Pramoninė revoliucija, dar vadinama pramonės perversmu, žymi esminį poslinkį nuo rankų darbu paremto agrarinio šalies ūkio prie ekonomikos, daugiausia besiremiančios mašinine gamyba. Šis procesas neatsiejamai susijęs su giliais socialiniais pokyčiais.
Pramoninė revoliucija prasidėjo 18 a. antroje pusėje Anglijoje. Tuo metu šalis ūkio plėtros tempais pradėjo lenkti Olandiją ir tapo ekonomiškai pažangiausia valstybe. Į tradicinę visuomenę sparčiai skverbėsi rinkos santykiai, ypač žemės ūkyje, kurį nevaržė feodaliniai apribojimai. Anglija jau turėjo daug kolonijų, išplėtotą tarptautinę prekybą, sukaupusi pakankamai finansinių išteklių, būtinų naujoviškai gamybai finansuoti. Dauguma jos gyventojų buvo auklėti pagal protestantiškas darbo etikos tradicijas, o liberali valstybės politinė sistema neslopino ekonominio aktyvumo.
Svarbiausi pramoninės revoliucijos įvykiai ir išradimai
Pagrindiniai pramoninės revoliucijos bruožai apima iš esmės naujų darbo priemonių - mašinų atsiradimą, gamybos mechanizavimą, perėjimą prie naujo ekonomikos plėtros tipo, kuriame lėtą ir nestabilią plėtrą pakeitė nuolatinė ir sparti, bei naujos socialinės struktūros susiformavimą, kurioje darbdaviai ir samdomieji darbininkai tapo vyraujančiomis visuomenės grupėmis.
Naująjį visuomenės gamybos elementą - mašiną - sudarė trys pagrindinės dalys: variklis, perdavimo mechanizmas ir darbinė mašina. Tarp jų svarbiausios buvo pirmoji, kaip energijos šaltinis, daug didesnis už žmogaus jėgą, ir trečioji, apdorojanti žaliavą, pakeičianti žmogaus rankas.
Per pirmąjį etapą atsirado darbinės mašinos. Viena svarbesnių aplinkybių − 17 a. viduryje padidėjusi Anglijoje gaminamų vilnonių ir lininių audinių konkurencija su atvežtiniais medvilnės gaminiais. Konkurencinėje kovoje svarbus įvykis buvo 1764 m. J. Hargreaveso mechaninių audimo staklių išradimas, kuris dažnai ir laikomas pramoninės revoliucijos pradžia. J. Hargreaveso staklės buvo varomos žmogaus raumenų jėga.
1769 m. R. Arkwrightas užpatentavo audimo stakles, varomas vandens rato. Audinių gamyba padidėjo kelis kartus, bet jų kokybė dar buvo prasta. 1775 m. S. Cromptono sukonstruotomis patobulintomis audimo staklėmis austi audiniai buvo ploni ir stiprūs. Anglijos audimo pramonei nebegalėjo prilygti niekas, jos audiniais praktiškai be konkurencijos pradėta prekiauti visose pasaulio išsivysčiusiose šalyse.
Tuo metu įvyko svarbių pokyčių ir energijos išteklių srityje: kurui plačiai pradėta naudoti anglis. Iš anglių pradėjus išgauti koksą atpigo geležies gamyba. Daugėjo anglių kasyklų, iš kurių reikėjo išpumpuoti vandenį. Šį poreikį geriausiai tenkino Glazgo universiteto laboranto J. Watto 1769 m. sukonstruotas garu varomas stūmoklinis variklis. Jis palengvino anglių išgavimą iš gilių šachtų.
Variklio išradimas ne tik paspartino senųjų verslų plėtrą. Prasidėjo perversmas transporte. 1802 m. Paryžiuje amerikietis R. Fultonas pastatė bandomąjį laivelį su garo varikliu. Grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas jis pastatė laivą (varomą J. Watto gamykloje pagaminto variklio), kuris 1807 m. išplaukė į pirmą reisą Hudsono upe. 1817 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje garlaivių jau buvo šimtai, o 1830 m. pradėjo veikti pirmoji reguliari transatlantinė laivybos linija.
