Gimus vaikui, daugelis mamų patiria įvairias emocines ir fiziologines permainas. Tai natūralus procesas, tačiau kartais gali sukelti didelį stresą ir diskomfortą pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. Vaiko gimimas - tai ne tik džiugus įvykis, bet ir didelis iššūkis, nes pakeičia daugelį dalykų šeimos gyvenime. Pats vaiko gimimas kaip nuostabus įvykis (daugeliu atvejų) nei suvienija, nei išskiria šeimų, nes šeimos santykiai priklauso nuo to, kokie jie buvo iki vaikui gimstant. Iš dviejų šeimos narių atsiranda trijų narių šeima ir prie to reikia prisitaikyti.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių reiškinių po gimdymo yra „baby blues“ - emocinis diskomfortas, su kuriuo susiduria kai kurios moterys. Tai nėra rimtas psichikos sutrikimas, tačiau gali sukelti didelį stresą ir diskomfortą. „Baby blues“ dažniausiai prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Tai yra visiškai normalu ir netgi dažnai pasitaiko. Tačiau, jei emociniai simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, gali prireikti kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta rimtesnių problemų, tokių kaip pogimdyvinė depresija.
Kaip atpažinti „baby blues“ ir pogimdyvinę depresiją?
„Baby blues“ simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, liūdesį, nerimą, jausmą, kad esate pervargusi, arba net ašarų pyktį be aiškios priežasties. Mamos gali jausti nerimą dėl savo naujosios atsakomybės arba nusivylimą dėl fizinių ir emocinių pokyčių po gimdymo. Tai yra visiškai natūralus procesas, tačiau, jei simptomai stiprėja, svarbu pasitarti su gydytoju.
Pogimdyminė depresija - tai emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą, kad yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti, tarsi kūdikis yra kažkieno kito. Pogimdyminė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui.
Hormonų svyravimai ir jų įtaka
Po gimdymo moters organizmas patiria drastiškus hormonų pokyčius, kurie gali turėti didelį poveikį emocijoms. Estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios atsiranda „baby blues“ simptomai. Taip pat didelis fizinis ir psichologinis nuovargis, ypač pirmosiomis dienomis po gimdymo, gali prisidėti prie šių emocinių pokyčių.
Fizinis moters kūnas po gimdymo patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl staigiai ir stipriai nukritusio estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygio kraujyje juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi.
Parama ir poilsis - svarbūs komponentai
Labai svarbu, kad naujos mamos turėtų tinkamą paramą savo artimiesiems, draugams ar šeimos nariams. Psichologinė parama, pagalba namuose ir laiko skyrimas poilsiui gali ženkliai palengvinti emocinį diskomfortą. Sveika gyvensena, apimanti pakankamą kiekį miego, pasivaikščiojimų, sveiką maistą ir tobulumo vengimą - taip pat svarbūs šios ligos įveikimo elementai.
Mama tampa mama, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Gebėjimas pasirūpinti savimi - miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaiku, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti.
Tėvų santykių pokyčiai po vaiko gimimo
Nenuostabu, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą, kaip buvo nustatyta amerikiečių psichologo 2019 m. Jono Gottmano tyrime. Vaiko gimimas, bet kokiu atveju, yra stresas. Pats vaiko gimimas, savaime, nei pablogina, nei pagerina tėvų tarpusavio santykius. Tai yra iššūkis, kurį tėtis ir mama mokosi/nesimoko įveikti, o pats vaiko gimimas nei suvienija, nei išskiria tėvus.
Dar prieš vaiko gimimą santykiai turi tam tikrą ritmą, daugiau erdvės vienas kitam, bendri pomėgiai, spontaniškumas. Gimus vaikui, prioritetai pasikeičia iš esmės. Visa energija ir dėmesys natūraliai krypsta į naują gyvybę, o partnerystė tarsi atsiduria „antrame plane“. Ši situacija savaime nėra bloga - tai natūrali vystymosi dalis. Tačiau jei nesame tam pasiruošę, pokyčiai gali sukelti daug nesusipratimų: skirtingi lūkesčiai, kai vienas iš partnerių gali tikėtis daugiau pagalbos ar emocinio palaikymo, kitas nesuprasti ar nežinoti, ko iš jo tikimasi; nuovargis ir miego trūkumas, išsekimas mažina kantrybę, gebėjimą empatiškai reaguoti; gali atsirasti emocinė distancija, intymumas ir ryšys gali nuslopti, ypač jei abu partneriai jaučiasi nesuprasti.
