Šri Satja Sai Baba (tikr. Raju Sathyanarayana, 1926-2011) buvo populiarus Indijos dvasinis mokytojas, dvasinis lyderis ir oratorius, dažnai apibūdinamas kaip įsikūnijęs Dievas ir stebukladarys. Jo mokymą pripažįsta milijonai žmonių visame pasaulyje, o jo įkurtos organizacijos veikia daugiau nei 100 šalių.
Satja Sai Baba gimė 1926 m. lapkričio 23 d. mažame Puttaparti kaimelyje Indijos pietuose. Jo gimimas buvo apipintas ženklais ir stebuklais: dar prieš jo gimimą namuose savaime pradėjo groti muzikiniai instrumentai, o tėvai pastebėjo, kad berniuko lopšys supasi aukštyn žemyn, nes po patalyne buvo radę gyvatę, kuri supavo mažylį. Dar vienas stebėtinas faktas - kitą dieną po jo gimimo Šri Aurobindo pranešė savo mokiniams, kad į žemę nusileido Aukščiausiasis. Berniukas, pavadintas Satja Narajana Radžu, buvo ketvirtasis paprastos ir gerovinės šeimos vaikas.
Satjos vaikystė buvo kupina stebuklų, kuriuos matė daugelis žmonių. Būdamas penkerių metų, kaimo gyventojai jį praminė „brahmadžniani“ - pažinusiųjų išmintį. Jo bendraamžiai liudijo apie neįprastą mažojo Satjos meilę ir atjautą viskam, kas gyva.
Pirmus keturiolika metų jis gyveno kaip paprastas kaimo vaikas, tačiau vėliau staiga susirgo. Sirgo labai sunkiai ir buvo jau visai prie mirties, o kai atsigavo, pasiskelbė esąs Satja Sai Baba - antrasis garsaus indų šventojo, Sai Babos iš Širdi (mirė 1918 m.), žemiškasis įsikūnijimas. 1940 m., būdamas 14 metų, Satja Narajana Radžu pareiškė, kad palieka tėvus ir brolį, nes jo pasekėjai jo laukia: „Aš išeinu. Aš daugiau jums nepriklausau. Maja (iliuzija) nukrito. Mano pasekėjai kviečia mane. Mano darbas laukia manęs.“ Nuo tada jis pradėjo pamokslauti.
Sai Babos mokymas ir veikla
Sai Baba mokė, kad tikra ir šventa meilė ragina sukti į vidinį dvasingumo kelią (nivritti dharma), ir kai suvokiama šio kelio esmė, pasaulietiški polinkiai savaime išnyksta. Jis skatino žmones palikti viską Dievo valiai, tikint, kad Dievas duos tai, ko iš tikrųjų reikia, nes žmonės patys nežino, kas jiems išeis į gera.
Jo mokymo pagrindą sudaro penki principai: Tiesa, Šventumas, Taika, atsisakymas Prievartos ir Meilė. Svarbiausią vietą užima meilė. „Tik per meilę žmogus pažįsta Tiesą, siekia Šventumo, atsisako Prievartos, sulaukia Taikos,“ - sakė Sai Baba. Jis kvietė žmones nuo „aš“ ir „mano“ pereiti prie „mūsų“, nes egoizmas veda prie laikinių pasaulietiškų dalykų ir troškimų.
Sai Baba nesiekė visų paversti induizmo išpažinėjais. Jis kvietė gerbti visas religijas, nes kiekvienoje iš jų yra Tiesa. Jis ragino visus ateiti pas jį, o grįžus į savo bendruomenę, būti dar geresniu krikščionimi, musulmonu, budistu.
Sai Babos organizacija veikia daugiau nei 100 pasaulio šalių, turi daugybę centrų ir grupių; jos ženklas - penkialapis žiedas su lotosu viduryje. Lietuvoje Satja Sai Babos sekėjų bendruomenė įsikūrė 1990 m., centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Stebuklai ir materializacijos
Sai Baba žinomas ir tarp mokslininkų. Dešimtys jų tyrinėjo jo stebuklus. Daugelis brangenybių - auksas, safyrai, rubinai, briliantai, kuriuos Sai Baba materializavo, - buvo tikri. Kartą jis tris medžio šakas pavertė nukryžiuotuoju Kristumi. Mokslininkai, kalbėdami apie stebuklingus materializavimus, tik skėsčioja rankomis: „Jam nepavaldūs nei fizikos, nei chemijos dėsniai.“
Pats Sai Baba sakė, kad Krišnos laikais stebuklai buvo kasdienis dalykas, tačiau tuomet ir žmonės buvo kitokie, užsiėmę savęs tobulinimu, meditacija. Jis tvirtino, kad tikroji meditacija yra žmogaus vidinio pasaulio funkcija, leidžianti pakilti virš kasdienybės ir prisipildyti dvasine energija.
