Politikai vis dažniau atkreipia dėmesį į būtinybę labiau remti šeimas, auginančias vaikus, nes naujos kartos užtikrina tautos gyvastį ir klestėjimą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais moterų nuo 20 iki 39 metų buvo daugiau nei 341 tūkst., o 1994 metais tokių moterų buvo daugiau nei 554 tūkst. Taigi mažėjimas yra akivaizdus.
Viena iš priežasčių, kodėl gimstamumas Lietuvoje mažas, yra ta, kad žmonės emigravo į kitas šalis. Prieš 20 metų emigravo, ir tie vaikai, kurie dabar jau suaugę, gimdo ne Lietuvoje. Danijoje, Suomijoje, Švedijoje palankios sąlygos vaikams auginti, bet vis tiek ten gimstamumas nėra didelis, nors ir šiek tiek didesnis nei Lietuvoje. Žmonės nori gyventi sau, o moterys nenori gimdyti ir dėl karjeros.
Ekonomistas R. Lazutka akcentuoja, kad štai Lietuvoje vienai moteriai tenka 1,3 vaiko, o Švedijoje - 1,7 vaiko. Tačiau reikėtų žiūrėti pagal etninę sudėtį, o dabar labai nenorima statistikos grupuoti pagal etninę sudėtį, ar ten nebus imigrantų musulmonų šeimos? Labai vengiama tokią statistiką pateikti. Visuomenė atsinaujintų, vienai moteriai turi tekti 2 vaikai; Lietuvoje Nepriklausomybės pradžioje vienai moteriai ir tekdavo 2-2,1 vaiko. Ekonomistas tikina, kad ateityje gyventojų skaičius smarkiai mažės. Dabar per metus gimsta apie 22 tūkst. vaikų, nors anksčiau būdavo po 56 tūkst.
Valstybės priemonės dažnai būna iliuzinės. Štai Švedijoje pastebėta, kad reakcijos į padarytus pokyčius būna trumpalaikės. Įsivaizduokime, kad šalyje būtų pagerinta švietimo sistema, darželių padėtis - kažkiek ūpas jauniems tėvams pakiltų, gal kažkas pagimdytų antrą arba trečią vaiką. Pasak jo, turėti mažiau vaikų lemia ir pernelyg didelė tėvų atsakomybė. Brajenas Keplanas (Bryan Caplan) knygoje „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“ nagrinėja turtingų šalių šeimas, kodėl jos turi mažai vaikų, nors tėvai uždirba pakankamai ir valstybės paslaugos įvairios. Tėvai jaučia labai didelę atsakomybę, kad vaiką reikia ne tik pagimdyti, bet tėvai nori vaiku didžiuotis. Vadinasi, jis turi būti labai sėkmingas profesinėje veikloje, ir užaugus jo šeima turėtų būti sėkminga, kad seneliai galėtų džiaugtis anūkais.
Ekonomisto teigimu, tėvai, svarstydami apie antrą ar trečią vaiką, galvoja, o kaip mes jį išauginsime? Ar sugebėsime prižiūrėti, vežioti į būrelius? Nes visi lenktyniauja. Visuomenėje yra konkurencinė atmosfera, lenktyniavimas.
Demografinės tendencijos Europoje ir pasaulyje
Prognozuojama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų (nuo 0 iki 6 m.) skaičius Lietuvoje šiemet sumažės 5,9 proc. Rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duomenimis, 2024 m. Lietuvoje iš viso gyvens 147,8 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų (nuo 0 iki 5 m.) ir 29,5 tūkst. Skaičiuojama, kad prieš dvidešimt metų tokių vaikų atitinkamai buvo 229,1 tūkst. Nuo 2000 m. iki 2008 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje kasmet mažėjo vidutiniškai 3-4 proc. Nuo 2009 m. iki 2016 m. vaikų skaičiaus mažėjimas sustojo, o nuo 2017 m. vėl ėmė mažėti 1-3 proc. kasmet. Nuo 2000 m. iki 2024 m. panaši tendencija stebima ir kaimyninėse valstybėse. Remiantis prognozėmis, Latvijoje 2024 m. 0-6 m. amžiaus vaikų bus 5,7 proc. mažiau nei 2013 m., o Estijoje - 3,4 proc.