Konfliktai po vaiko gimimo: priežastys
Dauguma porų mano, kad jų konfliktai po vaiko gimimo kyla dėl "smulkmenų", kaip pavyzdžiui: kas naktį kelsius prie vaiko? Kas pavargęs labiau? Kada vėl bus „kaip anksčiau“. Tačiau iš tiesų, tokio tipo ginčai dažnai yra tik paviršius. Po juo slypi gilesnės emocinės dinamikos, susijusios su mūsų vidiniais modeliais, susiformavusiais ankstyvame gyvenime.
Pavyzdžiui, kai žmona gamina, mėgsta atidaryti virtuvės spintelės stalčius - taip jai patogiau. Vyras mėgsta pasiimti daiktus, kurių reikia, ir uždaryti stalčius. Tad jeigu jie gamina kartu, kas kartą kyla atviras arba vidinis konfliktas, nes neišsako, kaip jaučiasi, nes vienas atidaro, o kitas uždaro. Vienos poros apie tai kalbėsis ir stengsis vienas kitą priimti su empatija, o kitos poros kilusį konfliktą dar labiau eskaluoja, gilinasi, tęsia, kitoms pavyksta pasinaudoti tomis situacijomis ir jas paversti naujų įgūdžių mokymosi galimybėmis.
Kaip susikalbėti, kai viskas keičiasi?
Kai gimsta vaikas, keičiasi ne tik dienotvarkė - keičiasi vaidmenys, identitetai ir emociniai poreikiai. Tai tarsi žemės drebėjimas poros dinamikoje. Ir vis dėlto, net jei jaučiasi, kad viskas slysta iš po kojų, galima išmokti kurti naują pusiausvyrą.
Sąmoningas savęs pažinimas - pirmas žingsnis. Pirmiausia svarbu stabtelti ir pažiūrėti į save: kaip aš reaguoju į artumą? Kaip kalbu apie savo poreikius? Ką darau, kai jaučiuosi atstumtas (-a)? Atvira komunikacija - ne apie kaltę, o apie artumą. Susikalbėjimas nereiškia „išsakyti viską, kas netinka“, tai reiškia gebėjimą išsakyti, kaip man yra, be kritikos ir gynybos. Vietoj: „Tu manęs niekad nepalaikai“ → gali skambėti: „Kai būnu pavargus (-ęs), man labai svarbu jausti tavo artumą. Ar galim rasti būdą, kaip tai padidinti?“ Tai nėra lengva, ypač kai emocijos kaupiasi. Bet kalbėjimas iš jausmų, o ne kaltinimų, kuria saugesnį ryšį.
Maži intymumo gestai - didelė vertė santykiuose. Intymumas - tai ne tik fizinis artumas, bet ir jausmas, kad esu svarbus (-i), kad galiu būti savimi. Gimus vaikui, romantinis ryšys dažnai pasitraukia į šalį, taigi yra labai svarbu jį išlaikyti. Intymumas nereikalauja didelių pastangų, kartais užtenka nuoširdaus žvilgsnio ar prisilietimo virtuvėje, klausimo: „Ko tau šiandien reikėjo iš manęs?“ ar priminimo: „Dėkoju tau už tai, kad esi šalia.“ Tokios akimirkos stiprina prieraišumo saugumą net ir kasdienybės chaose.
