bei soduose, tačiau gamtoje tyko ir pavojai. Apie dažniausiai pasitaikančias nedideles traumas ir kokių priemonių imtis joms įvykus kalbamės su gyd.
Būtina prisiminti, jog tuoj po traumos ant sumušimų, kraujosruvų, patemptų raiščių ar sausgyslių būtina dėti šaltus kompresus. Šaltą kompresą galima padaryti suvilgius rankšluostį ar medžiagos skepetą šaltame vandenyje. Bet daug veiksmingesnis yra šaltas kompresas su ledu, kurį galime pasigaminti pridėję į polietileninį maišelį ledukų ir užspaudę, kad nepatektų šilto oro arba į polietileninį maišelį įpylę vandens ir sušaldę šaldiklyje. Jei namuose po ranka neturime ledo, tiks ir šaldytų daržovių maišelis. Šaltą kompresą dedame ant sumuštos vietos, jei traumuota ranka, ją rekomenduojama parišti, jei koja - nukentėjusįjį paguldžius koją reikia pakelti. Vėliau, kad sumuštuose audiniuose išsiliejęs kraujas greičiau rezorbuotųsi, naudinga patepti tepalais su heparinu. Nuo skausmo galima naudoti tepalus su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (diklofenaku, ibuprofenu).
Raiščių ar raumens patempimo požymiai - patinimas, skausmas, kuris stiprėja judinant galūnę, traumos vietoje susidaro kraujosrūva. Sužeistą galūnę reikia pakelti, uždėti šaltą kompresą. Esant sausgyslių, raiščių patempimui ar plyšimui naudojame elastinį bintą. Visais atvejais įtariant “rimtą” traumą, būtina kreiptis į specialistus. Stiprus, ilgai trunkantis skausmas, ilgai trunkantis patinimas, sutrikusi galūnės funkcija - visada “rimta”. Tačiau kaip atskirti, kada trauma rimta, kada - ne? Gydant sumušimus, raumenų, raiščių patempimus svarbu atsiminti, kad po traumos pirmas dvi dienas tinka šaltis, vėliau - šildomosios procedūros ar šildomieji tepalai, pvz., Finalgon. Reikia pastebėti, kad tai kompleksiškai veikiantys preparatai, jie ne tik šildo, bet ir pasižymi nuskausminamuoju, raumenis atpalaiduojančiu poveikiu. Preparato negalima tepti ant pažeistos odos, verta prisiminti, kad jo šildomasis poveikis sustiprėja, jei patepta vieta sušlampa, suprakaituoja.
Reikia žinoti, kad pagrindinės priemonės susižeidus yra tvarsčiai ir šaltis - ledas ar šalti kompresai. Pasirenkant tvarstį svarbu, kad jis būtų šiek tiek didesnis nei žaizda. Jei tvarsčio nėra, galima naudoti bet kokią švarią baltą medvilninę medžiagą. Žaizdos gali būti įvairios: plėštinės, durtinės, kąstinės, pjautinės. Teikiant pirmą pagalbą, nesvarbu, koks žaizdos pobūdis, svarbu žaizdą tvarstyti steriliu tvarsčiu, prieš tai apdorojus žaizdos kraštus bei aplinkinį plotą dezinfekuojamuoju skysčiu. Jei žaizda gili ar stipriai kraujuojanti, būtina stabdyti kraujavimą užspaudus žaizdą, pakėlus sužeistą galūnę. Jei kraujavimas arterinis virš sužeidimo reikia užspausti timpą, bet tai reikia daryti labai atsargiai, kad nesutriktų kraujotaka, nebūtų pažeisti nervai. Jei per tvarstį kraujas toliau sunkiasi, negalima plėšti senojo tvarsčio. Jei žaizdoje yra įsmigęs svetimkūnis, nesistenkite jo išimti. Jis gali būti užkimšęs žaizdą, traukdami jį galite dar labiau pakenkti. Esant įpjovimams ar įdrėskimams, nubrozdinimams, kraujas paprastai savaime nustoja tekėti, kadangi dažniausiai kraujavimas yra kapiliarinis. Reikia steriliu tamponu nuvalyti odą aplink žaizdą, valant braukti tolyn nuo žaizdos. Nuo žaizdos