Vanduo gimdymo metu yra nepakankamai įvertintas, tačiau gali būti labai veiksmingas, pigus ir patogus būdas palengvinti gimdymo skausmą. Remiantis Archimedo dėsniu, vanduo, dėl jį veikiančios išstumiančiosios jėgos, palaiko moters kūną, todėl ji beveik nejaučia savo svorio. Tai leidžia jai atsipalaiduoti, kas paspartina gimdymą.
Šiltas vanduo sumažina adrenalino išsiskyrimą ir atpalaiduoja raumenis, skatindamas greitesnį gimdos kaklelio atsivėrimą. Netgi bėgančio vandens garsas ir vaizdas gali padėti gimdymo procesui. Moterys, kurios nėštumo metu jautė potraukį vandeniui, dažnai renkasi gimdymą vandenyje.
Tyrimai rodo, kad gimdymas vandenyje dažnai būna greitesnis ir lengvesnis, o Cezario pjūvio rizika sumažėja tris kartus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į galimą vandens embolijos riziką motinai ir vandenų aspiracijos riziką naujagimiui, nors pastaroji yra reta, nes naujagimiai instinktyviai nekvėpuoja vandenyje, kol nebūna ištraukti.
Vandens temperatūra yra itin svarbi. Ji turėtų būti apie 36 °C, kad būtų išvengta dehidratacijos ir perkaitimo. Nors moterys gali pageidauti šiek tiek aukštesnės temperatūros atsipalaidavimui, per karštas vanduo gali būti pavojingas. Gimdyvėms svarbu gerti pakankamai vandens. Specialiai gimdymui pritaikyti baseinai dažnai palaiko pastovią vandens temperatūrą, kurią galima tikrinti termometru. Kambario temperatūra turėtų būti apie 21-22 °C.
Kad pilvas būtų paniręs į vandenį, kai gimdyvė klūpi ar tupi, vandens gylis turėtų būti ne mažesnis kaip 60 cm. Geriausia į vandenį lipti prasidėjus aktyviajai gimdymo fazei (kai gimdos kaklelis atsivėręs 5-8 cm). Įlipus per anksti, gimdymo veikla gali sustoti. Tačiau, jei moteris pavargsta nuo sąrėmių latentinės fazės metu (iki 4 cm atsidarymo) arba sąrėmiai tampa labai dažni, vanduo gali padėti atsipalaiduoti ar net paskatinti sustojusį gimdymą.
Jei vaisiaus vandenys nutekėjo, padidėja infekcijos rizika, todėl reikia dažniau matuoti moters temperatūrą. Jei gimdymo namuose nėra vonios, galima naudotis dušu, nukreipiant šilto vandens srovę į kryžkaulį ar pilvą skausmui malšinti.
Gimdant vandenyje svarbu atsižvelgti į žinduolių elgseną, kurie savo jauniklius iš vandens ištraukia iškart po gimimo. Placentą rekomenduojama stengtis pagimdyti po 40 minučių, o naudojant aktyvią placentinę priežiūrą - po 3-4 minučių. Kilus įtarimui dėl pečių užstrigimo, patariama keisti padėtį (pritūpti ar atsistoti keturpėsčiomis) arba lipti iš vandens. Vandenyje taip pat sunkiau įvertinti moters netekto kraujo kiekį.
Kai kurios moterys planuoja gimdyti vandenyje, tačiau ne visada pavyksta įgyvendinti šį planą dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, greito gimdymo progresavimo. Kai kurios moterys dalijasi patirtimi, kad vanduo ne visada padeda malšinti skausmą, ypač jei į vandenį įlipama per anksti arba jei vandens temperatūra nėra tinkama.
Tačiau yra ir sėkmingų gimdymų vandenyje patirčių, net ir tokiose įstaigose kaip Santariškių klinikos. Nors kartais personalas gali būti nepasiruošęs ar nenoriai teikti tokias paslaugas, moterys vis tiek džiaugiasi išsipildžiusia svajone gimdyti natūraliai ir be traumų.
Svarbu pažymėti, kad gimdymas vandenyje gali būti ne tinkamas pasirinkimas kiekvienai moteriai. Jis nerekomenduojamas, jei yra didelė nėštumo rizika, odos ar kraujo infekcijos, aukštas karščiavimas, kraujavimas iš makšties ar daugiavaisis nėštumas. Kiekvienu atveju būtina pasitarti su gydytoju.
Lietuvoje nepriklausomų akušerių komanda UNDA teikia licencijuotą gimdymo namuose priežiūrą, orientuotą į šeimos poreikius ir saugumą, bendradarbiaudama su Santaros klinikomis. Ši paslauga apima išsamias konsultacijas ir gimdymo eigą prižiūrinčių akušerių komandą.
