Graikų mitologijoje Dzeusas - vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, Krono ir Rėjos sūnus, dominuojantis dievas graikų panteone. Pagal kretiečių mitą, kurį vėliau adaptavo graikai, pasakojama Dzeuso gimimo istorija.
Kronas, bijodamas, kad jo vaikai gali atimti iš jo valdžią, prarydavo juos vos gimusius. Todėl Rėja slapta pagimdė Dzeusą kalno oloje Kretoje, o Kronui praryti davė akmenų ryšulį. Dzeusą auginti ir saugoti Rėja pavedė ožkai Amaltėjai ir kuretams. Apie Dzeusą kūdikystėje yra daug legendų.
Užaugęs Dzeusas sukilo prieš titanus. Jis paragino Metidę, kad ši duotų Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, tada šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus savo brolius ir seseris, kiklopus, hekatonkheirus, gigantus, į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo Olimpo dievų valdymas.
Kreta, kurioje gimė ir buvo paslėptas Dzeusas, tapo svarbia vieta jo mitologinėje istorijoje. Norint patekti į Dzeuso urvą Kretoje, reikia kopti į kalną akmenimis grįstu taku, nuo kurio atsiveria vaizdinga panorama. Į kalną galima užjoti asiliuku. Užkopę, stačiais laiptukais reikia leistis į drėgmės ir vėsos kupiną urvą, primenantį stalaktitų ir stalagmitų puošmenomis architektūros šedevrą. Urvo dugne teka požeminis upelis, į kurį turistai mėgsta mėtyti monetas.
Užaugęs Dzeusas nepamiršo Kretos. Čia įvyko vienas garsiausių jo meilės nuotykių: pasivertęs baltu jaučiu, jis atsigabeno gražiąją Europą ir su ja susilaukė galingojo karaliaus Mino. Sakoma, kad šis įvykis nutiko po platano, kuris iki šiol auga Krasi kaimelyje. Šis įspūdingo storumo medis, panašiais į klevo lapais ir daugybe drevių, skaičiuoja jau ne pirmą tūkstantį metų.
Pagal graikų mitologiją, žmogų sukūrė vienas iš titanų - Prometėjas. Dievų karo siužetas yra daugelyje mitų ne tik Graikijoje, bet ir kitose pasaulio kultūrose, tokiose kaip germanų-skandinavų, šumerų, babiloniečių, hetitų.
Pasaulį valdantį dievų elitą sudarė trys dievų generacijos. Pirmoji karta - pirmapradžiai dievai (Gaja, Uranas, Erotas, Erebas ir kt.). Antroji - titanai, nuvertę pirmąją. Trečioji - Olimpo dievai, analogiškai nuvertę antrąją ir įsigalėję pasaulyje.
Dzeusas, kaip vyriausias ir galingiausias dievas, valdė visus gamtos reiškinius: siųsdavo lietų, sniegą, vėją, audras, dieną ir naktį. Jo rankose buvo griaustinio ir žaibų galia. Jis surenka ir išblaško debesis, kratydamas aigidą sukelia audras bei vėjus. Nuo jo valios priklausė, kad išaušusi diena būtų šviesi, pasiuntė palankų vėją ir tvarkė metų laikus.
Vėliau Dzeusas tapo dievų valdovu ir pranašysčių dievu, žinančiu ne tik dabartį, bet ir ateitį. Žmonių likimus ir savo valią jis pranešdavo įvairiais ženklais: per sapnus, griaustinius ir žaibus, paukščių skrydžius bei per orakulus. Jis taip pat buvo teisingasis dievas, saugantis žmonijos tvarką, šeimos, svečių ir pagalbos prašančiųjų globėjas, baudžiantis sutarčių ir priesaikos laužytojus.
Dzeuso simboliai: žaibas, skeptras ir erelis. Jo šventasis medis - ąžuolas, kurio lapų šlamėjimu jis atskleisdavo savo valią. Svarbiausia kulto vieta - Olimpija, kur jo garbei vykdavo olimpinės žaidynės.
⚡ Dzeusas: dievų karalius | Graikų mitologija vaikams
Dzeuso vardas kildinamas iš indų mitologijos dangaus dievo Djauso. Jo romėniškas atitikmuo - Jupiteris, etruskų - Tinia, hinduizmo - Djausas.
Dzeusas turėjo daugybę vaikų, tiek su deivėmis, tiek su mirtingosiomis moterimis. Tarp žymiausių jo vaikų yra Atėnė, Arėjas, Hebė, Hefaistas, Apolonas, Artemidė, Hermes, Persefonė, Dionisas, Heraklis, Helenė, Dioskūrai, Persėjas, Minojas.
Nors Dzeusas ir laikomas visagaliu, tačiau jo svarba (kultas) buvo mažesnė nei vietinių kultų dievų kaip Atėnės ar Heros. Tačiau Zeus Herkeios („Namo sergėtojo“) statulos ir Zeus Xenios („Svetingojo“) altoriai puošė namų kiemus, o jo kalų viršūnėse esančias šventvietes lankė piligrimai.
Dzeusas, nepaisant savo dieviškosios galios, vaizduojamas ne vien tik iš gerosios pusės. Parodomas ne tik jo gailestis, bet ir didžiulis pyktis bei neapykanta. Jis taip pat pasižymi grynai žmogiškomis savybėmis, ypač silpnybe gražioms merginoms ir moterims, dėl ko didžioji dalis gražuolių buvo jo suviliotos.