nuimti neįsmigusius svetimkūnius, nusausinti odą aplink žaizdą. Jei sužeidimas nedidelis, reikia užklijuoti pleistrą, jei didesnis - apvynioti bintu. Jei leidžia sąlygos, geriausia palikti nustojusią kraujuoti žaizdą atvirą, tada ji geriau gyja. Tačiau nepamirškite, kad bet koks odos pažeidimas sudaro sąlygas mikrobams patekti į organizmą, ir žaizda gali supūliuoti. Infekcijos profilaktikai ir žaizdai supūliavus reikėtų vartoti antibakterinį poveikį turinčių preparatų, kokį preparatą ir kokią jo formą rinktis turėtų spręsti specialistas. Tepalai su antibiotikais vartojami kovojant su infekcija ir skatinant senų, užleistų žaizdų gijimą. Tepalo ant šlapiuojančios žaizdos tepti negalima. Gydant paviršines šlapiuojančias žaizdas tinkamesnė pudra. Kai kurie lokaliai vartojami antimikrobinai preparatai, pvz., baneocinas, išleidžiami ir tepalo, ir miltelių forma. Baneocinas yra plataus veikimo spektro antibiotikas, veiksmingai užkertantis kelią daugeliui paplitusių pūlinių infekcijų sukėlėjų. Jei įsmigo smulkus svetimkūnis (rakštis, spyglys, metalo skeveldrėlė), reikia jį pašalinti, kad nesupūliuotų. Rakštį reikia traukti tiesiai, kad ji neužlūžtų. Gerai, jei tam po ranka yra pincetas. Vasarą dažniausiai batai avimi basa koja, dėl to gali atsirasti nutrynimų, susidaryti pūslės. Atrodo, pažeidimas nedidelis, tačiau jis gali komplikuotis infekcija. Todėl svarbiausias tikslas - užkirsti kelią bakterijoms ir sumažinti skausmą. Reikia nuplauti pažeistą vietą, atsargiai nusausinti, užklijuoti pleistrą. Reikia stengtis nepraplėšti pūslės.
Tačiau - neveiksminga. Karpų negalima draskyti nagais, nes tokiu būdu virusas gali išplisti po visą kūną. Be to, panagėse esančios karpos trukdo normaliam nagų augimui. Todėl be gydytojo pagalbos neapsieisite, nes tik jis gali pasakyti, ar odoje atsiradęs darinys nėra piktybinis, ir padėti visiškai atsikratyti karpos. Procedūra nėra sudėtinga.
Vaikai mėgsta kūrenti laužus, juose kepti bulves, tačiau šie malonumai neretai baigiasi odos nudegimais: paraudimais, pūslėmis, skausmu, perštėjimu. Pirmiausia nudegintą vietą reikia nuplauti antibakteriniu muilu ir patepti spiritiniu tirpalu. Po to - atvėsinti vandeniu. Tik nepažeiskite pūslių - tai natūrali gyjančios odos apsauga. Savaime pratrūkusias pūsles dažnai tepkite vandenilio peroksidu arba spiritu, kad neišsivystytų uždegimas. Netepkite jų jokiais tepalais ir neapriškite, nes toks kompresas sulaiko šilumą ir trukdo odai sveikti.
Pūslių gali atsirasti ir ant delnų. Pavyzdžiui, ilgai žaidžiant badmintoną ar tenisą. Ar šias pūsles galima pradurti? Mažas pūsleles užtenka aprišti sausu tvarsčiu, bet su didelėmis reikia būti labai atsargiems: po jomis yra labai jautrus paviršius, į kurį gali patekti infekcija. Jeigu pūslę skauda, jeigu aplink ją susiformavo raudonas apskritimas, jeigu pakilo kūno temperatūra, kreipkitės į gydytoją, kuris paskirs tinkamų antibiotikų. Geriausia kuo greičiau pūslę pradurti: išdezinfekuokite aplink ją esančią odą ir pradurkite pūslės kraštą (tik ne centrą). Kai skystis išbėga, neliesdami odos, apriškite žaizdelę sausu bintu. Jeigu pūslė pratrūko savaime, žaizdą suvilgykite vandenilio peroksidu, patepkite sintomicino emulsija ir apriškite. Tvarstį keiskite rytais ir vakarais.