19 a. pradžioje pradėti bandymai sukurti garu varomą vežimą. 1815 m. anglų savamokslis mechanikas G. Stephensonas sukūrė pirmąjį garvežį. 1830 m. tarp Mančesterio ir Liverpulio nutiestas pirmasis tarpmiestinis geležinkelis. 19 a. geležinkeliai sparčiai tiesti visose išsivysčiusiose šalyse.
Iš pradžių mašinų paplitimą ribojo jų gamyba rankomis, viena nuo kitos jos gerokai skyrėsi. Vakarų Europoje mašinos nebuvo naujas reiškinys, jų būta nuo antikos laikų. Mašinų gamyboje proveržis prasidėjo tik 18 a., nes atsirado svarbių socialinių naujovių: pradėta naikinti cechų sistema, kuri draudė konkurenciją, ir pradėta kurti išradėjų teisių apsaugos (patentų) sistema. Viduriniais amžiais išradimai dažniausiai buvo slepiami, nes bijota, kad jiems paplitus konkurencija pražudys patį išradėją. Patentų sistema išradimą pavertė kapitalu, nešančiu pelną.
Pramonės revoliucijos epocha kokybiškai pakeitė ūkio plėtros tempus. Anksčiau jie buvo nedideli, būdavo dažnų ūkio nuosmukių. 75 % darbingų gyventojų buvo užimti maisto produktų gamyba. Nacionalinis produktas buvo suvartojamas, bet neskiriamas kaupimui. Kitokia padėtis buvo 18 a. pabaigoje. Daug žmonių, sukauptą kapitalą (pirmiausia prekyboje, ypač pelninga buvo vergų prekyba), buvo pasirengę investuoti į išradimus, bandyti naujus ūkininkavimo metodus.
Pramonės revoliucija: Europos istorijos greitasis kursas #24
Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai
Mašinų masinis naudojimas pakeitė darbo organizavimo principus, ilgainiui - ir visuomenės socialinę struktūrą. Iš samdomo darbininko buvo reikalaujama ne tiek meistriškumo, kiek standartinių operacijų atlikimo. Toks žmogus negalėjo tapti savarankišku gamintoju, jis buvo pririštas prie kapitalo savininko. Į gamybos procesą buvo įtraukti ne tik vyrai, bet ir moterys bei vaikai, kurių darbas buvo daug mažiau mokamas. Dėl to sparčiai didėjo vaikų mirtingumas.
Pramonės perversmas taip pat skatino geografinę įmonių koncentraciją. Gamyklos buvo statomos prie anglies ir geležies kasyklų arba prie uostų, kad būtų arčiau importuoti būtinas žaliavas. Jos taip pat kūrėsi priemiesčiuose, kad nepritrūktų darbo jėgos bei rinkos produkcijai realizuoti.
Pramoninės revoliucijos plitimas
Pramoninė revoliucija įvairiose šalyse vyko skirtingai. Anksčiausiai Anglijos (Didžiosios Britanijos) pavyzdžiu pasekė Prancūzija (1830-60 m.), vėliau - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija (1850-1900 m.), Skandinavijos šalys (19 a. 8 dešimtmetis), Japonija (19 a. 9 dešimtmetis). Labiau atsilikusiose šalyse pramonės revoliucijos priežastys buvo ne tiek vidinės, kiek išorinės (būtinybė įveikti ekonominį ir karinį atsilikimą), dėl to čia procesai buvo greičiau vyriausybių suplanuoti, nei spontaniški ir dėl to neužbaigti.
Didžiojoje Britanijoje perversmas įvyko XVIII a. 7 dešimtmetyje - XIX a. 3 dešimtmetyje, Prancūzijoje - XVIII a. pabaigoje - XIX a. 6 dešimtmetyje, Vokietijoje - XIX a. pr. - XIX a. 7-8 dešimtmečiuose, Italijoje - XIX a. 5 dešimtmetyje - XIX a. pabaigoje, didžiojoje dalyje Rytų Europos šalių - XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.
tags: #salis #pramones #revoliucijos #lopsys
