Salomėjos Nėries kūryba vaikams - tai tarsi šviesus ir jaukus pasaulis, kupinas gamtos grožio, tautinių motyvų ir gilių jausmų. Nors poetė rašė įvairiais gyvenimo laikotarpiais, jos eilėraščiai vaikams išsiskiria ypatingu nuoširdumu ir gebėjimu prabilti į mažąją širdelę suprantama kalba.
Eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“ pradėtas sudarinėti 1944 metais. Eilėraščiai parašyti įvairiose vietose - Maskvoje, Ufoje, Penzoje. Šį rinkinį poetė perdirbinėjo, eilėraščių sąrašai keitėsi. Rinkinys „Prie didelio kelio“ nebuvo išleistas poetei gyvai esant. S. Nėris paruošė rinkinį, bet jis nebuvo skirtas spausdinimui. Šiame rinkinyje nėra nei vieno nežinomo S. Nėries eilėraščio. Dalis kūrinių buvo paskelbti rinkinyje „Lakštingala negali nečiulbėti“, taip pat pilname poezijos rinkinyje (1957), bet kartu tai nežinomas rinkinys. Eilėraščiai pateikiami taip, kaip norėjo poetė: išlaikoma rinkinio struktūra ir tekstai.
Didžioji dalis eilėraščių, surinktų į rinkinį „Prie didelio kelio“, parašyti sunkiu karo metu, kai poetė buvo toli nuo gimtinės. Tai atsispindi ir eilėraščių nuotaikoje: ilgesys, tėvynės ilgesys, gamtos ilgesys, artimųjų ilgesys. Tačiau net ir sunkiausiu metu Salomėja Nėris sugebėjo atrasti grožį ir šviesą, perteikti jį savo eilėraščiais, kurie gali paliesti ir vaiko širdį.
Tėvynės ilgesys ir gamtos grožis
Daugelyje eilėraščių Nėris apdainuoja gimtąjį kraštą, jo gamtą, kuri tampa neatsiejama jos tapatybės dalimi. Eilėraštyje „Vėl sniegas“ ji rašo:
Prie Baltijos - gimtinės jūros, Lyg veidą glosto man banga... Ne - ašaros vien teka sūrios: Tėvynės ilgesio liga.
Šie žodžiai atspindi gilų, neišnykstantį ryšį su Lietuva, net būnant toli. Gamta Nėries eilėraščiuose dažnai personifikuojama, ji tampa artimu draugu, guodėju ar net liudininku.
Eilėraštyje „Ar žiburėlis lauks“ poetė svajoja apie grįžimą į savus namus, apie gimtąjį kraštovaizdį:
Palikit man tik beržą ir tą žiedelį mažą, prigludusį prie žemės mylimos.
Šis vaizdas, toks paprastas ir kartu brangus, atspindi Nėries meilę gimtajai žemei.
Meilė artimiesiems ir kasdienybės akimirkos
Nors karo meto išgyvenimai ir tėvynės ilgesys dominuoja daugumoje rinkinio „Prie didelio kelio“ eilėraščių, Nėris nepamiršta ir artimųjų. Eilėraštyje „Aš tau pavydžiu, saulele“ ji kreipiasi į saulę su prašymu perduoti linkėjimus artimiesiems:
Aš tau pavydžiu, saulele, Kai vakaruosna suki. Juodoji širdgėla gelia, Ir mintys eina sunkyn. Kaip ten gyvena motutė, Mylimas draugas, sesuo? Eidama gulti, saulute, Spinduliu jiems pamosuok.
Šie žodžiai atskleidžia poetės širdies šilumą ir rūpestį artimaisiais.
Eilėraštyje „Namo“ Nėris aprašo trumpą, bet brangią akimirką grįžimo namo, vaikystės prisiminimus:
Mus tėtukas sutinka, Šunė Margis su juo... Kregždės narstys aplinkui, Ir špokai nusijuoks.
Šie vaizdai, kupini šilumos ir šeimos jaukumo, yra labai artimi ir suprantami vaikams.
Poetinės knygos vaikams
Nėris parašė ir specialiai vaikams skirtų eilėraščių rinkinių. Vienas žymiausių - „Diemedžiu žydėsiu“, išleistas 1938 metais. Ši knyga vaikams ir suaugusiems buvo labai svarbi, ji buvo suvokiama kaip egzistencinis tautos reiškinys. Už šį rinkinį S. Nėris buvo apdovanota Valstybine premija.
Rinkinyje „Diemedžiu žydėsiu“ yra eilėraščių, kurie savo nuotaika ir vaizdais artimi vaikams, pavyzdžiui:
- „Saulės kūdikėlis“: Pasakoja apie gamtos darnos ir meilės jausmą, kurį perteikia Saulės kūdikėlio linksmybės.
- „Mano vaikelis“: Eilėraštis apie vaiko pasaulį, jo svajones ir nerūpestingumą gamtos apsuptyje.
- „Senelės pasaka“: Jaukus pasakojimas apie pasakas, kurias seka senelė, ir apie pasakų pasaulį, kupiną magijos.
Kiti rinkinio eilėraščiai, nors ir ne tiesiogiai skirti vaikams, savo metaforomis, gamtos vaizdais ir jausmų gilumu gali praturtinti ir vaiko pasaulėžiūrą. Pavyzdžiui, eilėraščio „Diemedžiu žydėsiu“ eilutės:
Ir žemė taps žiedais marga ... Aš diemedžiu žydėsiu
neša vilties ir atgimimo simbolį, kurį gali suprasti ir vaikas.
Salomėja Nėris - Mažoji Mano Geiša.
Eilėraščiai kaip vertybių ugdymo priemonė
Salomėjos Nėries eilėraščiai vaikams yra ne tik gražūs literatūros kūriniai, bet ir svarbi priemonė ugdant jaunąją kartą. Per savo kūrybą ji vaikams perteikia meilę gimtinei, gamtai, šeimai, skatina vertinti grožį ir branginti artimuosius.
Eilėraštis „Einam!“ (Dail. M. Katiliūtės atminimui) skatina suprasti gyvenimo trapumą ir ieškoti savojo kelio, o eilėraštis „Motinystės ašaros“ atskleidžia motinos meilės ir aukos didybę.
Nėries poezija - tai nuolatinis dialogas su skaitytoju, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Ji moko suprasti gamtos kalbą, jausti jos ritmą, branginti žemę ir jos grožį. Vaikams jos eilėraščiai atveria duris į pasaulį, kupiną paslapčių, svajonių ir meilės.
Salomėjos Nėries vaikams skirti eilėraščiai yra vertinga Lietuvos literatūros dalis, kuri ir šiandien skamba aktualiai ir jautriai, ugdydama jaunąją kartą meilei, gamtai ir gimtinei.
tags: #salomejos #neries #eilerasciai #vaikams