Apdraskytas, supleišėjusias rankas sunku apsaugoti nuo infekcijos. Ypač jeigu vaikas krapšto ir kramto besilupančią odą. Bet tokias rankas nesunku išgydyti. Užtenka nuplautas rankas sausai nušluostyti ir patepti riebiu kremu. Pleišėja ir skilinėja pernelyg sausa oda. Tokia oda neišlaiko augančio nago spaudimo ir sutrūkinėja. Todėl reikia išmokyti vaiką dažniau, ypač išsimaudžius, kai oda suminkštėja, atsargiai pastumti aplink nagą esančią odą, kad augantis nagas jos nebeįtemptų. Jeigu įtrūkimo vietoje išsivystė uždegimas, reikia padaryti karštą vonelę ir atsargiai apkarpyti odą. Po to uždegimo vietą reikia patepti briliantine žaluma arba užklijuoti specialiu pleistru. Bet jeigu vaikas kramto nagus, toks gydymas negali padėti. Aplink nagus esanti oda yra labai jautri ir ilgai neužgyja, todėl į ją gali prasiskverbti infekcija. Be to, kramtant nagus, galima užsikrėsti dizenterija, spalinėmis, hepatitu. Intensyviai kramtomi nagai įgauna netaisyklingą formą. Šio įpročio atsikratyti labai sunku. Paprastai jis byloja apie dvasinį diskomfortą, giliai slypinčią agresiją arba, atvirkščiai, drovumą. Pavyzdžiui, mergaitei naudinga padaryti tikrą manikiūrą: galbūt gražių, išpuoselėtų nagučių ji nebenorės kramtyti, ir jums pavyks ją atpratinti nuo šio negero įpročio. Močiutės šią “ligą” gydydavo garstyčiomis ir citrinos rūgštimi. Tokie “vaistai” vaikui nepakenkdavo, bet neišgydydavo vidinių jo kompleksų.
Nė vienas vaikas neišvengia įdrėskimų ir nubrozdinimų. Geriausia priemonė - medicininiai klijai, kurie netrukdo į žaizdą patekti deguoniui ir tuo pačiu greičiau jai užgyti. Šie klijai nesulipdo odos ir apsaugo ją nuo kibių vaiko pirštukų. Žaizdos gijimą skatina ricinos aliejus: vakare juo patepkite nubrozdintą ar įdrėkstą odą. Ne mažiau efektyvūs ir erškėtuogių bei šaltalankio aliejai.
Nesvarbu, kaip giliai įsiskverbia rakštis, būtina ją ištraukti, antraip uždegimo tikrai neišvengsite. Geriausia, prieš traukiant rakštį, pirštą pamirkyti muiluotame sodos tirpale. Kartais po tokios vonelės užtenka pamasažuoti pirštą, ir įdūrimo vietoje pasirodo rakšties galiukas, kurį nesunku suimti pincetu ar ištraukti adata. Jeigu rakšties nepavyksta ištraukti, pabandykite tai padaryti kitą dieną. O iš vakaro rakšties vietą patepkite antiseptiniu tepalu ir apriškite. Jeigu bandote rakštį ištraukti adata, nepadarykite pernelyg didelės žaizdos, į kurią gali patekti infekcija. Jeigu sunku įžiūrėti, panaudokite lupą.
Žinokite, kad kuo stipresnės vaiko organizmo apsauginės jėgos, tuo greičiau užgyja žaizdos ir įdrėskimai, o karpos tokius vaikus aplenkia.