Po Sai Babos mirties jo asmeniniuose kambariuose buvo rasta 2,8 milijono dolerių grynais, 98 kg aukso ir 300 kg sidabro bei klozetas iš gryno aukso. Spintose gulėjo maišeliai su briliantais, daugiau kaip 500 porų apavo, dešimtys flakonų su kvepalais ir plaukų laku.
Ašramas Puttapartyje
Puttaparthi miestas, kuriame įsikūręs pagrindinis Satja Sai Babos ašramas - Prašanti Nilajamas („netrikdomos vidinės ramybės buveinė“), tapo svarbiu dvasiniu centru. Ašrame pastatyti ne tik maldos namai, bet ir penkiaaukščiai viešbučiai maldininkams, universitetas, muziejai, modernus planetariumas, stadionas, ligoninė ir net privatus oro uostas.
Atvykstantiems į ašramą būtina registracija ofise, o vėliau - apgyvendinimo ofise. Kambariai paprastai skirti 2-4 žmonėms ir turi praustuvą, dušą, tualetą, lovas, stalą, kėdes bei ventiliatorių. Taip pat galima gyventi didelėje salėje (šedo). Ašrame veikia trys valgyklos - viena europietiška ir dvi indiškos su vegetarišku maistu.
Taisyklės ir elgesys ašrame
Ašrame laikomasi griežtų taisyklių, siekiant palaikyti ramybę ir tvarką:
- Vyrai ir moterys neturi bendrauti ir lankytis vieni kitų kambariuose.
- Prašoma laikytis tylos, nekalbėti ir nesijuokti garsiai viešose vietose.
- Mobilieji telefonai draudžiami Kulvant Hall, o kitose patalpose prašoma nenaudoti garso ir vaizdo funkcijų be ausinių.
- Griežtai draudžiamas tabako, narkotikų, alkoholinių gėrimų ir nevegetariško maisto (įskaitant kiaušinius) vartojimas arba laikymas.
- Tėvai atsako už savo vaikų drausmingumą.
- Pageidaujama kukli, švari ir santūri apranga.
- Prašoma palaikyti švarą ašramo teritorijoje ir viešuose tualetuose.
- Parkuojantis automobilius ar dviratį transportą prašoma laikytis taisyklių.
Ramybės laikas ašrame - 21:30, po ko atsidavusiems nerekomenduojama judėti ašramo viduje arba už jo ribų.
Socialinė ir labdaringa veikla
Satja Sai Baba nenuilstančiai dirbo. Jo išorinio darbo vaisiai - tai daugybė Indijoje pastatytų nemokamų vidurinių mokyklų, koledžų, institutų ir universitetų. Visi tėvai siekia atiduoti savo vaikus į Satja Sai mokymo įstaigas.
Jo rūpesčio dėka pastatytos ligoninės ir dvi šiuolaikinės ligoninės Bangaloro ir Puttaparthi miestuose. Pirmoji Satjos Sai ligoninė pastatyta 1957 m., o 1991 m. lapkritį Putapartyje atidaryta moderni chirurgijos klinika, kurioje atliekamos širdies ir inkstų operacijos. Ši ligoninė teikia nemokamą pagalbą tiems, kurie anksčiau apie ją negalėjo net svajoti.
Satjos Sai Babos socialinė reforma Indijoje yra nepaprasta. Šimtuose kaimų dirba Jo įkvėpti savanoriai - Sai organizacijos nariai, kurie tiesia kelius, kasa šulinius, stato mokyklas, organizuoja nemokamas medicininės apžiūros stovyklas vargingiausiems Indijos žmonėms. 1995 m. pradėtas milžiniškas vandens tiekimo projektas, kurį įgyvendinus, švarų geriamąjį vandenį gauna daugiau kaip 900 kaimų ir 11 miestų, kuriuose gyvena virš 2 milijonų žmonių.
Satja Sai Baba sakė: „Aš atėjau, kad atstatyčiau tiesų kelią pas Dievą.“ Jo užduotis ir misija - per Tiesą ir Meilę atstatyti žmoguje dvasingumo siekį, o žmonijoje - siekį gyventi meilėje ir bendradarbiavime, o ne neapykantoje ir priešiškume.
Jo mokymo sekėjai yra susibūrę į dvasinį judėjimą, kurio formalusis branduolys vadinamas Tarptautine Sai organizacija. Šios organizacijos šaka veikia ir Lietuvoje. Sai organizacijos duomenimis, šiuo metu yra apie 1200 Satjos Sai Babos centrų 114 pasaulio šalių. Registruotų jo mokymo sekėjų yra apie 6 milijonus, o sekėjų apskritai - nuo 50 iki 100 milijonų.