Daugiau mirčių nei gimimų - tai jau yra dabartinės Europos realybė. Demografija - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikę visuomenės ir valstybės sėkmę. Šiame straipsnyje aptarsime šalis su mažiausiu gimstamumu, pagrindines demografines tendencijas, jų priežastis ir galimas pasekmes, taip pat galimus sprendimo būdus.
2015 metais Europos Sąjungoje gimė 5,1 milijono kūdikių ir mirė 5,2 milijonai žmonių, o tai reiškia, kad pirmą kartą modernioje istorijoje užfiksuota neigiama populiacijos natūrali kaita. Šiuos skaičius paviešino "Eurostat" (ES statistikos biuras), renkantis informaciją apie Europos populiaciją nuo 1961-ųjų. Tačiau šalia to yra ir kitas stebinantis skaičius: Europos populiacija per tą patį laikotarpį išaugo nuo 508,3 iki 510,1 milijono. Kol europiečių mažėja, imigrantų populiacija žemyne per metus išaugo maždaug 2 milijonais.
Britų demografas Deividas Kolemanas (David Coleman) tai vadina Trečiuoju demografiniu pereinamuoju laikotarpiu. Savižudiškas Europos gimstamumas, kartu su kur kas daugiau vaikų gimdančiais migrantais, transformuos Europos kultūrą.
Šalys su žemiausiu gimstamumu
2015 metais Portugalija pagal gimstamumą (8,3 vaiko 1000 gyventojų) ir natūralų gyventojų prieaugį (jis buvo neigiamas: -2,2 žmogaus 1000 gyventojų) buvo antra nuo galo Europos Sąjungoje. Kuri ES šalis pasižymėjo mažiausiu gimstamumu? Italija.
Tuo pat metu Rytų Europa išgyvena "didžiausią populiacijos praradimą modernioje istorijoje", o Vokietija aplenkė Japoniją ir turi mažiausią pasaulyje gimstamumą, jei vertiname paskutinių 5 metų vidurkį. Vokietijoje ir Italijoje sumažėjimas buvo ypač dramatiškas - atitinkamai 2,3 proc.
Kai kurių verslų net nebedomina Europos rinkos. "Kimberly-Clark", gaminanti sauskelnes "Huggies", atsitraukė iš didžiosios Europos dalies. Čia būti paprasčiausiai nebeapsimoka. Europa tampa pilka, galime tiesiog jausti liūdesį pasaulio, kuris save suvartojo.
2008 metais Europos Sąjungos šalyse gimė 5,469 milijono vaikų. Po penkerių metų - beveik puse milijono mažiau, tik 5,075 milijono, o tai reiškia 7 proc. nuosmukį. Kaip neseniai pastebėjo Džonatanas Saksas (Jonathan Sacks), "mažėjantis gimstamumas gali reikšti Vakarų pabaigą". Senėjančioje Europoje nebeužtikrinama kartų kaita ir verčiau įsileidžiami milžiniški migrantų iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos srautai.
Liberalai ir sekuliaristai yra linkę atmesti demografinių ir kultūrinių iššūkių svarbą. Būtent todėl svarbiausi perspėjimai atkeliauja iš krikščionių vadovų lūpų. Vienas pirmųjų, pasmerkusių šią dramatišką tendenciją, buvo didis italų misionierius kunigas Pjero Gedo (Piero Gheddo), teigęs, kad dėl mažėjančio gimstamumo ir religinio apatiškumo "islamas anksčiau ar vėliau Europoje sudarys daugumą". Tokį perspėjimą vėliau išsakė ir libaniečių kardinolas Bechara Rai, vadovaujantis Maronitų katalikų bažnyčiai. Kardinolas perspėjo, kad "islamas Europą užkariaus tikėjimu ir gimstamumo rodikliais". Pasikeitus vienai kartai, Europa bus neatpažįstama.