KAIP KURTI IR IŠLAIKYTI GERUS SANTYKIUS POROJE?//SEPTYNIOS VYRO PAREIGOS
Tėvų vaidmenys ir ryšio kūrimas su kūdikiu
Dažniausiai kūdikiais rūpinasi mamos, bet labai įdomu sužinoti, koks gi tėčio vaidmuo kuriant ryšį su kūdikiu? Mamos ryšys su kūdikiu prasideda žymiai anksčiau nei tėčių, nes mamos į jį investuoja visą nėštumo laikotarpį, o tėčiams ši galimybė atsiranda tik kūdikiui gimus. Norint užmegzti tarpusavio ryšį su vaiku, tiek tėčiai, tiek mamos turi investuoti, t. y. aukoti savo laiką, resursus, laisvalaikį, sveikatą. Tad labai svarbu įtraukti tėčius ir neatriboti jų nuo vaiko auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių. Tai padeda jiems užmegzti ryšį su vaiku ir pamilti jį dar stipriau, lygiaverčiai su mama dalyvauti vaiko gyvenime.
Tėčių ir vaikų tarpusavio santykis gali stiprėti kasdien - leisti jam atsikelti naktį, maudyti, pamaitinti, nes jis liks tėčiu visą gyvenimą. Tėčiams, jeigu jie nedalyvauja kūdikių priežiūroje, jie gali jaustis nereikalingi, ryšys su kūdikiu vystosi lėtai arba visai nesivysto. Turėtume užduoti sau klausimus: kaip aš jaučiuosi? Jeigu jaučiu nuovargį, kokiais šeimos resursais galiu pasinaudoti, kad atstatyčiau savo vidinius resursus. Kaip galėčiau įtraukti vyrą į vaiko priežiūrą? Kokiomis situacijomis galėčiau pasinaudoti, kad vyras pasijustų reikalingas ir turėtų galimybę kurti ryšį su vaiku, priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros.
Vienas iš tyrimų atskleidė, kad tėvams, kuriems buvo užduotas klausimas - kada jie pirmą kartą pajuto, kad yra tėčiai? - anksčiausiai patyręs tėvystės pojūtį buvo tėtis, kai vaikui buvo 3 metukai. Ir tai nutiko žmonai išvykus 4 dienoms į komandiruotę. Tėtis turėjo savarankiškai priimti sprendimus, kaip vaiką aprengti, maitinti, migdyti, kuo su juo užsiimti. Kiti tėčiai tėvystę pajuto dar vėliau, kai vaikas buvo 6 metų ar vyresnis. Tėčiai yra ne mažiau svarbūs negu mamos vaiko gyvenime.
Depresijos ir „baby blues“ prevencija ir pagalba
Dažniausiai kūdikiu rūpinasi mamos, bet labai įdomu sužinoti, koks gi tėčio vaidmuo kuriant ryšį su kūdikiu? Mamos ryšys su kūdikiu prasideda žymiai anksčiau nei tėčių, nes mamos į jį investuoja visą nėštumo laikotarpį, o tėčiams ši galimybė atsiranda tik kūdikiui gimus. Norint užmegzti tarpusavio ryšį su vaiku, tiek tėčiai, tiek mamos turi investuoti, t. y. aukoti savo laiką, resursus, laisvalaikį, sveikatą. Tad labai svarbu įtraukti tėčius ir neatriboti jų nuo vaiko auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių. Tai padeda jiems užmegzti ryšį su vaiku ir pamilti jį dar stipriau, lygiaverčiai su mama dalyvauti vaiko gyvenime.
Jeigu pastebėjote savo savijautoje pogimdyvinės depresijos simptomus ir jie tęsiasi jau keletą savaičių - kreipkitės į psichologą. Specialistas parodys kelią geresnės savijautos link ir padės užmegzti tvirtesnius ryšius su kūdikiu bei savo partneriu. Neslėpkite savo jausmų, kreipkitės į psichologą, atraskite laiko sau. Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau. Venkite vienatvės. Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos. Sveika gyvensena: sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.
Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, kuri ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms. Manoma, kad jos pasireiškimą daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo. Pogimdyminė melancholija dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir kiek vėliau - po 4-5 dienų. Dažniausiai ši būsena tęsiasi 1-2 savaites ir praeina savaime. Nuo pogimdyvinės depresijos skiriasi tuo, jog pogimdyminė melancholija yra trumpalaikis reiškinys, o simptomai ne tokie intensyvūs.
Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti. Judėjimas: vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Kvėpavimas. Mityba. Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Kitos pagalba.