Atrodo, jog didelė dalis europiečių jau jaučia, kad jų civilizacijos identitetui grasina pirmiausia lengvabūdiškas libertarizmas - ideologija, klaidingos laisvės vardu siekianti dekonstruoti visus ryšius, kurie žmogų sieja su jo šeima, kilme, darbu, istorija, religija, kalba, tauta ir laisve. Demografinė savižudybė ne tik vyksta, atrodo, kad jos norima. Ksenofiliška Europos buržuazija, šiandien kontroliuojanti politiką ir žiniasklaidą, yra panirusi į snobišką ir mazochistinį rasizmą. Jie atsisuko prieš savo pačių judėjų-krikščionių kultūros vertybes ir pasinėrė į haliucinacinį, romantizuotą žvilgsnį į kitų kultūrų vertybes.
Demografinė krizė Pietų Korėjoje
Šiandien Pietų Korėja susiduria su rimta demografine krize, kuri kelia grėsmę šalies ateičiai. Šalis pasižymi viena ilgiausių vidutinių gyvenimo trukmių pasaulyje ir vienais mažiausių gimstamumo rodiklių. Remiantis preliminariais Korėjos statistikos departamento duomenimis, bendrasis gimstamumo rodiklis 2024 m. siekė 4,7, o suminis gimstamumo rodiklis buvo 0,75. Tai reiškia, kad vienai moteriai tenka mažiau nei vienas vaikas, o tai nepakankama gyventojų skaičiui išlaikyti.
Nors 2024 m. gimė 238,3 tūkst. kūdikių, 8,3 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei ankstesniais metais, suminis gimstamumo rodiklis tebėra gerokai mažesnis nei 2,1 vaiko, kurio reikia, kad Pietų Korėjoje liktų 51 mln. gyventojų. Jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2100 m. gyventojų skaičius sumažės beveik perpus - iki 26,8 milijono.
Vidutinis motinos amžius gimdant 2024-aisiais buvo 33,7 metų, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.
Pagrindinės mažo gimstamumo priežastys Pietų Korėjoje:
- Didelės vaikų auginimo ir nekilnojamojo turto kainos
- Itin konkurencinga visuomenė, kurioje sunku gauti gerai apmokamą darbą
- Dirbančioms motinoms tenkantis dvigubas krūvis - namų ruošą, vaikų priežiūrą ir karjerą
Mažam gimstamumui Pietų Korėjoje yra daug priežasčių. Ekspertai pabrėžia dideles vaikų auginimo ir nekilnojamojo turto kainas, itin konkurencingą visuomenę, kurioje sunku gauti gerai apmokamą darbą, ir dirbančioms motinoms tenkantį dvigubą krūvį - namų ruošą, vaikų priežiūrą ir karjerą.
Didelės vaikų auginimo išlaidos yra svarbus veiksnys, atgrasantis poras nuo sprendimo turėti daugiau vaikų. Švietimas, sveikatos priežiūra ir pragyvenimas Pietų Korėjoje yra brangūs, todėl daugelis šeimų jaučiasi finansiškai nepasirengusios susilaukti vaikų.
Nekilnojamojo turto kainos taip pat yra didelė problema. Daugelis jaunų porų negali sau leisti įsigyti būsto, todėl jaučiasi nestabiliai ir nenori planuoti šeimos pagausėjimo.
Itin konkurencinga visuomenė Pietų Korėjoje taip pat prisideda prie mažo gimstamumo. Jauni žmonės jaučia didelį spaudimą siekti aukštų akademinių rezultatų ir gauti gerai apmokamą darbą. Tai gali atgrasyti juos nuo šeimos kūrimo, nes jie nori pirmiausia susitelkti į savo karjerą.
Vyriausybės pastangos: Pietų Korėjos vyriausybė skyrė milijardus dolerių pastangoms skatinti moteris susilaukti daugiau vaikų ir išlaikyti gyventojų skaičiaus stabilumą. Vyriausybė siūlo pinigines subsidijas, vaikų priežiūros paslaugas ir paramą nevaisingumo gydymui. Tačiau iki šiol gimdymų skaičius mažėjo. Tai rodo, kad vien finansinių paskatų nepakanka norint išspręsti demografinę krizę. Reikia imtis kompleksinių priemonių, kurios apimtų ekonominę, socialinę ir kultūrinę sferas.
Pasauliniai gimstamumo rodikliai
Šis rodiklis įvairiuose pasaulio regionuose ir šalyse smarkiai skiriasi. Labai didelis gimstamumas (per 30 ‰) būdingas beveik visoms atogrąžų Afrikos šalims. Gana didelis gimstamumas (20-30 ‰) yra daugelyje Azijos ir Lotynų Amerikos šalių. Beveik visose ekonomiškai stipriose šalyse gimstamumas mažas. Kuo mažiau valstybė socialiai išsivysčiusi, tuo didesnis joje gimstamumas.
Pavyzdžiui:
- Japonijoje gimstamumas siekia vos 7,2 ‰.
- Vokietijoje gimstamumo rodiklis - 9,5 ‰.
- Pietų Korėjoje 2020 metais gimstamumo rodiklis buvo pats mažiausias pasaulyje ir siekė tik 7 ‰.
- Nigerio gimstamumo rodiklis - 44,21 ‰.
- Afganistane gimstamumas - 31,15 ‰.
Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad jų galimybes kurti šeimą riboja arba ribos finansiniai veiksniai, tokie kaip prieinamas būstas, vaikų priežiūros galimybės ir darbo saugumas.
Sezoniškumas ir gimstamumas
Nors gimstamumo rodikliai pasaulyje skiriasi, įdomu pastebėti tam tikrus sezoniškumo dėsningumus. Šis fenomenas pastebimas visame pasaulyje, tačiau priežastys, kodėl tam tikri metų laikai tampa kūdikių gimimo piku, slypi ne tik biologiniuose, bet ir kultūriniuose bei socialiniuose veiksnniuose.
Kuriais mėnesiais dažniausiai pastojama? „Paprastai daugiau kūdikių gimsta liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais“, - sako Vašingtono universiteto Šiaurės vakarų medicinos centro akušerijos skyriaus vedėja Mary Lou Kopas. Pasak jos, reikia skaičiuoti devynis mėnesius atgal ir pamatysime, kad dažniausiai pastojama nuo lapkričio iki sausio mėnesio.
JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, šiaurinėse šalyse daugiau kūdikių gimsta birželio ir liepos mėnesiais, o pietinėse pikas pasiekiamas šiek tiek vėliau - spalio ir lapkričio mėnesiais. Tai reiškia, kad pagrindinis pastojimo laikas yra rudenį ir žiemą.
Kodėl daugiau kūdikių gimsta rudenį ir žiemą? Ar šiais mėnesiais padidėjęs gimstamumas susijęs su šaltesniu oru ir ilgesnėmis naktimis? O gal tai kažkas, susiję su biologija, ko tiesiog negalime paaiškinti? Gyvūnų karalystėje daugelis naujagimių pasirodo pavasarį, kai vėl atsiranda daug maisto šaltinių ir tikimybė išgyventi yra daug didesnė. Tam tikros gyvūnų rūšys išsivystė taip, kad patelės rujoja tik tam tikrais metų laikais. M. L. Kopas sako, kad tas pats gali būti ir su žmonėmis, tačiau nėra pakankamai tvirtų įrodymų, kad būtų galima teigti vienaip ar kitaip. Ji spėja, kad tam įtakos gali turėti socialiniai aspektai, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiame lovoje, kai šalta ir tamsu, o biologiniai veiksniai, panašūs į tai, kas vyksta gyvūnų pasaulyje, taip pat gali turėti įtakos pastojimo tendencijoms.
„Akivaizdu, kad moterims menstruacijos būna kartą per mėnesį, ir mes žinome, kad moterys pastoja visais metų laikais, tačiau gali būti biologinis veiksnys, dėl kurio tam tikru metu esame vaisingesnės“, - aiškina ji. Ji pridūrė, kad su žmonėmis yra taip, jog nors ir esame žinduoliai, išsivystėme iki tokio lygio, kad galime kontroliuoti savo aplinką, o sociologiniai veiksniai mums yra daug svarbesni.
Gydytojas urologas Titas Simaška anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo, kad yra objektyvių veiksnių, kodėl būtent rudenį lytinių santykių turima dažniausiai. Kita vertus, medikas juokauja, kad priežasčių lytiškai suartėti galima rasti visais metų laikais. Oficialios statistikos, kaip dažnai kuriuo metų laiku poros turi lytinių santykių, nėra, tą galime turėti iš įvairių apklausų, programėlių, kur, pavyzdžiui, suvedami pastojimai ar menstruaciniai ciklai. Bet visa tai labai subjektyvu, objektyviai tą pamatuoti sudėtinga.
Pasak jo, iš esmės yra stebima, kada yra didžiausias vaikų gimstamumas. Daugiausiai vaikų gimsta rugpjūtį, aišku, tai keičiasi priklausomai nuo valstybės - šiek tiek skiriasi šalys, kurios yra žemiau pusiaujo ir aukščiau. Bet manoma, sezoniškumas ir turi įtakos ir pagal pastojimų dažnį jų daugiausiai įvyksta gruodį. Tada vėl galime žiūrėti, ar pastojimai yra susiję su lytinių santykių dažniais, nes pastojimas yra gyvenimo sprendimas. Juk moteriai reikės vaiką išnešioti, taigi ne pastojimui reikia geriausios sveikatos, o išnešiojimui. Kodėl avelės gimsta pavasarį, nes kai avis bus nėščia, reikės, kad būtų daug žolės, tai lygiai taip pat su žmonėmis, tik mūsų gestacinis laikotarpis yra ilgas. Todėl turime turėti gerą mitybą nėštumo metu ir gimdyti palankiu oru.
Jis nurodė, kad Lietuvoje didžiausias gimstamumas irgi yra rugpjūtį.
Vis tik vertinant apklausas, kaip papasakojo gydytojas, dažniausiai vyrų ir moterų seksualinės mintys aktyviausios vasarą, nes yra mažiau rūbų, šilčiau. Bet taip žiūrint tai gali pritempti prie visko - pavasarį bunda gamta, dėl to visi nori turėti lytinius santykius, vasarą šilta, daug maisto, visi atsipalaidavę, mažai rūbų, rudenį yra niūru, norisi apsikabinti ir būti kartu - tad visur gali pritempti. Vis tik didžiausias lytinių santykių dažnis yra rudenį, bet ne iš karto visos poros pastoja per pirmą mėnesį.
Vyrų testosterono lygis vasarą, palyginus su žiema, yra 2,5 karto didesnis. Tam įtakos turi šviesa, mityba, fizinis aktyvumas. Tačiau vyrai nėra tie, kurie lemia lytinių santykių dažnį, ir daug svarbiau gal būtų moterų testosteronas ir jo fliuktuacija (pokytis) per metus. Nes moterys yra tos, kurios reguliuoja lytinių santykių dažnį - jos renkasi partnerį, nes lytiniai santykiai turi pastojimo grėsmę. Moterų testosterono lygis per vasarą kyla ir kaip tik didžiausias yra rudenį. Vyrų testosteronas vasaros pradžioje kyla ir atėjus rudeniui krenta. Kodėl šiluma abiejų lyčių neveikia vienodai? Niekas negali tiksliai atsakyti, spėlionės yra kelios - dėl to, kad moteriai reikia mažesnio kiekio testosterono kelti libido, vyrams reikia didesnio. Bet labai aukštas testosteronas vyrams kaip tik mažina - nes kuo didesnis testosteronas, tuo libido geresnis iki tam tikros kritinės ribos, tada jis krenta. Kodėl šiluma abiejų lyčių neveikia vienodai? Niekas negali tiksliai atsakyti, spėlionės yra kelios - dėl to, kad moteriai reikia mažesnio kiekio testosterono kelti libido, vyrams reikia didesnio. Tai gal randamas tas aukso viduriukas, kada labiausiai norisi turėti lytinių santykių. Kitas dalykas, dar nėra labai daug rūbų, yra pakankamai nemažai feromonų, jie irgi turi savo sezoniškumą ir rudenį būna jų pikas, ir saulės kiekis yra pakankamai nemažas. Tad ruduo yra optimalus metų laikas.
Kaip mes matuojame vaisingumą?
Veiksniai, lemiantys mažą gimstamumą Lietuvoje
Sociologė, demografė, VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė tikino, jog mažėjantį gimstamumą Lietuvoje pirmiausia lemia demografija. Yra žymiai mažiau moterų, kurios gali susilaukti vaikų. Jei prieš 30 metų jų buvo apie 900 tūkst., tai dabar - apie 600 tūkst. Mažiau reproduktyvaus amžiaus moterų, mažiau vaikų, jei skaičiuojame absoliučiais skaičiais.
Antras dalykas, keičiasi, kiek vaikų susilaukia skirtingų socialinių grupių moterys. Kaip ji pastebėjo, ilgą laiką moterys su žemesniu išsilavinimu susilaukdavo daugiau vaikų, tad jų įnašas į bendrą gimstamumą buvo didesnis. Ši tendencija pasikeitė. Be to, vis dažniau jos lieka bevaikės, kai anksčiau tai buvo dažniau aukštesnio išsilavinimo moterų likimas. A. Maslauskaitė pabrėžė, jog moterys su universitetiniu išsilavinimu tiek anksčiau, tiek ir dabar susilaukia panašaus vaikų skaičiaus.
Trečia - pasikeitė, kada susilaukiama vaikų, o tai taip pat turi efektą. Vėliau startuojant, dalis moterų vis tiek pagimdo keletą vaikų ir suspaudžia tai į trumpesnį laiko tarpą. Kitos, susilaukusios pirmojo, atideda antrą ar paskesnius ir nebespėja.
Ketvirta, jei kalbame apie dabartinį kontekstą, turime išorinių - globalių, geopolitinių - ir vidinių priežasčių komplektą. Jis veikia dabartinę dvidešimtmečių - trisdešimtmečių kartą ir jų sprendimus susilaukti vaikų. Tai, kad gimstamumas pradėjo mažėti dar iki COVID-19 pandemijos, nurodo į vidines, su mūsų visuomene, jos raida susijusias priežasties. Atsirado jos iki pandemijos, tačiau tebeveikia ir dabar. Ir čia galima kalbėti apie būsto prieinamumą, darbo rinkos ypatumus, tokius kaip darbo vietos saugumas ir pan., vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą ir kainą ir kt. Ne mažiau svarbūs yra ir kiti, „minkštieji“ veiksniai, kurie susiję pavyzdžiui, su tuo kaip tėvai įsivaizduoja kiek kainuoja auginti vaikus norint atliepti gerus tėvystės/motinystės standartus. Jei nepasitikima valstybine švietimo sistema kaip teikiančia kokybišką startą vaiko gyvenimui ir kaip alternatyva matomas privatus sektorius, vaiko kaina auga, o tėvai galbūt bus linkę dar labiau apriboti susilaukiamų atžalų skaičių.
Taip pat tikėtina, kad koronaviruso pandemija „suspaudė“ jaunimo gyvenimo galimybes ir dabar kai kurie iš jų nori atsigriebti. Daro kažką, kas nebuvo įmanoma, o vaikus stumia į ateitį. Taip pat tie, kurie jau turėjo vaikų per pandemiją, dėl vaikų priežiūros ir darbo namuose patyrė papildomo streso, daugiausia tai buvo moterys, galbūt irgi nukelia ar atsisako turėti daugiau vaikų.
Ne mažiau reikšminga ir geopolitika. Karas Ukrainoje sustiprino argumentus atidėti vaikus ateičiai. Neigiamas karo poveikis tikėtina, mažina gimstamumą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose dvejose Baltijos šalyse. 2023 m. Estijoje taip pat gimė rekordiškai mažas kūdikių skaičius, tas pats pasakytina ir apie Latviją. Tad visos trys šalys turi mažiausią gimusiųjų kūdikių skaičių per visą fiksavimo istoriją, kuri apima maždaug šimtmetį.
Visgi, jos teigimu, nemažai dalykų gimstamumo didinimui Lietuvoje yra daroma, kai kurios priemonės veikia neblogai. Pavyzdžiui, turime lanksčias ir dosnias vaiko priežiūros atostogas - jos netgi per ilgos, lyginant su kitomis šalimis, tačiau „džinas iš butelio išleistas dar 2008 m. ir dabar jau atgal sunkiai sukišime“. Taip pat turime priemones, nukreiptas į didesnį tėčių įtraukimą į vaiko priežiūrą, tačiau kiek tai padeda gimstamumui, jau yra kitas klausimas.
Turime vaiko priežiūros paslaugas, kurių prieinamumas labai skirtingas priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Turime bėdą, nes atostogų trukmė nesusinchronizuota su galimybe patekti į darželį. Jei pažiūrėsime į tai kiek vaikų iki 3 metų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir palyginsime su kitomis mūsų regiono šalimis, atrodome irgi labai gerai. Turime vaiko pinigus, mokestines lengvatas, kurie nėra tiesiogiai gimstamumo skatinimo priemonės, bet irgi svarbūs. Bendrai, pagal tai kiek nuo visų išlaidų socialinėms reikmėms valstybė skiria šeimai ir vaikams, atrodome tikrai neblogai ES. Bet, kaip ir kalbėjau, gimstamumą veikia ir platesnio spektro veiksniai. Pvz., švietimo prieinamumas ir kokybė, visuomenės pasitikėjimas valstybe, socialinė nelygybė ir visuomenės poliarizacija, šeimos politikos ilgalaikis stabilumas.
Anot jos, svarbi yra šeimos politikos ir mokslo jungtis. O šiuo metu turime per mažai tyrimų, tikslių duomenų, kurie leistų labai taikliai planuoti šeimos politikos intervencijas.
Savo ruožtu „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kalbėjo, jog Lietuvos ekonomiką pastaraisiais dešimtmečiais veikė ne tik mažėjančio gimstamumo, ilgėjančio gyvenimo, bet ir emigracijos bangų demografiniai poveikiai. Ekonomistė įvardijo, kad po 2009 m. Didžiosios recesijos iš Lietuvos išvyko daug darbingo amžiaus gyventojų, kurių dalis kūrė šeimas ir susilaukė vaikų nebe Lietuvoje. O to pasekmes jau jaučiame.
Viešieji finansai ir socialinė bei pensijų ekonomika remiasi lėšų šalies ūkyje perskirstymu, tad jos stabilumas priklauso nuo to, ar dirbančių ir mokesčius mokančių bei išlaikomų gyventojų skaičiaus santykis reikšmingai nesikeičia. Vis dėlto, minėtos ne tik Lietuvai būdingos visuomenės senėjimo, gimstamumo mažėjimo ir gyvenimo trukmės ilgėjimo tendencijos programuoja visai kitokią ateitį. Kad pensijų sistema išliktų stabili ir „Sodra“ išvengtų gilėjančio deficito Lietuvoje pastaraisiais metais buvo ilginamas pensinis amžius. Ateityje, toliau gerėjant gyvenimo kokybei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, darbingo amžiaus trukmė taipogi turės būti ilginama ir gyventojai turės gerokai aktyviau investuoti ir taupyti, kad išlaikytų senatvėje orų pajamų srautą.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, jog šiuo metu tarptautinės migracijos tendencijos Lietuvai palankios, atvyksta daugiau gyventojų nei išvyksta, Lietuvos piliečių tarptautinės migracijos saldo irgi jau keletą metų yra teigiamas. Tai, ekspertės teigimu, teikia vilčių, kad struktūrinės demografinės spragos bent iš dalies užsilopys. Vis dėlto, natūrali gyventojų kaita ir toliau išliks nepalanki.
Pašnekovė antrino, jog Lietuva išsiskiria savo itin dėkingomis pirmųjų metų sąlygomis tėvystei ir vaikų auginimui, tačiau tuo nepalankios gimstamumo tendencijos reikšmingai užriesti į viršų nepavyko. Sprendimą susilaukti vaikų lemia kompleksinė tiek specifinių asmeninių, tiek objektyvių veiksnių visuma. Šiuolaikinėse visuomenėse daugiau dėmesio skiriama individualizmui ir asmeniniam tobulėjimui, tad šeimos kūrimas kartais nėra toks prioritetinis kaip anksčiau. Be to, dažniau siekiama aukštojo mokslo ir karjeros pasiekimų, tad šeimos kūrimas nusikelia vėlesn...
tags: #salis #kurioje #didziausias #nepilnameciu #nestumas
